Besibaigianti kalendorinė žiema dažnai netikėtai sugrąžina sniegą bei apledėjusius kelius. Šilti orai leidžia vairuotojams atsipūsti, tad staiga pasikeitusios eismo sąlygos tampa kaip niekad rimtu iššūkiu. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pažymi, kad rizikos zonoje atsiduria tie, kurie pervertina savo vairavimo įgūdžius. Jis pastebi tendenciją, kad sniegas kasmet tampa rimtu iššūkiu vairuotojams, ir tokiomis dienomis fiksuojamas išaugęs eismo įvykių skaičius. Tai signalizuoja, kad vairuotojai veikiausiai yra primiršę, kaip važiuoti ant slidžios kelio dangos.

Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad pradedant kelionę su informacija apie kelių būklę ir oro sąlygas galima susipažinti interneto svetainėje www.eismoinfo.lt. Permainingi orai ir dažnai besikeičiančios oro sąlygos daro didelę įtaką eismo saugumui. Neįvertinus kelio būklės, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ar saugaus atstumo nuo kitų automobilių - padidėja tikimybė patekti į eismo įvykį.

Teminė nuotrauka: automobilis važiuoja snieguotu keliu

Automobilio paruošimas permainingoms oro sąlygoms

„Girteka“ transporto veiklos padalinio mokymų veiklos vystymo vadovas Žilvinas Perednis pasakoja, kad išsiruošus į tolimesnę kelionę transporto priemonės stovis turi būti nepriekaištingas. Juk net ir smulkus gedimas žiemos metu gali tapti tikru iššūkiu. Jis pabrėžia - transporto priemonę ruošiant žiemos sezonui niekas nebėra smulkmena.

Padangų būklė

R. Pocius primena nuolat stebėti padangų būklę. „Tinkama padangų būklė kritiškai svarbi ne tik snieguotomis dienomis. Šaltuoju metų laiku oro temperatūra nuolat svyruoja tarp teigiamos ir neigiamos, formuojasi plikledis, o to neįvertinus, pasekmės gali būti skaudžios. Ar su sniegu, ar be - žiema yra žiema. Ji reikalauja didesnio budrumo bei atsargumo.“

Tinkamai pasirūpinti automobilio padangomis reikia ne tik žiemos metu, tačiau ir visą laiką. Juk slidu ant kelio gali būti ir vasarą, kai ką tik nulijo ledukais, ir rudenį, kai kelio danga pasidengia šlapiais lapais. Žinoma, pirmiausia reikia padangų, kurios geriausiai tinka prie Jūsų automobilio. Taip pat reikia reguliariai tikrinti jų slėgį, galiausiai, protektoriaus raštą, kuris užtikrina, kad padangos sukibimas su danga bus patikimas. Nepamirškite, kad padangos protektorius žiemos periodu turi būti ne mažesnis nei 3 mm. Kelionių saugumą iš esmės lemia vairuotojų veiksmai, o kelių pabarstymas yra papildoma, nors ir labai svarbi pagalba.

Ž. Perednis nurodo, kad geriausia, jei žiemą keliaujant į kalnuotas vietoves jūsų automobilio padangos būtų su žieminiu protektoriumi. Taip pat būtina transporto priemonėje turėti bent vieną grandinių komplektą varančiajai ašiai. Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad turi būti naudojamos žieminės padangos, kurių protektoriaus gylis ne mažesnis kaip 5 mm. Ilgametę patirtį sukaupusi vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova teigia, kad visuomet, nusprendus leistis į ilgesnę kelionę automobiliu, svarbu tinkamai pasiruošti. Ji sako, kad taip pat labai svarbu prieš kelionę įsitikinti, kad automobilio padangos yra tinkamos: jų protektoriaus gylis yra geras, pačios padangos nėra pasenusios.

Infografika: padangų protektoriaus gylio reikalavimai skirtingais sezonais

Žibintai, valytuvai ir langų apiplovimo skystis

R. Pocius priduria, kad šaltuoju metų laiku svarbu atkreipti dėmesį ne tik į padangas, bet ir valytuvų bei žibintų būklę, taip pat pasirūpinti žieminiu langų apiplovimo skysčiu, patikrinti akumuliatorių.

