Lietuvos transporto gigantas „Girteka Logistics“ ir jos dukterinės įmonės Norvegijoje susiduria su įvairiais iššūkiais - nuo teisinių ginčų dėl kabotažinių pervežimų iki vairuotojų elgesio incidentų ir kaltinimų dėl darbo užmokesčio sąlygų. Šie įvykiai atkreipė tiek Norvegijos valdžios institucijų, tiek visuomenės dėmesį, sukeldami diskusijas apie tarptautinio transporto taisykles, įmonių atsakomybę ir darbuotojų teises.
Teisinės bylos dėl kabotažinių pervežimų pažeidimų
„Girteka Logistics“ ir jos antrinė įmonė „Girmeta“ Norvegijoje buvo kaltinamos pažeidimais vykdant kabotažinius pervežimus. Kabotažas Norvegijoje leidžiamas tik po to, kai užsienio transporto priemonė pristato tarptautinį krovinį, kurį ji pervežė per sieną. Po to ji gali atlikti daugiausia tris vidaus misijas per septynias dienas, kol vėl turės išvykti iš šalies.
„Girmeta“ byla ir kaltinimai
Norvegijos Sognės ir Fjurdanės apygardos teisme „Girmeta“ buvo apkaltinta 19 neteisėto krovinių vežimo atvejų, kurie įvyko nuo 2019 metų rugsėjo iki 2021 metų gruodžio įvairiais maršrutais Norvegijoje. Norvegijos pareigūnai kaltina „Girteka Logistics“ ir jos antrinę įmonę „Girmeta“ pažeidimais vykdant kabotažinius pervežimus. Prokuroras teigė, kad „Girmetai“ turėtų būti skirta 456 tūkst. Norvegijos kronų bauda. Tačiau teismas sprendime pabrėžė nusikalstamų veikų mastą, taip pat tai, kad bauda turi būti tokio dydžio, kad būtų pasiektas prevencinis poveikis. Už tai teismas nusprendė skirti 450 tūkst. Norvegijos kronų (38,7 tūkst. eurų) baudą.
Daugelis pažeidimų pirmiausia susiję su formaliomis klaidomis - trūkstamais arba netinkamais dokumentais. Bendrovė vėliau dokumentais įformino tarptautinį transportą - kad kitu atveju krovinių vežimas būtų buvęs teisėtas. 2019-2021 metais Norvegijos viešųjų kelių administracija įvairiose kontrolės vietose sustabdė įvairias „Girmetos“ užsienio transporto priemones. 17 patikrinimų metu Norvegijos kelių administracija rado klaidų tarptautinio vežimo dokumentuose, kurie sudaro krovinių vežimo pagrindą. Vieno patikrinimo metu Norvegijos kelių administracija nustatė, kad per septynių dienų laikotarpį buvo atlikti daugiau nei trys krovinių vežimo reisai. Paskutiniu atveju kelių direkcija nustatė, kad kroviniai buvo vežami pasibaigus septynių dienų laikotarpiui.
„Girteka“ kaltinimus neigia - grupės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Simonas Bartkus anksčiau teigė, jog baudos buvo išrašytos neteisingai už vykdytus tarptautinius, o ne kabotažinius pervežimus. Tinklapyje rašoma, kad 19 neteisėto krovinių vežimo atvejų įvyko nuo 2019 metų rugsėjo iki 2021 metų gruodžio įvairiais maršrutais Norvegijoje. Prokuroras teigė, kad „Girmetai“ turėtų būti skirta 456 tūkst. Norvegijos kronų bauda. Tuo metu įmonės advokatai teigė, kad ji turėtų būti išteisinta arba kad jos veikla turėtų būti vertinama kuo švelniau. „Girtekos“ teisininkai teismui nurodė, kad teismo šaukimai buvo adresuoti „Girmetai“ kaip Norvegijoje registruotai užsienio įmonei, kuri negali būti bylos šalimi, todėl byla turi būti nutraukta.
Atsižvelgęs į tai, teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir nurodė prokurorams iki liepos 8 dienos apsispręsti dėl tolesnių veiksmų. Anot Norvegijos Vakarų policijos apygardos policijos advokatės Marthe Karlsen, atsiėmus prašymą dėl posėdžio datos, teismo veikla šioje byloje nutrūksta - ji nebėra nagrinėjama teisme. Tačiau, anot M. Karlsen, prokuratūra nenusprendė atsisakyti bylos, tik persvarstė posėdžio datos prašymą.
