Šiuolaikiniame pasaulyje, prisotintame cheminių medžiagų, gyventojų ir turto apsauga cheminės avarijos atveju yra itin svarbi. Šiame straipsnyje aptariami gyventojų ir turto apsaugos klausimai cheminės avarijos atveju, remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, bei pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis susidūrus su tokia situacija. Avarijų prevencija ir pasirengimas joms yra itin svarbūs siekiant sumažinti galimą žalą sveikatai, aplinkai ir turtui.
Cheminių avarijų priežastys ir pasekmės
Šiandieninis pasaulis prisotintas kenksmingų medžiagų, jos naudojamos pramonėje, žemės ūkyje, buityje. Buityje naudojami cheminiai produktai (buitinė chemija), užteršta aplinka daro žmonėms nuolatinį nematomą, tačiau žalojantį poveikį. Matomi, todėl labiau suvokiami pavojai nutinka, kai pavojingos medžiagos patenka į aplinką staiga ir netikėtai: pažeidus jų naudojimo, saugojimo tvarką, įvykus avarijoms pramoniniuose ar komerciniuose objektuose, laboratorijose, transporte, teroro akto metu. Tokiais atvejais žūsta, sužalojami ar apnuodijami žmonės, gyvuliai, pažeidžiama gamta, užteršiami pastatai, sunaikinamas turtas.
Cheminės avarijos kelia didelį pavojų gyventojų sveikatai, turtui ir aplinkai. Senstantys pramonės objektai ir įrenginiai, transporto priemonės ir įmonių neatsakingumas didina technogeninių avarijų riziką. Tai gali sukelti sprogimus, naftos išsiliejimus, gaisrus ir kitas ekologines nelaimes.
Pagrindinės sąvokos ir teisinis reglamentavimas
Svarbu apibrėžti pagrindines sąvokas, susijusias su gyventojų ir turto apsauga cheminės avarijos atveju, remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu:
- Cheminis mišinys - dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas.
- Įvykis - ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai.
- Pavojingasis objektas - visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų.
- Pavojingoji medžiaga - cheminė medžiaga arba cheminis mišinys, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus; pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai.
- Perspėjimo sistema - visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
- Veiklos vykdytojas - fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie eksploatuoja ar valdo pavojingąjį objektą ar pavojingojo objekto įrenginį arba kurie kitu teisiniu pagrindu turi suteiktus įgaliojimus priimti ekonominius sprendimus ar sprendimus pavojingojo objekto ar pavojingojo objekto įrenginio veikimo techniniais klausimais.
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas nustato pagrindinius civilinės saugos principus ir reikalavimus. Cheminės pramonės kompleksuose būtina užtikrinti aukštus saugos standartus.
Veiklos vykdytojai, eksploatuojantys pavojinguosius objektus, privalo užtikrinti saugų jų veikimą ir imtis priemonių avarijų prevencijai. Įstatymo 3 straipsnis numato, kad susidarius įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms, būtina užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo tęstinumą, organizuoti ir vykdyti priemones, kuriomis siekiama atkurti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams, NVO ir gyventojams būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas.
Prevencija ir pasirengimas
Valstybės ir savivaldybių vaidmuo
Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklai krizių valdymo ir civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba jų įgalioti asmenys, kurie atsako už ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pasirengimą atlikti jų kompetencijai priskirtas funkcijas krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Savivaldybės aktyviai dalyvauja gyventojų saugos užtikrinime. Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kurių turimų materialinių išteklių teikimas yra tikslingas, atsižvelgdami į atliktą savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, privalo dalyvauti rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, su savivaldybės administracijos direktoriumi sudaryti sutartis dėl šiame plane nurodytų užduočių vykdymo.