Vėsiuoju metų laiku, žinoma, žibintai reikalingi kur kas dažniau, ypač ilgieji, esant užmiestyje. Taigi, reikia reguliariai tikrinti - ar jie tikrai šviečia. Jeigu sninga - nuvalyti sniegą, kad žibintai būtų matomi kitiems. Prieš kelionę reikėtų patikrinti žibintus, ar jie tinkamai sureguliuoti, ar visos lemputės šviečia ir ar žibintų stiklai pakankamai skaidrūs. Netinkamai prižiūrint žibintus, jų paviršius pasidengia matiniu sluoksniu, dėl to šviesa tampa blausesnė, sutrumpėja kelio apšvietimas, žibintai nesuformuoja teisingo šviesos spindulio, nebesimato kelkraščio, pėsčiųjų.

Iškritus krituliams, prieš kiekvieną kelionę verta nuvalyti sniegą ne tik nuo automobilio priekinio stiklo, bet ir kapoto, stogo. Krentant temperatūrai būtina laiku pakeisti vasarinį langų plovimo skystį į žieminį, juo apiplauti automobilio stiklus, kad neužšaltų purkštukai. Atkreipkite dėmesį, kad priekiniai automobilio stiklai turi būti nuvalyti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

Taip pat būtina patikrinti automobilio valytuvus, kurie dažniausiai sugadinami spustelėjus šaltukui. Viena pagrindinių klaidų - valytuvų įjungimas nepatikrinus, ar jie neprišalę. Taip elgiantis galima sugadinti ne tik valytuvus, bet ir valytuvų mechanizmą. Todėl pirmiausia visada verta patikrinti, ar valytuvai neprišalę, o jei prišalę - nuo stiklo juos reikėtų atkelti itin atsargiai, neplėšti jėga.

Akumuliatorius

Kad automobilis apskritai užsivestų, reikia patikrinti akumuliatorių, kuris esant žemai temperatūrai nusilpsta arba gali visiškai išsikrauti. Tai dažniausiai nutinka, kai automobilis, kurio akumuliatorius yra jau nebenaujas, keletą dienų stovi nenaudojamas. Dar viena, ypač šiuo metu aktuali aplinkybė - automobiliu įveikiami tik trumpi atstumai.

Degalų atsargos

Jeigu norite būti ramus, kad esant pavojui kelyje tikrai pavyks saugiai pasiekti tikslą - siūlome visada turėti bake daugiau degalų atsargų. Ir dėl to, kad per mažas kiekis gali iššaukti mašinos užvedimo problemas, ir dėl to, kad dažniausiai pritrūkus degalų šaltuoju metų laiku - laukti jų papildymo yra ne taip malonu kaip kad vasarą. Žinoma, pasirūpinti degalų atsargomis reikia visus metus, tačiau žiemą, kai dažniausiai oro sąlygos yra ne tokios palankios - reikia labiau nei visada. Ž. Perednis nerekomenduoja rizikuoti važiuojant su mažu degalų rezervu bake.

Svarbiausi vairavimo principai sudėtingomis sąlygomis

Saugus greitis ir atstumas

„Vairavimo sąlygos sningant reikalauja didelio susikaupimo ir atsargumo. Esminė taisyklė vairuotojams, leidžianti gerokai sumažinti avarijų tikimybę, yra saugaus greičio laikymasis. Suprantama, šiuo periodu būtina ne tik važiuoti lėčiau, bet ir prie vairo elgtis apdairiau,“ - teigia R. Pocius.

Vairavimo mokyklos direktorius Artūras Pakėnas sako, kad kiekvienas vairuotojas saugų greitį randa labai individualiai. „Važiuoti reikia tiek lėtai, kiek jaučiame, kad kontroliuojame ir matomumo, ir automobilio valdymo situaciją. Jeigu aš nieko nematau - neprivalau magistrale važiuoti 110-120 km/val. greičiu.“

Vairuojant žiemos sąlygomis, reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį. Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas žiemą turėtų būti apie 40 metrų, t. y. tiek, kiek nuvažiuojama per 3 sekundes. Nors Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad saugus atstumas yra distancija lygi pusei važiavimo greičio (t. y., važiuojant 50 km/val. greičiu, saugus atstumas būtų 25 metrai arba 2 sekundės), žiemą reikia palikti didesnį atstumą.

