Žymus Lietuvos verslininkas Gintautas Pangonis, kuriam priklauso 43,5 proc. „Grigeo“ akcijų ir kurio turtas, portalo Delfi.lt tyrimo „Lietuvos turtingiausieji“ duomenimis, įvertintas 61 mln. eurų, savo karjeroje yra patyręs įvairių įvykių. Jo kelias paženklintas skandalais - nuo kaltinimų turto švaistymu iki tariamo fabriko užgrobimo, o taip pat ir asmeninėmis tragedijomis, tokiomis kaip skaudi avarija, pareikalavusi artimųjų gyvybių.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Gintautas Pangonis gimė Alytaus rajone, Krekštėnų kaime. Baigė aštuonias klases Krokialaukio mokykloje, vėliau įstojo į Kauno politechnikumą, o po to - į Kauno politechnikos institutą (dabar - Kauno technologijos universitetas), kur įgijo radijo aparatūros gamybos specialybę 1980 metais, rašė „Lietuvos rytas“ 2018 m. sausio 16 d. Jo senelis buvo pasiturintis ūkininkas, turėjęs apie 40 ha žemės, tačiau po karo buvo ištremtas į Sibirą, skelbė portalas naujienos.alfa.lt. Pangonių šeima iš pradžių gyveno nacionalizuotos senelio sodybos tvarte, o vėliau persikėlė į gyvenvietę. Abu būsimo verslininko tėvai dirbo kolūkyje, G. Pangonis dar turėjo tris brolius.
Karjera telekomunikacijų sektoriuje
Marijampolės paštas, telefonas, telegrafas ir „Lietuvos telekomas“
1985 metais Gintautas Pangonis pradėjo savo karjerą kaip Marijampolės pašto, telefono, telegrafo įmonės inžinierius, o 1991 metais tapo įmonės direktoriumi. Nuo 1992-ųjų porą metų buvo „Lietuvos telekomo“ Marijampolės filialo direktoriumi. 1994-1997 metais ėjo Ryšių ir informatikos ministerijos Ryšių departamento direktoriaus pareigas. Vėliau G. Pangonis persikraustė į sostinę, Vilniuje, kaip skelbė žiniasklaida, jis vadovavo Ryšių departamentui, buvo Ryšių ir susisiekimo ministerijos sekretorius, o 1997 m. tapo vyriausybės konsultantu ryšiams ir informatikai. Tais pačiais metais G. Pangonis gavo tuometinio premjero G. Vagnoriaus nurodymą padėti privatizuoti „Lietuvos telekomą“, čia jis buvo paskirtas generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku. Privatizavus įmonę, generaliniu direktoriumi paskirtas Tapio Paarma, o G. Pangonis liko viceprezidentu, rašė „Verslo žinios“ 2005 m. balandžio 29 d. Išėjimo iš šios bendrovės versija iki galo neaiški - būta įtarimų, jog jis atsistatydino dėl nusižengimų darbe. „Mano išsilavinimas - telekomunikacijos, pradėjau darbą Marijampolėje eiliniu inžinieriumi“, - pats verslininkas 2016 m. liepą apie savo gyvenimą pasakojo Vz.lt. „Vadovas turi suprasti technologijas. Aš turiu inžinerinį išsilavinimą, o jis duoda tam tikrą supratimą, technika man nėra svetima, o vadovavimo patirties teko įgauti telekomunikacijų įmonėse - Telekome, „Bitėje“, - tame pačiame 2016 m. interviu Vz.lt sakė verslininkas.
„Bitės GSM“ generalinis direktorius
1999 metais G. Pangonis pasitraukė iš „Lietuvos telekomo“ viceprezidento pareigų. Tuomet neoficialiai žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad G. Pangonio išėjimas gali būti susijęs su „Lietuvos telekomo“ savininkų „Amber Teleholdings“ noru atsisakyti bendrovės turtą švaistančių darbuotojų. Nuo 1999-ųjų porą metų G. Pangonis buvo „Bitės GSM“ generaliniu direktoriumi. Oficialiai skelbta, kad jis atsistatydino šalių susitarimu nesutapus pozicijoms dėl tolesnės bendrovės strategijos. Vis dėlto, 2000 m. rugsėjo 14 d. „Verslo žiniose“ rašyta, jog „Bitės GSM“ akcininkas Danijos telekomas „Tele Danmark“ iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų G. Pangonį atleido dėl bendrovės turto švaistymo - buvo kalbama, jog G. Pangonis iš „Bitės GSM“ patalpų buvo išlydėtas su apsauga. VŽ žiniomis, jo atleidimo priežastis buvo įtartinos įvairių pirkimų sutartys. „Bitės“ akcininkams įtarimų kėlė įmonės pastatus statančių ar rekonstruojančių statybos bendrovių parinkimas, automobilių pirkimas, telekomunikacijų ryšių bokštų statybos. Kai kurie VŽ šaltiniai teigia, jog už panašius nusižengimus G. Pangonis buvo priverstas pasitraukti ir iš „Lietuvos telekomo“.
