Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra privalomas mokestis, kurį moka tiek nuolatiniai, tiek nenuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Šis mokestis taikomas beveik visoms pajamų rūšims, tokioms kaip darbo užmokestis, pajamos iš kapitalo, honorarai ir kt. Pagrindinis GPM reguliavimo teisės aktas yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ), o mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. GPM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka detaliai reglamentuojama GPMĮ, nustatant taisykles ir procedūras, kuriomis vadovaujamasi apskaičiuojant GPM sumą ir jos mokėjimo tvarką.
Dažniausiai GPM nuo darbo užmokesčio techniškai sumoka darbdavys - įmonė, kuri moka atlyginimą, ir privalo jį deklaruoti kiekvienam mėnesiui iki sekančio mėnesio 15 dienos. Nors darbdavys GPM apskaičiuoja ir sumoka, realiai jį moka darbuotojas, ir šis mokestis tiesiogiai mažina „ant popieriaus“ sutartą darbo užmokestį. Jei pajamos gaunamos ne iš darbo užmokesčio (pvz., iš individualios veiklos), asmuo GPM privalo apskaičiuoti ir sumokėti pats.
Kiekvienais metais deklaruojant pajamas, vieni gyventojai džiaugiasi mokesčio permokos grąžinimu, kiti - nustemba ir piktinasi, kad reikia sumokėti GPM nepriemoką. Mokesčius nuo darbo pajamų kartais sunku perprasti, kadangi GPMĮ Lietuvoje turi gana daug išlygų ir yra nuolat atnaujinamas.
Kas privalo mokėti GPM?
Pajamų mokestį privalo mokėti pajamų gavę:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jie moka GPM nuo visų savo pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jų šaltinis yra Lietuvoje, ar užsienio valstybėje.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jie moka pajamų mokestį nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
GPM tarifai ir jų taikymas
GPM tarifai skiriasi priklausomai nuo pajamų rūšies ir dydžio. Nuo 2019 metų pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 20 %. Šis tarifas taikomas darbo užmokesčiui, jei jis per metus neviršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Ankstesniais metais VDU ribos skyrėsi (pvz., 120 VDU 2019 metais, 84 VDU 2020 metais). Iki 2018 metų tarifas buvo 15 %.
15 % tarifas taikomas ligos, motinystės išmokoms, palūkanoms, dividendams, vertybinių popierių ar kito turto pardavimo, turto nuomos, honorarų, laimėjimų pajamoms, autoriniam atlygiui (ne iš darbdavio).
Su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas 20 % pajamų mokesčio tarifas. Šis tarifas kyla iki 32 %, jei gaunamos pajamos viršija 60 VDU. Užsiimant individualia veikla, pajamos apmokestinamos 15 % tarifu. Tokiu pačiu (15 %) tarifu apmokestinamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei pajamos patenka į didesnio tarifo zoną, pirmiausia taikomas mažesnis mokestis, o didesnis tarifas taikomas tik sumai, viršijančiai mažesnio mokesčio ribą.
Pagrindiniai GPM tarifai (nuo 2020 m.)
- 20 %: Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU.
- 32 %: Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, viršijanti 60 VDU.
- 15 %: Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos.
- 15 %: Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai).
- 5 %: Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU.
- 20 %: Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas atliekas, dalis, viršijanti 120 VDU.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)
Analizuojant GPM, mokamą išimtinai nuo darbo pajamų, svarbi sąvoka yra neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). NPD taikomas tik su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Darbdavys NPD taiko pagal darbuotojo prašymą, apskaičiuodamas darbo užmokestį ir mokėtinus mokesčius.
NPD yra ta darbo užmokesčio dalis, kuri nėra apmokestinama GPM. Kuo mažiau žmogus uždirba, tuo didesnis NPD yra taikomas, ir atvirkščiai. Pasiekus tam tikrą pajamų ribą, NPD netaikomas visai.