Esant blogoms oro sąlygoms labai svarbu, kad būtų tinkamai pasirinktas atstumas iki kitos transporto priemonės. Tai padeda išvengti didelės nelaimės, kai kuris nors vairuotojas nesuvaldo mašinos. Ypač svarbu tinkamas atstumas tokiu atveju, kai ant kelio yra sniego arba ledo. Stabdymo metu - pats stabdymo laikas pailgėja net kelis kartus, kadangi mašina slysta.

A. Pakėnas pataria atstumą stipriai didinti. „Kai atstumas tarp mašinų tampa ne 10, o 50 metrų ir kas nors į tarpą įlenda - negali to tarpo taip lengvai užkišti.“

Viskas, ką reikia žinoti apie vairavimą sniege

Atsakingas vairavimas ir susikaupimas

Esant sudėtingoms oro sąlygoms labai svarbu neskubėti, važiuoti ramiai ir tuo pačiu apgalvotai. Jeigu visi būtų tokie vairuotojai - pavojų ir nelaimių kelyje būtų kur kas mažiau. Svarbiausia yra atsiminti, kad kai oro sąlygos yra blogos - prioritetas yra ne greitis, ne bandymas skubiau pasiekti tikslą, tačiau saugumas. Esant blogoms oro sąlygoms svarbu susikoncentruoti ties darbu, kurį tuo metu darote, tai yra, vairavimu. Net naudinga išjungti muziką, kad niekas Jūsų neblaškytų. A. Pakėnas pabrėžia: „Vis tik, svarbiausia, vairuojant yra tiesiog vairuoti. Neužsiiminėti pašaliniais dalykais. Nekalbėti telefonu su giminėmis, nespręsti darbinių problemų. Kuo blogesnės sąlygos - tuo didesnis dėmesys turi būti sutelktas į vairavimą.“

Vairavimas aukštesne pavara ir stabdymas varikliu

Esant sudėtingoms oro sąlygoms dažniausiai siūloma vairuoti mašiną su aukštesne pavara. Tai padeda kur kas paprasčiau sulaikyti savo rankose automobilio kontrolę, kai jis slysta. R. Pocius primena, kad jei automobilis pradėjo slysti, jį stabdyti derėtų varikliu, perjungiant žemesnę pavarą.

O. Židovlenkova primena, kad automobiliuose esantys stabdžiai yra hidrauliniai, ir juose esantis skystis kaista. „Jeigu mes pastoviai stabdysime tik stabdžiais ir tą darysime ilgą laiką, pavyzdžiui, pusvalandį, jie gali perkaisti ir net nustoti apskritai veikę. Tam, kad nebūtų sukeliama apkrova stabdžiams, galime pasimažinti pavarą. Tačiau važiuoti labai žemomis pavaromis taip pat negalima. Rekomenduočiau greitį pamažinti viena ar dviem pavaromis. Tai galioja automobiliams ne tik su mechanine, tačiau ir su automatine pavarų dėže.“ Ji priduria, kad elektromobiliuose ir hibriduose taip pat yra žemesnė pavara, kuri žymima B raide. Ši pavara padeda papildomai stabdyti automobilį važiuojant nuo kalno.

Staigi reakcija ir slydimo valdymas

Daugelis mūsų žino, kaip teoriškai reikia elgtis pradėjus slysti automobiliui. Problema, kad atsitikus šiai situacijai - dažnas vairuotojas paprasčiausiai pamiršta tą teorinę dalį ir pradeda panikuoti. Svarbiausia, pradėjus slysti, yra suimti vairą abejomis rankomis. Bandykite išvairuoti slydimą, tai yra, stengtis vairą sukti taip, kad pavyktų sugrįžti į savo kelią. Bet kuriuo atveju, dažniausiai labiausiai pasiteisinęs dalykas yra reakcija. Reikia kažką daryti, negalima nuimti rankų nuo vairo, nepradėkite staigiai stabdyti.