Visi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, pasirengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir organizuoti savo veiklą taip, kad užtikrintų krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų vykdymą.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai kaupia būtinas priemones. Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojai, vykdantys gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos ugniagesių organizacijos. Policijos pajėgas sudaro policijos generalinio komisaro įgaliota (-os) policijos įstaiga(-os), jų padaliniai ir policijos pareigūnai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgas sudaro specialiuosiuose planuose ir (ar) tarpžinybiniuose susitarimuose numatytos pajėgos, ekspertai, specialistai, orlaivių ekipažai ir patrulinių laivų įgulos.
Savanorių ir NVO įtraukimas
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai pasirengimo krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms metu su savanoriais ar NVO, įvertinę savanorio ar NVO galimybes, patirtį ir (ar) turimus materialinius ir žmogiškuosius išteklius atlikti numatomus darbus ir funkcijas, teikti pagalbą ir paslaugas, užtikrinti numatomų atlikti darbų, funkcijų, teiktinos pagalbos ir paslaugų prieinamumą visoje numatomų atlikti darbų, funkcijų, teiktinos pagalbos ir paslaugų valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjekto ar veiklos vykdytojo koordinuojamoje teritorijoje, sudaro pagalbos sutartis, pagal kurias, gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, pagalbos sutartyje numatytomis sąlygomis savanorių ar NVO pajėgos pasitelkiamos. Kai nėra sudarytų pagalbos sutarčių, gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, savanorių ir NVO pajėgos pasitelkiamos operacijų vadovo ar valdant krizę dalyvaujančios valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos sprendimu ne ilgiau, negu būtina krizės ar ekstremaliosios situacijos padariniams likviduoti ir (ar) nurodytiems darbams ir funkcijoms atlikti, pagalbai ir paslaugoms, kurioms jie pasitelkiami, teikti. Savanorių ir NVO pajėgų pasitelkimas ir dalyvavimas numatomas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų rengiamuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ar krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose. Savanoriai ir NVO pajėgų nariai Vyriausybės nustatyta tvarka mokomi atlikti darbus ir funkcijas.
Ekstremaliųjų situacijų prevencija
Kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją savo veiklos srityse. Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, o savivaldybių administracijų direktoriams - valstybines ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis. Savivaldybių administracijų direktorių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją koordinuoja ministrai jiems pavestose valdymo srityse.
Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms
Ministerijos koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrams pavestose valdymo srityse. Ministerijų parengties pareigūnai kartu yra ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nariai. Prireikus ministro sprendimu kitos ministro valdymo srities valstybės institucijos ir įstaigos taip pat skiria parengties pareigūną - valstybės tarnautoją ar darbuotoją. Šis parengties pareigūnas organizuoja valstybės institucijos ar įstaigos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje, koordinuoja valstybės institucijos ar įstaigos pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas valstybės institucijos ar įstaigos veiklos srityse.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išskyrus žvalgybos institucijas, ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms Vyriausybės nustatyta tvarka vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, o savivaldybės teritorijoje esančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms Vyriausybės nustatyta tvarka vertina savivaldybės administracijos direktorius.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai
Vyriausybė tvirtina valstybės institucijų ir įstaigų, kurios rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, sąrašą. Vyriausybė nustato kriterijus, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą. Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.
Nacionalinis krizių valdymo centras pagal kompetenciją koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, taip pat vertina valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų atitiktį valstybiniams krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planams. Ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai derinami su šio ministro vadovaujama ministerija.
Ekstremalių situacijų klasifikavimas pagal poveikį
Siekiant efektyviau valdyti ekstremalias situacijas, jos klasifikuojamos pagal poveikio lygį:
| Lygis | Apibūdinimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Valstybinis | Didelės apimties ekstremali situacija, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. | Didelė cheminė avarija, paveikianti kelis regionus. |
| Savivaldybės | Ekstremali situacija, apimanti vienos savivaldybės teritoriją. | Cheminė avarija vietinėje įmonėje. |
| Objekto | Ekstremali situacija, apimanti vieno objekto teritoriją. | Nedidelis cheminis nuotėkis įmonės teritorijoje. |
Gyventojų perspėjimas ir informavimas
Efektyvi perspėjimo sistema yra gyvybiškai svarbi cheminės avarijos atveju. Perspėjimo sistema apima organizacines ir technines priemones, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją. Taip pat išplatinama informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
Informacija apie galimus pavojus ir veiksmus avarijos atveju turi būti prieinama visiems gyventojams. Veiklos vykdytojai, kurių valdomų pavojingųjų objektų pavojaus zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, ūkio subjektai, kurių valdomų hidrotechnikos statinių užtvindymo zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, taip pat valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė privalo savo lėšomis įrengti ir prižiūrėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytas perspėjimo sistemos technines perspėjimo priemones.