NPD apskaičiavimo pavyzdžiai (nuo 2024 m. sausio 1 d.)
Jei darbuotojas pasirenka NPD taikyti, GPM yra skaičiuojamas tik nuo dalies pajamų pagal formulę: GPM = (MMA - NPD) x 20 %.
- Minimali mėnesinė alga (MMA): Jei darbuotojas uždirba MMA (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 924 Eur brutto), taikomas 747 Eur mėnesinis NPD. Mokėtinas GPM: (924 Eur - 747 Eur) x 20 % = 35.40 Eur. Jei NPD nebūtų taikomas, GPM būtų skaičiuojamas nuo visų 924 Eur ir sudarytų 184.8 Eur.
- Didėjant atlyginimui:
- Jei atlyginimas didesnis nei minimalus, bet ne didesnis nei 2 167 Eur (nedarbingiems asmenims), NPD apskaičiuojama pagal formulę: NPD = 747 - 0.5 x (darbo užmokestis brutto - 924 Eur). Pavyzdžiui, jei mėnesinis darbo užmokestis yra 1 500 Eur brutto, mėnesio NPD būtų: 747 - 0.5 x (1 500 Eur - 924 Eur) = 459 Eur.
- Jei atlyginimas didesnis nei 2 167 Eur, NPD apskaičiuojamas pagal formulę: NPD = 400 Eur - 0.18 x (darbo užmokestis brutto - 642 Eur). Pavyzdžiui, jei mėnesinis darbo užmokestis yra 3 000 Eur brutto, mėnesio NPD būtų: 400 Eur - 0.18 x (3 000 Eur - 642 Eur) = -24.44 Eur. Neigiamas NPD reiškia, kad NPD netaikomas, o jo dydis yra 0.
Finansų ministerija pažymi, kad NPD yra skirta užtikrinti progresyvumą ir yra taikoma mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, didinant jų „į rankas“ gaunamas pajamas ir mažinant socialinę atskirtį.
Metinis NPD
Metinis GPM skaičiuojamas pagal asmens metinę darbo užmokesčio sumą, t. y., gyventojų metines pajamas (GMP).
- Taisyklė Nr. 1: Asmenims, kurių GMP yra 12 MMA ar mažesnės (t. y., ne didesnės kaip 11 088 Eur), taikomas metinis NPD yra 8 964 Eur.
- Taisyklė Nr. 2: Jei GMP didesnės nei 12 MMA, bet mažesnės nei 26 004 Eur per metus, metinis NPD yra lygus 8 964 - 0.5 × (GMP - 11 088 Eur).
- Taisyklė Nr. 3: Kuo daugiau su darbo santykiais susijusių pajamų gauna asmuo, tuo mažesnis taikomas NPD.
GPM dirbant keliose darbovietėse
Dažniausiai GPM nepriemokos deklaravus pajamas atsiranda, jei asmuo turi keletą darboviečių ir neteisingai pritaiko NPD. Darbuotojai neretai piktinasi, jog „darbovietės neapsimainė informacija ir neteisingai suskaičiavo mokesčius“, tačiau iš tiesų darbovietės viena apie kitą gali ir nežinoti, o buhalterija vadovaujasi tik darbuotojo pateiktu prašymu taikyti arba netaikyti NPD.
Piniginiai reikalai. Mokesčių reformoje – GPM pakeitimai: kaip paveiktų dirbančiuosius
VMI atstovai pabrėžia, kad NPD gali būti taikomas tik vienoje darbovietėje. Jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse ir visose jose pritaikys NPD, deklaravus pajamas gali susidaryti nemaža GPM nepriemoka. Tikslinga NPD taikyti tik vienoje pasirinktoje darbovietėje, nes ten NPD bus apskaičiuojamas nevertinant kitur gaunamų pajamų. Kitoje (ar kitose) darbovietėje GPM bus skaičiuojamas nuo visos sumos, netaikant NPD.
