Pavarų perjungimo veiksmus būtina tobulai koordinuoti. Tai gerai žinoma tiesa! Tačiau visiems žinomų tiesų tokia jau dalia: jomis neabejojame, tik praktikoje ne visada jų laikomės. Taip ir su pavaromis. Supratimas, kaip tinkamai pasirinkti pavarą atsižvelgiant į automobilio greitį ir variklio apsukas, yra esminis tiek saugiam, tiek ekonomiškam vairavimui.
Variklio apsukos ir optimalus greitis
Variklio apsukos (rpm - apsisukimai per minutę) ir pasirinkta pavara tiesiogiai lemia automobilio greitį. Kiekviena pavara turi nemažą galimų greičių diapazoną, tačiau juo nevalia piktnaudžiauti - pavarų dėžė yra skirta būtent joms perjungti.
Važiuojant bet kuria pavara, variklis teoriškai turi vienodą apsisukimų diapazoną. Tai geriausiai įrodo automobilio pavarų perjungimo diagrama. Pavyzdžiui, variklio, turinčio keturias pavaras, apsisukimų viršutinė riba gali būti 6000 apsisukimų per minutę. Tokiu atveju visi pavarų perjungimai atliekami 3000-6000 apsisukimų intervale.
Apsukos 2, 3, 4 bėgiams, nesportuojant ir neperkraunant variklio per mažomis apsukomis, turėtų būti tarp 2000 ir 3000. Jei kalbama apie dyzelinį variklį, rekomenduojamą greitį kiekvienai pavarai galima drąsiai numesti po 10 km/h. Pavyzdžiui, važiuojant 5 pavara 110 km/h greičiu, apsukos gali siekti 3100.
ACE (Automobilių klubų Europa) ragina prisiminti, kad automobilio sunaudojamų degalų kiekis priklauso nuo variklio apsukų, todėl aukštesnė pavara turi būti įjungiama pirmai progai pasitaikius. Pirmoji pavara reikalinga pirmiesiems keliems metrams nuvažiuoti, o perkopus maždaug 50 km/val. greitį, jau gali būti įjungta aukštesnė pavara.
Vairuotojai dažnai perjunginėja pavaras, kai variklio apsukos siekia nuo 2500 iki 3000 aps./min. Tačiau ketvirtu arba penktu bėgiu važiuojant į statų kalną 2000 aps./min. gali būti mažoka. Lygioje vietoje penkta pavara galima važiuoti ir 60 km/h greičiu, jeigu tai užtikrina komfortą ir variklis neperkraunamas.
Rekomenduojami greičiai pavaroms (normaliam vairavimui)
- Pirmam bėgiui: sunku pasakyti - pagal garsą ir traukimą pajusite patys.
- Antras: iki 40 km/h.
- Trečias: iki 60 km/h.
- Ketvirtas: iki 80 km/h.
- Penktas: beveik iki dugno, tiek, kad apsukos neįlistų į raudoną zoną.
Šios rekomendacijos tinka važiuojant normaliai. Skubant galima ir daugiau spustelėti, tačiau visada atsižvelgiant į saugumą ir variklio galimybes.
Techniniai aspektai: Variklio sukimo momentas ir galia
Bet kuris automobilio variklis turi dvi svarbias charakteristikas: didžiausią sukimo momentą (MKM) ir didžiausią galią (MM). Pavyzdžiui, automobiliui VAZ-21126 (Lada Priora), kurio variklio darbinis tūris yra 1,6 litro, MKM - 145 Nm esant 4000 aps./min., MM - 98 AG. esant 5600 aps./min. Šalia šių charakteristikų yra ir alkūninio veleno apsisukimų reikšmė. Kitaip tariant, maksimalus variklio sukimo momentas ir maksimali galia pasiekiami tik esant tam tikram variklio sūkių dažniui.
Maksimalios galios (MM) režimu variklis išvysto maksimalų greitį, o maksimalaus sukimo momento (MKM) režimu - maksimalų pagreitį. Už automobilio pagreičio dinamiką yra atsakingas variklio sukimo momentas, kurį galime reguliuoti spausdami dujų pedalą ir keisdami pavaras. Optimalus greitis perjungiant aukštesnes pavaras (nuo pirmos iki paskutinės) yra variklio MKM greitis. Perjungus pavarą, variklis turi turėti gerą sukibimą, antraip pagreitis bus „lėtas“.
Dirbančio didžiausiais apsukimais variklio galia visuomet būna šiek tiek mažesnė už maksimalią. Didžiausia jo galia yra tada, kai apsisukimų skaičius yra kokiais 6-7% mažesnis už leistinąjį. Viena arklio galia lygi 75 kilogrammetrams per 1 sekundę.