Apeliacijos sprendimas ir tolesni veiksmai
Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po nuosprendžio „Girtekos“ dukterinės įmonės „Girmetos“ byloje, grupės valdyba, atlikusi analizę, apsisprendė dėl apeliacijos. Balandį Norvegijos teismas priėmė sprendimą byloje dėl „Girmetos“ vykdytų nuo 2019 metų rugsėjo iki 2021 metų gruodžio mėnesio įvairiais maršrutais Norvegijoje 19 nelegalių kabotažo operacijų. Teismo sprendimu įmonei skirta 450 tūkst. kronų (38,5 tūkst. eurų) bauda. „Girteka“ nuosprendžio neskųs.
Bendrovės teigimu, „visa situacija padėjo suprasti kabotažo taisykles“, o „pats teismo procesas ir nuosprendis išaiškino tam tikrus neaiškumus, kurie anksčiau egzistavo aiškinant šias nuostatas“. Nuo 2021 metų liepos įmonei nebuvo pareikšti kaltinimai dėl nė vieno nelegalaus kabotažo Norvegijoje. Anot Simono Bartkaus, „Girteka Logistics“ pagrindinė veikla yra tarptautiniai pervežimai Europoje, tačiau kai kuriais atvejais, kai vietos taisyklės leidžia, bendrovė savo vilkikais vykdo ir vietinius pervežimus, dar vadinamus kabotažu. „Dėl ypatingos Norvegijos šalies geografijos labai dažnai išsikrovimo vietos yra šalies pietuose, o pasikrovimo vietos šalies šiaurėje. Dėl šios priežasties, kad nevažinėtų vietos keliais tušti, dažnai mūsų vilkikai vykdo ir kabotažinius pervežimus Norvegijos viduje užtikrindami svarbių produktų ir prekių tiekimą“, - aiškino S. Bartkus.
Jis pripažino, kad „Girmetos“ vilkikai buvo nubausti už neteisingus kabotažinių pervežimų dokumentus. „Mes dėjome pastangas išsiaiškinti, kaip šie pervežimai turėtų būti tinkamai dokumentuoti, padidinant ir pačios pervežimų rinkos Norvegijoje skaidrumą“, - tvirtino S. Bartkus. Anot frifagbevegelse.no, „Girteka“ nustatytais atvejais negalėjo pateikti įrodymų, kad jai leidžiama vykdyti vidaus vežimus Norvegijoje. Vežėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad dar gerokai prieš teisminį procesą atnaujino vežimo dokumentų, kurie visada turi būti vežami kabotažą vykdančioje transporto priemonėje, procedūras. „Norėjome išsiaiškinti pagrindines sritis, susijusias su kabotažo vežimais Norvegijoje, o vienas svarbiausių dalykų buvo nustatyti, kaip Norvegijos viešųjų kelių direkcija interpretuoja galiojančius reglamentus. Vienas dalykas yra skaityti apie taisykles knygoje, bet visai kas kita, kai mūsų vairuotojai yra stabdomi pakelės patikros punkte. Gali atsirasti nesusipratimų, pavyzdžiui, dėl kalbos. Manome, kad po to, kai buvome sustabdyti atitinkamų patikrinimų metu, Norvegijos kelių direkcijai pateikėme visus legalaus kabotažo vežimo dokumentus.“
„Mūsų organizacijoje yra dvi pagrindinės pareigos/vaidmenys, kurias vykdant būtina išmanyti įstatymo nuostatas. Vairuotojas ir vadybininkas. Pastarasis yra mūsų būstinėje Vilniuje, Lietuvoje, ir tai yra tas asmuo, kuris planuoja keliones bei užtikrina, kad visi dokumentai būtų tvarkingi. Turime apie 55 tokius eismo vadybininkus, kuriuos nuolat mokome ir ugdome. Apibendrinant galima teigti, kad nors nuosprendis leido geriau suprasti dokumentacijos reikalavimus, mūsų kabotažo veikla Norvegijoje išlieka nepakitusi ir visiškai atitinka visus reglamentus.“
Vilkikų vairuotojų elgesio incidentai: dviračių vagystė
„Girteka“ dukrą iš mokyklos pasiimti atvažiavęs norvegas Stefanas Tveitenas pamatė du užsieniečius vilkikų vairuotojus, bandančius pavogti netoliese stovėjusius vaikų dviračius. Incidentas įvyko miestelyje tarp Buktamoeno ir Finsneso. Vilkikas, į kurį vagys vaikams matant susikrovė dviračius, buvo su lietuviško kapitalo tarptautinės transporto įmonės „Girteka“ logotipais. Tokį vaizdą Stefanas Tveitenas įamžino ir, liepęs vagims palikti dviračius vietoje, iš karto kreipėsi į policiją ir užfiksuotais kadrais pasidalijo socialinėje erdvėje. Įvykiu iš karto susidomėjo vietinė žiniasklaida.