Tačiau net ir NPD taikius vienoje darbovietėje, o kitoje netaikius, gali atsirasti GPM nepriemoka. Tai nutinka, kai NPD vienoje darbovietėje buvo taikomas pagal mažesnį užmokestį (ir taikytas didesnis NPD), tačiau sudėjus abiejų darboviečių priskaitytus darbo užmokesčius, asmens metinis NPD jau skaičiuojamas pagal didesnį metinių pajamų dydį. Darbovietė skaičiuoja teisingai atsižvelgiant į savo priskaitymus, bet gyventojas per kelias darbovietes uždirbęs daugiau peržengė 12 MMA sumą, ir jo mokėtina mokesčio suma padidėjo.
Jeigu asmuo turi daugiau nei vieną darbo sutartį (arba papildomai turi individualios veiklos pažymą), gali atsirasti painiavos. Tokiu atveju, siekiant išvengti mokestinės nepriemokos, deklaravus pajamas, reikėtų teikti prašymus buhalterijoms NPD netaikyti.
Mokesčio lengvatos
GPM lengvatos taikomos:
- Neapmokestinamosioms pajamoms (plačiau GPMĮ 17 str.).
- Neapmokestinamam pajamų dydžiui (NPD), taikomam su darbo santykiais susijusioms pajamoms (plačiau GPMĮ 20 str.).
- Iš pajamų atimamoms išlaidoms/įmokoms (plačiau GPMĮ 21 str.). Tai gali būti gyvybės draudimo ir pensijų įmokos, sumos už profesinį mokymą ar studijas, palūkanos už būsto kreditą (paimtą iki 2009 m. sausio 1 d.). Išlaidų atskaitymų suma apribojama iki 1 500 Eur ir negali viršyti 25 % visų apmokestinamųjų pajamų sumos.
Pajamų deklaravimas
Lietuvoje gyventojai privalo deklaruoti pajamas tam tikrais atvejais ir pagal tam tikras taisykles. Deklaravimo procesas yra pajamų apmokėjimo ciklo etapas, užtikrinantis, kad visi mokesčiai būtų sumokėti laiku ir teisingai. Tai privaloma visiems asmenims, kurie gauna pajamas iš darbo santykių, individualios veiklos ar kitų šaltinių.
Asmenys, vykdantys individualią veiklą, gaunantys pajamų iš nuomos, dividendų, palūkanų ar kitų šaltinių, neapmokestinamų tiesiogiai per darbdavį, privalo pateikti metinę deklaraciją. Taip pat privaloma deklaruoti pajamas, jei buvo taikytas NPD arba lengvatos, ir reikia patikslinti sumokėtą GPM. Jei buvo gauta pajamų iš užsienio ar turto pardavimo, taip pat būtina pateikti deklaraciją ir sumokėti reikiamus mokesčius.
Deklaravimo procesas per EDS
Pajamų deklaravimas naudojant Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) yra maksimaliai skaitmenizuotas procesas. Didžiajai daliai gyventojų tai yra VMI suformuotos preliminarios deklaracijos peržiūra ir patvirtinimas. Procesas prasideda prisijungus prie EDS sistemos adresu deklaravimas.vmi.lt per elektroninę bankininkystę ar elektroninius valdžios vartus. Sistemoje pasirenkama GPM311 forma.
VMI sukurtas deklaravimo vedlys palengvina procesą, nes vartotojui nereikia žinoti specifinių mokesčių kodų. Svarbiausia praktinė taisyklė deklaruojant pajamas: preliminari deklaracija yra tik juodraštis. Tai nėra galutinis ir neginčijamas dokumentas. Jei matomi neatitikimai tarp sistemoje esančių duomenų ir faktiškai gautų pajamų, būtina atlikti korekcijas. Dažniausiai deklaraciją tikslinti reikia tais atvejais, kai informacija apie pajamas VMI nepasiekia automatizuotais kanalais.
Pildant pajamų deklaraciją - svarbu nebijoti suklysti. Deklaraciją galima tikslinti 5 metus, o vykdantiems veiklą - 3 metus.