Ž. Perednis rekomenduoja nepanikuoti ir nedaryti staigių bei neapgalvotų veiksmų, kurie gali pabloginti situaciją. „Svarbu atsiminti, kad staigus stabdymas gali tik paspartinti slydimą. Jei slysta priekiniai ratai - reikia patraukti koją nuo akseleratoriaus ir sukti ratus į norimą posūkio kryptį. Jei slysta galiniai ratai, svarbu lengvai sukti vairą į slydimo pusę. Staigus stabdymas tokioje situacijoje tikrai nepadės. Taip pat reikia turėti omenyje vairuojamo automobilio tipą bei įvertinti tai, varančioji yra priekinė ar galinė ašis.“

Jei automobilyje nėra ABS, važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros. Daugumoje šiuolaikinių automobilių yra įdiegtos saugumo sistemos, tokios kaip ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos), kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą.

A. Pakėnas pabrėžia: „Greitį reikia mažinti tam, kad kuo mažesniu greičiu į kažką atsitrenktumėte ar nulėktumėte nuo kelio.“

Specifinės pavojingos situacijos kelyje

Plikledis

Laikotarpiu, kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys kelyje yra plikledis. Pavojingiausia yra tai, kad plika akimi jis ne visada matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis, dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį. Taip pat reikia prisiminti, kad ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledukas, todėl artėjant prie sankryžų, reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau. A. Pakėnas plikledį įvardija sunkiausiai kontroliuojama situacija eismui. Jis pabrėžia, kad važiuoti grynu ledu mašina nėra pritaikyta, nebent automobilis yra specialiai tam paruoštas, pavyzdžiui, turi dygliuotas padangas. „Pirmiausia plikledis susidaro ant viadukų, tiltų, keliuose, kuriuose iš šono yra miškai.“

Teminė nuotrauka: plikledžiu padengtas kelias ant tilto

Sniego košė ir provėžos

Reikėtų didesnį dėmesį atkreipti į kelio ruožus, padengtus sniego koše, nes būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo.

Geriausiu Lietuvos vairuotoju išrinktas Kęstutis Taškūnas, dirbantis BTA Klientų aptarnavimo departamento direktoriumi, aiškina, kad krentantis šlapias sniegas yra sunkus, todėl net ir automobiliams su geromis padangomis, sudėtinga jį išstumti iš po ratų, formuojasi vadinamoji pliurzė, ir ypač miestuose manevruoti tampa itin sudėtinga. Tokiais atvejais yra svarbiausia pasirinkti saugų greitį, niekur neskubėti ir kantriai laikyti saugų atstumą nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių. Jei automobilį sumėtė sniego košėje, reikėtų neatleisti greičio pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį jį padidinti. Tokioje situacijoje svarbiausia automobilį išlaikyti toje pačioje trajektorijoje.

K. Taškūnas grėsmes vardija: „Pagrindinė grėsmė - kelią dengiantis sniegas neleidžia matyti kelio dangos ir įvertinti, ar po juo susiformavęs ledas, ar tik puraus sniego sluoksnis. Jei kelias provėžuotas - rinkitės važiuoti provėžomis tuo atveju, jei kelio danga neslidi, tačiau jei jose ledas ar suplūktas sniegas, geresnis sukibimas bus važiuojant tiesiog puriu sniegu.“ Jis pabrėžia, kad važiuoti provėžomis tokiu atveju gal ir saugu, tačiau ypač atsargiai reikia elgtis lenkimo momentu. Tiek pradedant lenkti, tiek sugrįžtant į savo eismo juostą būtina įsitikinti, kad lenkti saugu, tikrai nedaryti jokių staigių ar agresyvesnių judesių, pasirinkti saugų greitį. Juk kertant privažinėto sniego masę vienas neapdairus judesys ar kiek prastesnės padangos gali turėti tragiškų pasekmių.