Dažnos klaidos ir jų išvengimas
Tiek per maži, tiek ir per dideli variklio apsisukimai, palyginus su gamyklos instrukcijoje nurodytais, yra žalingi varikliui ir mažina degalų naudojimo efektyvumą. Vairuojant mechaninę greičių dėžę, svarbu vengti šių dažnų klaidų:
- Netinkamas pavaros pasirinkimas:
- Pasirenkama pavara, neatitinkanti situacijos, transporto priemonės (TP) greičio, techninių duomenų ir važiavimo sąlygų, bet nesudaranti potencialiai pavojingos situacijos.
- Važiuojama įjungus neutralią pavarą posūkiu ar nuokalne.
- Jungiant pavarą, kai važiuojant sankryžoje ar posūkyje sukama vairą, o pavaros perjungimas trukdo TP judėti sklandžiai.
- Pirma pavara nuvažiuojamas didesnis kaip dviejų automobilių ilgio atstumas, kai eismo situacija to nereikalauja.
- Tolygiai važiuojama 30 km/h ar didesniu greičiu, įjungus žemesnę nei trečią pavarą, kai eismo situacija to nereikalauja.
- Tolygiai važiuojama 50 km/h ar didesniu greičiu, įjungus žemesnę nei ketvirtą pavarą, kai eismo situacija to nereikalauja.
- Tolygiai važiuojama 70 km/h ar didesniu greičiu, įjungus žemesnę nei penktą pavarą, kai eismo situacija to nereikalauja.
- Netinkamai naudojamos pavaros siekiant sumažinti degalų naudojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį.
- Šešios pasikartojančios pavaros pasirinkimo klaidos (SPK).
- Viršijant trečiosios pavaros greičio ribą (pvz., važiuoti 100 km/h, kai leistina 80 km/h), žalojamas automobilis.
- Sankabos valdymas:
- Be reikalo ilgai važiuojama nevisiškai įjungus sankabą.
- Laikoma koja ant arba virš sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip penkiolika sekundžių.
- Netinkamai valdoma sankaba pradedant važiuoti (TP trūkčioja) arba jungiant pavaras.
- Laikoma nuspausta sankabos pamina, kai pavara nejungiama ilgiau kaip tris sekundes, išskyrus specifines situacijas.
- Be reikalo užgesinamas variklis dėl netinkamo sankabos valdymo.
- Šešis kartus užgesinamas variklis (SPK).
- Dažna klaida - staigus sankabos pedalo atleidimas ("mėtymas" pedalu), kas gali sukelti TP trūkčiojimą ar ratų slydimą slidžiame kelyje.
- Pradedančiųjų vairuotojų klaida - kairė koja nuolat „stovi“ ant sankabos pedalo; reikia priprasti kelti koją ant platformos.
- Akceleratoriaus valdymas:
- Netinkamai valdoma akceleratoriaus pamina arba rankena.
- Per daug didinami variklio sūkiai, kai sankaba išjungta ar nevisiškai įjungta arba neįjungta pavara.
- Spaudžiama akceleratoriaus pamina ir nepasinaudojama TP inercija prieš sustabdant iš anksto numatytoje vietoje.
- Kitos klaidos:
- Akimi „ieškoma“ pavarų perjungimo svirties arba žiūrima į ją perjungiant, prarandant kelio kontrolę.
- Laikoma ranka ant pavarų perjungimo svirties, kas gali sukelti vibraciją ir greičiau paveikti mechanizmą.
- Perjungti pavaras nespaudžiant sankabos pedalo, kas sukelia didžiulę apkrovą pavarų dėžei.
- Stovėjimas su įjungta pavara ir nuspausta sankaba, kas sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą.
Pavarų perjungimo technika
Keičiant pavarą, svarbu tiksliai koordinuoti judesius ir kuo sklandžiausiai atlikti visą operaciją. Taip pat svarbu mokėti įsibėgėti automobiliu kiekvieną kartą prieš įjungiant aukštesnę pavarą.
Pajudėjimas iš vietos
Važiuoti pradedama pirmąja pavara, įsukus variklį maždaug ligi 2/3 maksimalaus apsisukimų skaičiaus. Jei nėra tachometro, apsisukimų skaičių apytikriai nustatoma iš klausos. Sankaba atleidžiama pamažu, bet neperlaikant, kad jos nesudegintumėte. Pajudėjimo momentas yra nelengvas: atleisti sankabą reikia jautriai, kad mašina nešoktelėtų į priekį ir dėl variklio apsisukimų nebuksuotų sankaba. Pajudėjimo sklandumas priklauso ne tik nuo vairuotojo meno, bet ir nuo automobilio bei sankabos būklės.