Svarbūs aspektai deklaruojant pajamas:
- Darbo užmokestis: Tikrinama, ar korektiškai atvaizduotas gautas darbo užmokestis ir darbdavio išskaičiuotas GPM.
- Lankstumas pildymo metu: Naudojant deklaravimo vedlį, procesas išlieka lankstus iki pat dokumento suformavimo pabaigos.
- Korekcijos po pateikimo: Net ir pateikus deklaraciją, klaidos nėra neatitaisomos. Jei vėliau pastebima, kad duomenys buvo neteisingi ar nepilni, tiesiog pildoma ir pateikiama nauja, patikslinta deklaracijos versija.
Pajamų deklaravimo terminai ir permokų grąžinimas
Deklaravimo laikotarpis tradiciškai sutampa su pavasario mėnesiais, kai VMI EDS sistemoje suformuojamos preliminarios metinės deklaracijos. Pagrindinis terminas - metinės pajamų deklaracijos pateikimas iki gegužės 2 d. Pavėlavus pateikti deklaraciją, dažniausiai siunčiami priminimai, o jei deklaracijoje apskaičiuota mokėtina suma, už pavėluotą sumokėjimą skaičiuojami delspinigiai.
Permokos grąžinamos iki liepos 31 d., jei deklaracija pateikta laiku ir teisingai. Pateikus ar patikslinus deklaraciją po gegužės 2 d., permoka grąžinama vėliau.
Artėjant pajamų deklaravimo laikotarpiui, viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojama galimybė susigrąžinti mokesčių permoką. Tačiau svarbiausia nepraleisti atsiradusios mokestinės prievolės.
Dažniausios deklaravimo klaidos ir situacijos
- Individuali veikla be pajamų: Manoma, kad negavus pajamų, deklaruoti nieko nereikia. Taisyklė griežta: jei gyventojas turėjo registruotą individualią veiklą (pagal pažymą) ar verslo liudijimą, deklaraciją pateikti privaloma, net jei faktinės pajamos buvo lygios nuliui.
- Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (MNPD): Neretai pasitaiko, kad per metus darbovietėje taikytas NPD buvo didesnis, nei priklausė pagal faktinį metinį uždarbį. Taip nutinka gavus priedų, premijų, ligos išmokų arba dirbant keliose darbovietėse vienu metu.
- Progresinio GPM ribos: Jei metinės pajamos (darbo užmokestis, tantjemos, dividendai ir kt.) viršijo nustatytas progresinio GPM ribas (pavyzdžiui, 60 VDU), atsiranda prievolė perskaičiuoti mokestį taikant aukštesnius tarifus (nuo 20 % iki 32 %).
- Pasaulinės pajamos: Lietuvos nuolatiniai gyventojai privalo deklaruoti visas pasaulyje gautas pajamas. Nesvarbu, ar tai darbo užmokestis užsienyje, ar dividendai iš užsienio įmonių akcijų, ar palūkanos iš tarptautinių investavimo platformų.
- Atostogos metų eigoje: Jei darbuotojas taikosi NPD ir metų eigoje atostogavo, jam gali tekti susimokėti VMI, nes dėl atostogų pasikeitusi mėnesio darbo dienų trukmė gali turėti įtakos NPD skaičiavimui.
Jei nė viena iš aukščiau išvardytų aplinkybių negalioja, deklaracijos teikimas yra savanoriškas. Pajamų deklaravimas nėra tik formalumas mokesčių susigrąžinimui - tai kompleksinis procesas, padedantis užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą.
GPM administravimas
Remiantis mokesčių mokėjimo tvarka, gyventojų gaunamos pajamos skirstomos į A ir B klases. Šios klasės nusako, kas atsakingas už GPM sumokėjimą valstybės biudžetui.