Pagal vilkiko numerius, matomus nuotraukoje, matyti, kad nusikaltimą bandę įvykdyti ir iš įvykio vietos pasprukę vilkiko vairuotojai galimai buvo Lietuvos piliečiai, tačiau pati įmonė tokią informaciją nei patvirtino, nei paneigė. „Tai - bailu ir niekšiška. Apie nusikaltimą vyras iš karto pranešė policijai. „Dviratis tėra daiktas, tačiau mes turime apsaugoti savo vaikų nuosavybę. Aš nenoriu, kad mano dukra bijotų važiuoti autobusu“, - NRK televizijai kalbėjo nusikaltimą užfiksavęs norvegas ir pridūrė, kad jam be galo gėda dėl tokios situacijos.
Įmonės reakcija ir visuomenės atsakas
„Girteka Logistics“ komunikacijos vadovas Kristianas Kaasas Mortensenas iškart susisiekė su incidentą užfiksavusiu vyru ir atsiprašė dėl „netoleruotinų įmonės darbuotojų veiksmų“. Jis patvirtino įvykio aplinkybes ir pažymėjo, kad „situacija yra tikrai nemaloni“. K. K. Mortensenas patikino, kad nusikaltimą bandę įvykdyti darbuotojai bus parsiųsti į Lietuvą ir atleisti. „Mes su jais susisiekėme ir paprašėme sugrįžti į Lietuvą, o kai jie grįš, mes juos atleisime. Mes negalime toleruoti tokio elgesio, tai griauna mūsų reputaciją. Taip pat toks įvykis sudaro blogą reputaciją apie Lietuvą užsienyje.“
Konkurencija kaip etika: Ignas Dilys apie verslą ir kultūrą
Komunikacijos specialistas nenurodė vairuotojų tautybės, pabrėždamas: „Aš nežinau jų tautybės. Padarytas neleistinas įvykis, kuriam nėra svarbi tautybė, nes tai yra nusikaltimas, kad ir iš kokios šalies būtų tie asmenys.“ Ilgai netruko, kol „Girteka“ surado abu vyriškius. Tą padaryti nebuvo sudėtinga, mat vagis nufotografavęs vyras užfiksavo ir vilkiko numerius. Apsivogusiems vairuotojams taip pat buvo pernelyg pavojinga likti Norvegijoje. „Vienintelis variantas buvo išsiųsti vairuotojus atgal į Lietuvą“, - aiškino K. K. Mortensenas. Jis patvirtino, kad abu vairuotojai buvo atleisti - kitaip įmonė negerbtų maždaug 12 tūkstančių kitų savo darbuotojų, kurie nevagia.
Incidentas sukėlė itin audringą visuomenės reakciją. Stefanas Tveitenas tikino nemanantis, kad vagys nusikaltimą bandė įvykdyti vedami blogio. Anot jo, tai buvo tiesiog labai kvailas ir neapgalvotas poelgis. „Manau, kad čia kaltas kvailumas. Bet aš neatsiimu savo žodžių, kuriuos pasakiau jiems užklupęs vykdant netoleruotinus veiksmus“, - sakė vagis išplūdęs norvegas. K. K. Mortenseną nustebino ir šokiravo ne tik dviejų vairuotojų elgesys, bet ir Norvegijos gyventojų komentarai socialiniuose tinkluose, kuriuose buvo grasinama pakarti, sudeginti ar kitaip nužudyti vagis. „Aš suprantu, kad vagystė žmones supykdė, bet esu šokiruotas ir nuliūdęs matydamas tiek daug žmonių, grasinančių pakarti, sudeginti ar kitaip nužudyti šiuos žmones“, - sakė K. K. Mortensenas. Jį gerokai nustebino, jog tokiais grasinimais švaistėsi norvegai. „Norvegija yra puikiai išsilavinusi ir turtinga šalis. Tačiau komentarai, kuriuos mačiau per pastarąsias 24 valandas, tikrai nerodo gero išsilavinimo“, - teigė komunikacijos vadovas. Jis taip pat pabrėžė: „Turiu pasakyti, kad manau, jog grasinimai mirtimi Norvegijoje nėra įprasta reakcija į tokio pobūdžio nusikaltimus.“
Kaltinimai dėl vairuotojų darbo užmokesčio sąlygų
Lietuvos įmonė „Girteka“ Norvegijoje vykdo kasdieninius vidaus pervežimus - kabotažą. Dirbant tokiomis sąlygomis, visi vairuotojai privalo gauti norvegišką minimalų atlyginimą. Tačiau darbuotojai praneša apie rimtus darbo užmokesčio ir darbo sąlygų už vairavimą Norvegijoje taisyklių pažeidimus.
Vairuotojų liudijimai ir atlyginimų skirtumai
Ukrainietis, nenorėjęs atskleisti tapatybės, dirbantis vairuotoju lietuviškoje įmonėje „Girteka“, teigia, kad nė vienas iš dirbančių Baltijos šalių įmonėse negauna papildomo užmokesčio už kabotažinį vairavimą Norvegijoje. Vietoj minimalaus 185,50 kronų už valandą, jie kasdien gauna nuo 70 iki 90 eurų. Kitas vairuotojas iš Ukrainos, dirbantis įmonėje „RV Transport“, pasakoja, kad jis tris mėnesius gabeno paketus iš Oslo į Trondheimą ir atvirkščiai ir negali patikėti, kad jam už kiekvieną iš šių kelionių priklauso daugiau nei 2000 kronų atlyginimo. „Kai važiuojame Norvegijoje, maistui ir gėrimams išleidžiame daug pinigų. „Girtekos“ vairuotojas teigia, kad gauna dar mažiau.
Dienpinigiai ir darbo užmokestis
Dienpinigiai - tai įstatymų tvarka nustatyta pinigų suma, kurią privalo gauti visi sunkvežimių vairuotojai, nakvojantys transporto priemonėje. Ji turėtų padengti išlaidas ir kompensuoti nepatogumus, patirtus dirbant toli nuo namų, ir neturi būti skaičiuojama kaip atlyginimas. Tik atskaičiavus dienpiniginius lieka tikros apmokestinamos pajamos. Šiems vairuotojams tai reiškia mažiau nei 400 kronų per dieną. Norvegijos darbo inspekcija atmeta, kad lengvatinėmis kelionėmis, maitinimu ir nakvyne gali būti kompensuojamas mažesnis už minimalų atlyginimą. Kitaip tariant: atlyginimas yra atlyginimas, dienpinigiai yra dienpinigiai. Jie neturėtų būti maišomi.
Yra daug požymių, kad Ukrainos vairuotojų įmonėse „Girtekoje“ ir „RV Transport“ darbo užmokesčio sąlygos yra dar prastesnės. 2019 metais nuaidėjus „Vlantana Norway“ skandalui visi sužinojo, kad ten įdarbinti vairuotojai gavo tik pusę savo atlyginimo. „Vlantana Norge“ paaiškėjo, kad lietuviai vairuotojai buvo pasirašę sutartis tik pusei darbo dienos, nors iš tikrųjų dirbo visas pilnas dienas. Šie precedentai rodo sistemines problemas.
Kontrolės iššūkiai ir dokumentacijos klastojimas
Įmonių surašyti darbo užmokesčio lapeliai pateikiami siekiant įrodyti Norvegijos valdžios institucijoms, kad jos laikosi taisyklių. Bet, kaip rodo tyrimai, jie to nedaro. Siekdamos užtikrinti, kad kabotažo užmokesčio kontrolės metu gautais dokumentais nebūtų manipuliuojama, kontrolės institucijos turi galimybę susipažinti su originaliais dokumentais. Nors Norvegijos darbo inspekcija turi sutartis su kelių Baltijos šalių priežiūros institucijomis, užsienio įmonių korporatyviniai patikrinimai apriboja tiek darbingumą ir išteklius, kad praktiškai jie niekada neatliekami. Todėl realiai Norvegijoje vykdomi tik individualūs vieno sunkvežimio bei vairuotojo patikrinimai kelyje, kur dokumentai apie atlyginimą dažniausiai siunčiami paštu po patikrinimo. Yngve Aasmundrud pats yra gavęs suklastotą dokumentaciją iš Rytų Europos subrangovų. „Ne visada yra pagrindo pasitikėti tuo, kas pateikiama kontrolės kontekste. Jei dokumentai siunčiami paštu, yra galimybė juos suklastoti.“ Tiek „Girteka“, tiek „RV Transport“ pateikė dokumentus apie sumokėtą kabotažo darbo užmokestį, susijusį su Norvegijos darbo inspekcijos atliktais patikrinimais. „FriFagbevegelse“ susisiekė su „Girteka“ ir „RV Transport“ dėl šios bylos.
tags: #girtekos #avarijos #norvegijoje