Aukštesnių pavarų perjungimas
Lygumos kelyje leistina automobiliui įsibėgėti iki greičio, maždaug 10% mažesnio už maksimalų, pasiekiamą važiuojant šia pavara. Pavyzdžiui, jei pirmosios pavaros didžiausias greitis yra 33 km/h, tai įsibėgėjus iki 30 km/h, kad nepervargintumėte variklio, įjungiama antra pavara. Turint 10% rezervą varikliui apsaugoti, pavarą galima perjungti, neatleidžiant akceleratoriaus (tai reikalauja įgūdžių). Sportinėse varžybose toks pavarų perjungimas labai plačiai naudojamas.
Greitas nelenktyninis pavarų perjungimas gali būti toks: važiuojant pirmąja pavara, nuspaudžiamas akceleratorius. Atleidžiant akceleratorių, nuspaudžiama sankaba. Spaudžiant sankabos pedalą ir traukiant pavarų perjungimo svertą, tam tikru momentu pirmoji pavara tarsi iššoka; tai svarbu pajusti. Kai tik pavarų perjungimo sverto pasipriešinimas sumažėja, nors sankaba dar iki galo ir nenuminta, svertas perstumiamas į antrosios pavaros įjungimo padėtį ir kartu baigiama spausti sankabą. Antrajai pavarai dar neįsijungus, bet jau visai bebaigiant įsijungti, iki galo nuspaudžiamas akceleratorius ir staigiai atleidžiama sankaba.
Pavarų svirties valdymas
Jeigu pavaros yra išdėstytos H raidės pavidalu, kaip dažniausiai ir būna (pirmoji pavara viršuje, antroji - apačioje, trečioji - aukštyn ir į dešinę, o ketvirtoji - vėl žemyn), tada perjungti pavaras iš pirmosios į antrąją lengva, ypač kai pirmoji pavara sinchronizuota. Tačiau perjungti antrąją pavarą į trečiąją ir atvirkščiai yra sunkiau, nes negalima skirstyti šio kelio į dvi ar net tris dalis. Reikia pasitreniravus išmokti antrąją pavarą perjungti į trečiąją ir atvirkščiai vienu sklandžiu judesiu: įstrižai dešinėn į viršų, įstrižai kairėn žemyn. Kiekvienas vairuotojas, pažindamas savo automobilio pavarų dėžę, supras šio judesio svarbą. Apskritai pavarų perjunginėjimui galioja bendra taisyklė: daryti viską labai švelniai, nei stumti, nei traukti per jėgą.
Perjungiant pavaras taip, kaip mokoma kursuose: visiškai atleidžiamas akceleratorius ir iki galo nuspaudžiamas sankabos pedalas. Variklis pavarų perjungimo momentu dirba tuščiąja eiga. Jei tuščiosios eigos metu, esant mažiems variklio apsukimams, staigiai atleidžiama sankaba įjungus aukštesnę pavarą, neišvengiamai užblokuojami varantieji ratai. Kad šis sujungimas neturėtų neigiamų pasekmių, ratų sukimosi greitis turi atitikti variklio apsisukimų skaičių, padalytą iš perdavimo santykio, būdingo tai pavarai.
Ypatingos situacijos ir vairavimo stiliai
Vairavimo būdas ir aplinkybės turi įtakos pavarų pasirinkimui ir perjungimo technikai.
Važiavimas į kalną ir nuo kalno
Važiuojant į kalną, pavaros perjunginėjamos iš esmės taip pat, tačiau reikia atsižvelgti į variklio galią. Įjungus antrąją pavarą po pirmosios, variklio apsisukimai esti dar palyginti maži, todėl jis privalo turėti pakankamai galios, kad iš karto smarkiai trauktų mašiną į priekį. Atvirkščiai yra važiuojant nuo kalno: tuomet 10% greičio atsarga iki maksimumo padidėja iki 20% ar net daugiau, tačiau variklio žalojimo tikimybė didesnė, jei didinamas greitis.
Skirtingi vairavimo stiliai
Yra trejopas važiavimas automobiliu: normalusis, greitasis ir lenktyninis. Normaliajam važiavimui būdingas lėtesnis veiksmų atlikimas. Greitajam važiavimui tinka aukščiau aprašyta pavarų perjungimo technika. Lenktyninio važiavimo pagrindas - žaibiški pavarų perjungimo manevrai tobulai sinchronizuotais judesiais. Be to, perjungiant pavaras, labai dažnai koja nenuimama nuo akceleratoriaus, droselio vožtuvas būna atvertas iki galo. Tai sunkus manevras, reikalaujantis ilgų pratybų. Treniruojantis perjunginėti pavaras nenukėlus kojos nuo akceleratoriaus, visada būtina būti labai atsargiems, nes sankabos išmynimo momentu kyla didžiulis pavojus „persukti“ variklį ir jį visiškai sugadinti.