Gyventojų veiksmai įvykus cheminei avarijai
Gavus pranešimą apie cheminę avariją, būtina nedelsiant imtis veiksmų. Pirmiausia, reikia įvertinti situaciją ir nustatyti pavojingų medžiagų pobūdį. Tada reikia imtis priemonių apsaugoti save ir kitus. Nedelsiant praneškite apie avariją pagalbos tarnyboms.
- Evakuokitės iš pavojingos zonos, jei tai nurodyta.
- Užsidarykite patalpose, jei evakuacija neįmanoma.
- Sandariai uždarykite langus ir duris.
- Naudokite asmenines apsaugos priemones, jei jos yra prieinamos (respiratorius, apsauginiai drabužiai).
- Sekite oficialią informaciją ir nurodymus.
Vykdant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas.
Gyventojų evakavimo organizavimo būdai yra detalizuojami atitinkamuose planuose, kuriuose numatomi evakuacijos maršrutai, susirinkimo vietos ir transportavimo priemonės.
Apsaugos priemonės
Būtinos priemonės yra kaupiamos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų. Gyventojai, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turi jiems priskirtų būtinų užduočių, nuo jų gyvybei ir sveikatai atsiradusių pavojingų veiksnių laikinai apsaugomi slėptuvėse.
Individualiosios apsaugos priemonės (IAP)
Tai priemonės, skirtos individualiai apsaugoti asmenį nuo kenksmingų cheminių medžiagų poveikio:
- Apsauginiai drabužiai ir respiratoriai: padeda apsaugoti kvėpavimo takus ir odą nuo tiesioginio kontakto su pavojingomis medžiagomis.
- Vaistinėlė: būtina turėti pirmosios pagalbos priemonių rinkinį.
Kolektyvinės apsaugos priemonės
Tai priemonės, skirtos apsaugoti didesnes žmonių grupes:
- Slėptuvės: specialiai įrengtos patalpos, skirtos apsisaugoti nuo cheminių medžiagų, radiacijos ar kitų pavojingų veiksnių.
- Maisto ir vandens atsargos: būtinos ilgalaikės apsaugos užtikrinimui slėptuvėse.
- Radijo imtuvas su baterijomis: užtikrina informacijos gavimą net ir dingus elektrai.
- Žibintuvėlis: reikalingas apšvietimui.
Mokymai ir pratybos
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai privalo siųsti Vyriausybės nustatytų kategorijų asmenis, dirbančius jų vadovaujamose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose, ūkio subjektuose, išklausyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintos civilinės saugos mokymo programos kurso. Šie asmenys mokomi ir jų kvalifikacija civilinės saugos srityje tobulinama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas vykdomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir (ar) bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas, kriterijus ar gaires, į kurias yra integruotas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu suderintas mokymo turinys. Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas aukštosiose mokyklose vykdomas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Gyventojų švietimas civilinės saugos klausimais vykdomas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas koordinuoja gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais, teikia savivaldybės administracijos direktoriui metodinę pagalbą.
Krizių valdymo ir civilinės saugos pratybos yra krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo dalis. Savivaldybės administracija užtikrina savivaldybės įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, ir savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimą pagal jų kompetenciją (veiklos sritį) valstybės lygio krizių valdymo ir civilinės saugos pratybose. Vidaus reikalų ministras tvirtina valstybės lygio civilinės saugos pratybų planus.
tags: #gyventoju #ir #turto #apsauga #ivykus #cheminei