Rūkas

K. Taškūnas sako: „Lietuvoje rūkas dažniausiai susidaro spalio-gruodžio mėnesiais, tuo pačiu metų laiku dažniausiai paspaudžia ir pirmasis šaltukas. Rūkas ne tik itin apriboja matomumą, bet ir gali būti signalas, jog viadukai ar tiltai jau gali būti pasidengę šerkšnu ir plikledžiu. Vairuotojams reikėtų būti ypač atidiems ankstyvais rytais prie upių, dar nespėjusių užšalti ežerų, reikėtų labai gerai įvertinti sąlygas ir rinktis saugų, kartais net minimalų greitį.“

Pasiruošimas ilgoms kelionėms ir kalnuotoms vietovėms

Papildomos atsargos automobilyje

O. Židovlenkova pamini, kad keliaujant kalnuotose vietovėse automobilyje vertėtų turėti apšvietimo priemonių, o taip pat ir automobilinį keltuvą, kuris verčiau būtų sraigtinis, o ne hidraulinis. Nepamiršti svarbu ir atsarginio rato, kuris reikalingas kiekvienoje kelionėje. „Taip pat bus naudinga ir pompa, kuri geriau būtų paprasta, valdoma kojos pagalba, o ne automatinė. Keliaujant kalnuose siūlyčiau turėti ir laidus, kurių dėka kitas automobilis galėtų padėti jums užkurti savo transporto priemonę. Šiais laikais galima įsigyti ir specialių aparatų, kuriuos tereikia pakrauti ir jų pagalba bus paprasta užkurti automobilį pačiam.“

Ž. Perednis pabrėžia, kad žiemos sezonu, išsiruošus į kalnus, svarbu pasirūpinti tam tikromis atsargomis, kurių gali prireikti netikėtiems atvejams ar net ekstremalioms sąlygoms. Automobilyje reiktų turėti maisto, vandens atsargų bei šiltų rūbų. Taip pat pravartu būtų turėti ir galimybę pasiruošti šiltų gėrimų.

Kad ir koks oras yra - svarbu mašinoje turėti ne tik pirmos pagalbos rinkinį, tačiau ir kitų atsargos priemonių komplektą, kuris leis būti ramiu, kad atsiradus kokioms nors problemoms kelyje, ypač blogu oru, nepanikuosite, o tinkamai su tuo susitvarkysite. Svarbiausia paruošti esminius dalykus: padangos ir protektoriaus gylis turi atitikti sezono reikalavimus, stabdžių ir šildymo sistemos turi būti ištestuotos bei veikti be priekaištų. Apšvietimo sistema ir stiklų valymo elementai taip pat turi būti patikrinti. Svarbu pasirūpinti ir neužšąlančiu langų skysčiu.

O. Židovlenkova taip pat pataria neprašauti, jei pasirūpinsite ir tam tikrais prietaisais, kurie pagelbės ištikus nelaimei: specialiomis grandinėmis, kurias būtų galima panaudoti važiuojant apledėjusiu kelio ruožu ar kylant į kalną, o taip pat ir tempimo trosu, kuris pravers, jei reikės išsikapanoti iš duobės.

Teminė nuotrauka: daiktai avarinei situacijai automobilyje

Vairuotojo asmeninis pasirengimas

Anot O. Židovlenkovos, leidžiantis į kelionę vertėtų paruošti ne tik automobilį, tačiau pasiruošti ir pačiam žmogui. Keliaujant vertėtų turėti krepšį, kuriame - svarbiausi daiktai, skirti nutikus nelaimei. Tokiame krepšyje turėtų būti šilumą sulaikantis apklotas, termosas karšto gėrimo, pirštinės, vaistinėlė, kurioje - preparatai, padėsiantys, jei oda nukentėjo nuo šalčio ir panašiai. Taip pat galima turėti ir pakraunamą šildytuvą. „Tai - dalykai, kurių galbūt jums neprireiks, tačiau ekstra atveju jie gali padėti išgyventi. Žinoma, kiekvienoje kelionėje būtina turėti ir vandens.“

Taip pat nepaprastai svarbu tinkamai pritvirtinti salone esančius daiktus. Jei krovinys bus tinkamai pritvirtintas, jūsų kelionė bus saugi net ekstremaliomis sąlygomis.