Pavyzdžiui, įsibėgėjus trečiąja pavara iki pusės maksimalaus greičio (tarkim, 45 km/h, kai didžiausias greitis ta pavara - 90 km/h), galima, neatleidžiant akceleratoriaus, greitai nuspausti ir atleisti sankabos pedalą, tuo pačiu metu įjungiant aukštesnę, ketvirtąją, pavarą. Tai leidžiama dėl variklio apsukimų atsargos. Šį veiksmą atliekant greitai, variklis pavarų perjungimo momentu įgauna minimalius papildomus apsisukimus.
Važiavimas slidžiu keliu ir lenkimas
Pajudant iš vietos slidžiu keliu, svarbiausia yra neleisti ratams per daug slysti. Pradedama važiuoti mažesniais variklio apsisukimais ir labai švelniai atleidžiama sankaba. Labai slidžios dangos kelyje visa tai reikia atlikti dar švelniau. Svarbu atsiminti, kad tokioje situacijoje negalima staiga atleisti sankabos, atitinkamai nepaspaudus droselio valdymo pedalo, nes tai gali sukelti TP slydimą.
Lenkiant kitą transporto priemonę, ypač esant kebliai situacijai, gali prireikti greito ir net lenktyninio važiavimo elementų. Nors trečiąja pavara leidžiama važiuoti tik, tarkim, 80 km/h greičiu, avarinėse situacijose vairuotojas gali šiek tiek viršyti šią ribą. Tačiau tokie veiksmai žaloją variklį, o sunkių manevrų galima išmokti tik pratybomis!
Transmisijų tipai: Mechaninės ir Bepakopės (CVT)
Automobiliuose su automatine pavarų dėže perjungimas vyksta automatiškai - išmanioji automatinė mašina žino, kada perjungti. Tuo tarpu mechaninėse greičių dėžėse vairuotojas pats pasirenka pavaras.
Yra ir bepakopės transmisijos (CVT - Continuous Variable Transmission), kurios patogios tuo, kad, skirtingai nuo pakopinių transmisijų, galima pasirinkti bet kokį norimą greitį. Tai ypač svarbu, kai reikia tik truputį padidinti ar sumažinti agregato greitį arba varančiųjų ratų jėgą greičio sąskaita. Transporto priemonės su bepakopėmis transmisijomis geriau prisitaiko prie darbo sąlygų, t. y. prie apkrovos, ir agregatas greičiau įsibėgėja, nes nereikia keisti variklio sūkių perjungus pavaras. Didžiausias hidrostatinės pavaros trūkumas buvo mažas jos naudingumo koeficientas, tačiau šiuolaikinės bepakopės transmisijos, kuriose dalis galios perduodama mechaniškai, o kita dalis - bepakope hidrostatine pavara, pasiekia naudingumo koeficientą iki 0,8-0,85.
Pavyzdžiui, japoniški lenktyniniai motociklai turi 8 pavaras. Didelę galią ir atitinkamai didelį sukimo momentą toks variklis turi labai siaurame apsisukimų skaičiaus diapazone, todėl tenka itin dažnai perjunginėti pavaras.
Greičio matavimo tikslumas ir variklio apsauga
Reikia pasidomėti, ar tiksliai rodo spidometras. Dažniausiai spidometrai rodo didesnį greitį už tikrąjį, o kartais jie būna labai netikslūs. Štai kodėl spidometrą reikia patikrinti. Tai galima padaryti važiuojant plentu, šalia kurio yra kilometrų stulpai, vienodu spidometro rodomu greičiu. Sekundometru fiksuojant laiką, per kurį įveikiamas 1 km, nustatomas tikrasis greitis. Kiekvieną nusistatyto atstumo važiavimą tam tikru greičiu reikėtų, kad būtų tiksliau, pakartoti dusyk ir apskaičiuoti vidurkį. Galima duoti spidometrą sureguliuoti specialistui, bet sureguliuotąjį vis tiek pravartu patikrinti kelyje aprašytuoju metodu.
Kiekvienas variklio apsukų viršijimas verčia alkūninį veleną suktis per dideliais apsukimais. Vadinasi, sunkiau tenka dirbti vožtuvams ir jų spyruoklėms, kur kas greičiau susidėvi skirstymo velenėlis ir visi variklio elementai. Tai yra grynas nuostolis, nes, dirbdamas per dideliais apsukimais, variklis ne tik genda, bet atitinkamai praranda galios.
Sukimo momentas ir variklio galia priklauso nuo alkūninio veleno apsisukimų per minutę skaičiaus. Šie duomenys paprastai esti labai tikslūs. Nors ne visi to paties tipo varikliai yra visai vienodi, tie nukrypimai paprastai būna nedideli. Tačiau gamyklos pateiktieji duomenys visada atitinka tikrąjį variklio apsisukimų skaičių ir greitį.
tags: #greitis #pagal #pavaras