- A klasės pajamos: Už GPM sumokėjimą atsakingas pinigus sumokėjęs asmuo (pvz., darbdavys, kuris išskaičiuoja GPM iš darbuotojo atlyginimo ir sumoka valstybei). Darbo užmokestis yra A klasės pajamos. Prievolė teisingai priskirti pajamas klasėms tenka pinigus mokančiam asmeniui.
- B klasės pajamos: Už GPM sumokėjimą atsakingas pinigus gaunantis asmuo. Tai galioja perkant paslaugas/prekes iš individualią veiklą vykdančių asmenų. Mokesčių mokėjimas - jo atsakomybė.
Darbo užmokesčio apmokestinimas
Darbo užmokestis, gautas už darbą Lietuvoje, apmokestinamas taikant 20 % pajamų mokesčio tarifą. Lietuvos įmonė, išmokėdama darbo užmokestį, turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 20 % pajamų mokestį. Priklausomai nuo gautų metinių pajamų dydžio, gali būti taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Ligos išmokos (įskaitant išmokamas darbdavio už pirmas dvi ligos dienas) apmokestinamos taikant 15 % pajamų mokesčio tarifą ir nėra įskaičiuojamos į metinę pajamų dalį, apmokestinamą 20, 25 ar 32 % tarifais.
Svarbu: už darbą Lietuvoje įmonės išmokamas darbo užmokestis apmokestinamas nuo pirmo euro, t. y., metų eigoje įmonė netaiko neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Teisė į NPD gali būti realizuojama tik kalendoriniams metams pasibaigus, pildant metinę deklaraciją.
Piniginiai reikalai. Mokesčių reformoje – GPM pakeitimai: kaip paveiktų dirbančiuosius
GPM tarifų pakeitimai nuo 2026 m.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo reikšmingi GPM pakeitimai. Esminis pokytis - detalesnė progresinių mokesčių skalė, susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).
- Iki 36 VDU: metinei pajamų daliai taikomas standartinis 20 % tarifas.
- Nuo 36 iki 60 VDU: pajamų daliai šiame intervale taikomas padidintas 25 % tarifas.
- Virš 60 VDU: viršijus šią ribą, taikomas aukščiausias 32 % tarifas.
Naujoji sistema labiausiai palies didesnes metines pajamas gaunančius gyventojus bei asmenis, kurių pajamų portfelis yra diversifikuotas. Būtent šioms grupėms išauga mokestinių nepriemokų rizika metų pabaigoje. Problema kyla dėl to, kad atskiri pajamų šaltiniai (pvz., darbdavys ar nuomininkas) metų eigoje mokesčius dažniausiai išskaičiuoja taikydami bazinį 15 ar 20 % tarifą. Susumavus visas per metus gautas pajamas, gali paaiškėti, kad bendra suma peržengė 36 VDU arba 60 VDU ribą. Tokiu atveju, deklaruojant pajamas, atsiras prievolė primokėti susidariusį skirtumą.
Išvadoms ruošiantis deklaruoti
Sėkmingas pajamų deklaravimas prasideda ne prisijungus prie EDS sistemos, o atlikus namų darbus. Vykdant individualią veiklą, rekomenduojama atlikti detalų duomenų auditą: sutikrinti banko sąskaitos išrašus su pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo įrašais. Taip pat būtina kritiškai įvertinti trečiųjų šalių į preliminarią deklaraciją įkeltus duomenis. Svarbu patikrinti, ar VMI sistemoje atvaizduotos darbo užmokesčio, turto nuomos bei turto pardavimo pajamos atitinka faktiškai gautas sumas.
Jei investuojama ne per naująjį instrumentą - investicinę sąskaitą, verta pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe optimizuoti mokesčius šeimoje. Esant bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, tikslinga įvertinti galimybę dalį gautų pajamų (pvz., palūkanas ar pelną iš vertybinių popierių pardavimo) deklaracijoje perkelti sutuoktiniui.
tags: #gpm #mokestis #dirbant #keliose #darbovietese