Vairavimas kalnuotose vietovėse

Vairavimo instruktorė O. Židovlenkova pabrėžia - vairavimas Lietuvos didmiestyje ir užsienyje, kalnuose, tikrai skirsis. „Vairuojant kalnuotose vietovėse būtina vengti staigaus stabdymo. Stabdyti transporto priemonę keliaujant tokiose vietovėse būtina tolygiai, neskubant. Taip pat kalnuose svarbu tinkamai įvertinti posūkius - sukti svarbu atsargiai, užtikrintai. Čia, be kitų vairuotojų, taip pat neretai galima susidurti ir su laukiniais gyvūnais, kurie gali išbėgti į kelią. Todėl budrumo jausmo negalima „išjungti“ nei akimirkai.“ Ji sako, kad kalnuose visai neturėtų stebinti ir besikeičiančios oro sąlygos. Todėl vertėtų pasiruošti prastam matomumui, slidiems keliams.

Ž. Perednis pabrėžia, kad kalnuose bet kuriuo metu gali kilti ekstremali situacija dėl didelio kiekio sniego, plikledžio ar kitų netikėtų situacijų. Taip pat kalnuotose vietovėse galima susidurti ir su uždarytais keliais. Ž. Perednis nurodo, kad kalnuose visada būtina sekti orų prognozes, o taip pat - vietinių vairuotojų elgesį. Jei yra galimybė, būtent jų galima pasiteirauti patarimų. Tokia informacija esant nepažįstamoje vietovėje, kurioje nuolat keičiasi oro sąlygos gali būti neįkainojama. „Svarbu ir paprasti vairavimo pagrindai - atidus kelio ženklų stebėjimas, nuorodų apie meteorologinius pokyčius įvertinimas. Kalnų keliuose dažnai galima išvysti ir pastovius įspėjamuosius ženklus ar realiu laiku oro sąlygas nurodančias švieslentes. Kalnuose oras linkęs greitai keistis, todėl tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prasidėjus snygiui, ieškoti sustojimo vietos jau gali būti vėlu.“

Teminė nuotrauka: kalnų kelias žiemą

Vairavimo įgūdžių tobulinimas ir savęs vertinimas

Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad paspaudus šaltukui, pasikeičia vairavimo sąlygos - kelio dangos temperatūra, automobilių padangų sukibimas su kelio danga, todėl prieš pradedant kelionę žiemos sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga, t. y. važiuojant paspausti stabdžius, aišku, įsitikinus, kad tai daryti saugu.

Ž. Perednis pataria, kad planuojant kelionę į kalnus sava transporto priemone reikėtų „atlikti“ tam tikrus namų darbus. Būtina pasikartoti bent teorinius pagrindus, kaip reikėtų atpažinti situaciją ir sąlygas, kuriose gali būti didelė slydimo galimybė bei kaip reikėtų to išvengti. „Kitas sveikintinas žingsnis - prieš kelionę pasitikrinti savo įgūdžius specialiai įrengtose aikštelėse, kitaip vadinamuosiuose autodromuose, kuriuose įrengtos slidžią dangą imituojančios aikštelės. Vairuotojui tai suteiktų galimybę įgyti automobilio valdymo ant slidžios dangos įgūdžių.“

Sinoptikai perspėja, kad dalis Lietuvos gali sulaukti smarkaus vėjo, pūgos, kai kur gali susidaryti ir plikledis. Būtent dėl šių priežasčių, vairavimo mokyklos direktorius Artūras Pakėnas gyventojams savaitgalį pataria likti namuose. Pasak A. Pakėno, jeigu neturime suformuotų aiškių vairavimo įgūdžių geriau niekur nevažiuoti ir nerizikuoti. Esant blogoms oro sąlygoms tikimybė papulti į bėdą yra žymiai didesnė. „Jei abejojama savo vairavimo įgūdžiais - geriau nerizikuoti.“

tags: #vairavimas #neivertinus #oro #salygu

Populiarūs įrašai: