Asmenims, nevengiantiems viešojoje vietoje vartoti alkoholinių gėrimų, apsvaigusiems rodytis viešojoje vietoje, o vasaros metu neblaiviems dar ir maudytis vandens telkiniuose, gresia gerokai didesnės baudos nei buvo iki šiol. Tokioms pataisoms pritarė ir Vyriausybė.
Lietuvoje klausimas dėl neblaivumo viešojoje vietoje yra reglamentuojamas įstatymais, o už šio reikalavimo nepaisymą numatytos baudos. Šiame straipsnyje aptariama šiuo metu galiojanti tvarka ir planuojami pakeitimai.
Kodėl griežtinamos baudos?
Didinti baudas neblaiviems asmenims viešumoje nuspręsta atsižvelgiant į buvusio sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos įsakymu parengtą ir patvirtintą veiksmų planą, kuriuo siūloma kovoti su alkoholio vartojimu. Tokiu būdu bus siekiama bent minimaliai sumažinti besaikį alkoholio vartojimą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) teikia siūlymus dėl Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisų, siekiant griežtinti atsakomybę už alkoholio vartojimą viešosiose vietose ir neblaivių asmenų pasirodymą viešosiose vietose. Šie siūlymai įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Ministras Eimutis Misiūnas pripažino, kad projektas atitinka šios dienos lūkesčius ir problemas, todėl esminių taisymų nenumatoma. Sugriežtintomis sankcijomis siekiama ne tik atgrasyti asmenis nuo neatsakingo elgesio, bet ir sumažinti riziką, kurią patiria gelbėtojai, bei gelbėjimo darbų išlaidas.
Esami ir Siūlomi Pakeitimai
Alkoholinių gėrimų vartojimas ir pasirodymas viešoje vietoje
Šiuo metu už alkoholinių gėrimų vartojimą arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose numatytas įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 30 eurų. Už pakartotinį nusižengimą baudžiama nuo 30 iki 90 eurų.
Seimui pateiktais siūlymais, alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę gali užtraukti baudą nuo 20 iki 100 eurų. Darant tai pakartotinai - nuo 100 iki 200 eurų. Taigi, baudos didinamos trigubai.
Per metus Lietuvoje 40 tūkst. žmonių nubaudžiami už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems. Dabartinės baudos yra diferencijuojamos: už pasirodymą pirmą kartą baudžiama įspėjimu arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, už antrą kartą - 50-100 eurų bauda, už pakartotinius - 150-300 eurų bauda.
Maudymasis ir elgesys ant ledo apsvaigus
Taip pat siūloma sugriežtinti atsakomybę už masinio poilsio vietose esančių maudyklų, vandens telkinių netvarkymą, kai tai kelia pavojų žmonių gyvybei. Sprendimas maudytis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, apsvaigus, savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir elgesio ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų nesilaikymas siūloma, užtrauktų baudą nuo 100 iki 500 eurų. Pakartotinai - nuo 500 iki 900 eurų.
Ministras E. Misiūnas pripažino, kad baudos už šiuos pažeidimus yra tikrai didelės, tačiau esą pagrįstos. Pasak jo, jei būtų galima aptverti vandens telkinius tvora jiems užšalus, tai būtų pati geriausia saugos priemonė, tačiau tokio dydžio nuobaudos esą - tarsi nematoma tvora. „Tai tikrai didelės baudos. Sutinku. Tačiau, matote, tai tarsi tvora, sakanti: „Gerbiamas žvejy, nerizikuok“. Jei nesuprantama, kad tai pavojus gyvybei, gal tą padaryti padės baudos“, - įžvelgė jis.
Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą apsvaigus
Kitas ANK siūlymas yra į straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo perkelti neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Tai užtrauktų 30-140 eurų baudą, kai šiuo metu šis pažeidimas yra įrašytas prie alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose ir gresia 20-100 eurų bauda.
Siūlymas aiškinamas tuo, kad vien tik neblaivaus asmens pasirodymas viešojoje vietoje savaime neužtraukia administracinės atsakomybės, o tik kartu su nederamu elgesiu, todėl turi būti įrašytas prie viešosios tvarkos pažeidimo. „Žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų šlitinėjimas, griuvinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti“, - sakoma rašte.
Šio pažeidimo kontekste, sprendžiant asmens kaltės klausimą, svarbu nustatyti du elementus: vietos, kurioje asmuo buvo, viešumą bei aplinkybę, kad asmens elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Pagal teismų praktiką girtumas, kai nėra būtinas konkretus jo laipsnis, įrodinėjamas visomis leistinomis priemonėmis. Teismai atsižvelgia į liudytojų parodymus, net jei girtumas nebuvo nustatytas medicininėmis priemonėmis.
E. Misiūnas pripažino, kad baudų dydžiai gali keistis juos svarstant Seime. Nors kriminologai yra nurodę, kad nuobaudų griežtinimas efektą suteikia trumpalaikį, tačiau sutiko, kad nuosekliai laikantis vienos linijos - kovoti su alkoholizmu - baudos galėtų būti didinamos ir už aptariamus pažeidimus.
Ką reiškia būti „neblaiviam“ viešoje vietoje?
Daugeliui kyla klausimas, kiek bus galima išgerti ir drąsiai jaustis viešoje vietoje, kad nesulauktum baudos? „Be to, nereikia suprasti neteisingai, ką reiškia neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje. Tai nereiškia, kad žmogus, apgirtęs 0,4 prom., eina namo ir jau čia bus pažeidimas. Ne visai tiesa. Kaip aš sakau, jei žmogus eina per vieną plytelę, tai dar ne bėda, bet jei per 3, griūva, atsistoja ir vėl griūva - tai jau tipinė situacija“, - aiškino ministras Misiūnas.
Tai reiškia, kad neblaivumo laipsnis pats savaime nėra pakankamas pagrindas baudai, jei asmens elgesys yra korektiškas ir nepažeidžia viešosios tvarkos ar žmogaus orumo. Priešingu atveju, viešosios tvarkos pažeidimu laikomi necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia 30-140 eurų baudą. „Viešoji tvarka“ suprantama kaip visuomenėje priimtos, pagarbos vieni kitiems principu pagrįstos bendros viešo elgesio taisyklės, susiformavusios pagal teisės ir moralės normas, papročius.
Atsakomybė už nepilnamečių girtavimą
Taip pat numatytos ir baudos tėvams, kurių nepilnamečiai vaikai viešoje vietoje yra girti arba svaiginasi alkoholiniais gėrimais: nuo 14 iki 28 eurų - jei vaikui iki 16 metų. 16-18 metų amžiaus vaiko tėvai moka tokią pačią baudą, kaip ir suaugusieji - nuo 30 iki 50 eurų.
Blaivyklų klausimas ir policijos praktika
Prieš įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva pasižadėjo uždaryti blaivyklas, mat negalima riboti žmogaus teisių ir izoliuoti jo nuo visuomenės be teismo sprendimo. Tuomet buvo džiūgaujama, kad mūsų vaikai ir anūkai nebežinos, ką reiškia žodis „blaivykla“.
Tačiau kyla klausimas, ką daryti su tokiais asmenimis? Kaip rodo šiandien kaimyninėje Lenkijoje veikiančių blaivyklų statistika: 2/3 į blaivyklą atvežtų asmenų ir yra viešosios tvarkos pažeidėjai, t.y.: gulėjo, vėmė ar skandalingai elgėsi viešoje vietoje, pažeidinėjo aplinkinių teises, rizikavo savo paties sveikata ar gyvybe.
Kadangi nėra aiškios instrukcijos, ką daryti su girtais asmenimis gatvėje ar kaip elgtis, jei namiškiai iškviečia policiją į namus ir prašo sutramdyti girtaujančius, teisė spręsti paliekama policijos pareigūnams: ar keturioms valandoms - į areštinę, ar - į ligoninę. Dažniausiai atvežama į ligonines. Nuogąstaujama, jog palikus neblaivius asmenis viešosiose vietose jie gali tapti nusikaltėlių aukomis arba patys nusikalsti.
Medikai tvirtina, jog už išblaivinimą jiems nemokama, nors Marijampolės ligoninės skaičiavimu, ši paslauga ligoninei kainuoja apie 200-300 eurų. Skirtingų Lietuvos ligoninių statistika rodo, kad tikros medicininės pagalbos reikia vos 10 % atvežtų girtų asmenų - tai yra traumos arba rimtas apsinuodijimas alkoholiu, kai reikalinga detoksikacijos procedūra.
Politikų požiūris ir įgyvendinimas
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis DELFI sakė esantis tikras, kad jau pavasario sesijoje Seimas patvirtins jo siūlomą alkoholio vartojimo mažinimo priemonių komplektą. Jis teigė, kad dabar situacija yra tokia, kad policijos rėmėjai ir pareigūnai tiesiog įspėja neblaivius žmones. Bet jei nutiktų piktybinis atvejis, pritrūktų teisinių galimybių, kad būtų skirta derama bauda. Anot jo, kai dauguma žmonių laikosi tam tikros taisyklės, vienas ar kitas asmuo, kuris norėtų ateiti ir elgtis kitaip, iškrenta iš konteksto.
E. Misiūno manymu, jei Seimas projektui pritartų, baudų pokyčiai galėtų įsigalioti nuo liepos 1 d. arba nuo 2018 m. sausio 1 d. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, nors baudos didinamos, griežtinti asmenų tikrinimo neplanuojama. „Kiekvieno policijos komisariato pareigūnai žino „problemines“ vietas ir ten nukreipia savo pajėgas“, - sakė jis.
tags: #girtas #viesoje #vietoje #bauda