„Grigeo“ grupės prezidentas ir akcininkas
Kontroversiškas atėjimas į „Grigiškes“
2001 metais G. Pangonio suburta UAB „Ginvildos investicija“ įsigijo 16 proc. AB „Grigiškės“ akcijų. Vėliau „Grigiškių“ akcininke tapus „Ginvildos investicijai“ (paskutiniais duomenimis, vienintelis jos akcininkas yra G. Pangonis) iš įmonės vadovo pareigų buvo nušalintas tuometinis generalinis direktorius Romaldas Jadenkus bei dar keli akcijų naujiesiems šeimininkams nesutikę parduoti vadovai, rašė „Lietuvos rytas“ 2001 m. balandžio 28 d. R. Jadenkus kreipėsi į teismą dėl buvusios vadovybės atstatydinimo pripažinimo neteisėtu, vėliau pareiškimai atsiimti. Konfliktas „Grigiškėse“ kilo, kai neeilinio akcininkų susirinkimo metu buvo paleista stebėtojų taryba ir išrinkta nauja, rašė portalas Delfi.lt 2001 m. balandžio 10 d. Joje 4 vietos atiteko seniesiems akcininkams, o 5 - naujiesiems, atstovaujamiems „Ginvildos investicijos“. Naujoji stebėtojų taryba suformavo ir naują bendrovės valdybą, jos pirmininku tapo „Ginvildos investicijos“ atstovas G. Pangonis, paskirtas ir laikinuoju įmonės generaliniu direktoriumi, laikinai buvo sustabdyti buvusio bendrovės vadovo, personalo, technikos, finansų direktorių įgaliojimai. Tuometis „Grigiškių“ generalinis direktorius R. Jadenkas portalui Delfi.lt teigė, kad nauja išrinkta stebėtojų taryba, neatleidusi valdybos, kurios kadencija baigiasi tik po 2 metų, paskyrė naują valdybą neteisėtai: atleidus senąją valdybą, nauja turi būti renkama ne paprasta, o dviejų trečdalių balsų dauguma. Naujoji valdyba, sustabdžiusi dalies įmonės vadovų įgaliojimus, nusamdė „Ekskomisarų biurą“ saugoti Grigiškių popieriaus fabriko teritoriją, ir taip, R. Jadenkus teigimu, užkirtusi jiems kelią patekti į fabriko teritoriją. Tuomet, portalo duomenimis, dalis fabriko darbuotojų ir akcininkų „Ekskomisarų biuro“ veiksmus vadino fabriko užgrobimu. 2001 m. G. Pangonis atėjo vadovauti didelių finansinių sunkumų ištiktam „Grigiškių“ popieriaus fabrikui, kurį prikėlė iš pelenų ir sukūrė vieną didžiausių sektoriaus grupių Baltijos šalyse.
„Grigeo Klaipėda“ ir taršos skandalas
2010-aisiais G. Pangonis įsigijo tuometinį „Klaipėdos kartoną“ (šiandien - „Grigeo Klaipėda“). Kontrolinį akcijų paketą jis nusipirko iš verslininko ir „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, kuris teigė, kad įmonę pardavė dėl staiga užklupusios krizės ir didelių skolų bankams. 2015 m. rugsėjį įmonių grupė „Grigiškės“ pranešė keičianti savo pavadinimą į „Grigeo“. 2020 m. sausio 7 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Grigeo Klaipėda“, kuri įtariama ne vienus metus pylusi didžiulius nevalytų gamybinių atliekų kiekius į Kuršių marias. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, Kuršių marios galėjo būti teršiamos nuo 2012 metų. G. Pangonis iš pradžių bandė aiškinti, kad visa tai nutiko dėl techninio gedimo, vėliau - kad nežinojo tikrosios informacijos ir technikų paaiškinimas jam pasirodė logiškas. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko teigimu, tai buvo tyčinė veikla. Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti ir 120 mln. eurų, o į Kuršių marias nukeliavusios nuotekos nustatytas taršos normas galėjo viršyti 100-130 kartų. „Grigeo“ vadovas ir didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis ketvirtadienį, po „Grigeo Klaipėdoje“ kilusio skandalo, viešai pakomentavo situaciją. Jis pripažino, kad nuotekos į Kuršių marias tekėjo ne dėl avarijos, o todėl, kad darbininkai kartais atsukdavo avarinio vamzdžio sklendes. „Tai buvo turbūt viena juodžiausių dienų mano gyvenime“, - žurnalistams teigė G. Pangonis. Jis norėjo atsiprašyti už tai, kas įvyko „Grigeo Klaipėda“, ir tai, kas buvo daroma Kuršių marioms. G. Pangonis prisiėmė moralinę atsakomybę, žadėdamas, kad bus ir teisinė atsakomybė tiems, kas tai darė. Pasak jo, trečiadienį sudaryta įmonės vidinė komisija atliko tyrimą ir nustatė, kad papildomo vamzdžio, kuris apeina valymo įrenginius, nėra, o yra tik avarinio nuleidimo vamzdis. Sklendę, kurią neturėjo daryti, atsukdavo arba užsukdavo operatorius. „Mūsų komisijos išvada, kad 100 proc. nevalytos nuotekos nepateko į marias, į marias pateko dalinai po mechaninio valymo nuotekos“, - sakė G. Pangonis. Jis pridūrė nežinantis, kada būdavo atsukamos sklendės ir dėl kokių priežasčių, nes tai nebuvo fiksuojama. „Sklendes atsukdavo budintys operatoriai. Labai skirtingai, aš negaliu pasakyti, kaip ir kiek tai būdavo. Vieni sakydavo, kad tai būdavo tik per avarinius atvejus, šiek tiek atsukdavo. (...) Vandens padaugėjimas būdavo - ir jie atsukdavo“, - minėjo G. Pangonis. Jis pripažino, kad vidinis tyrimas gali užtrukti, nes būtina analizuoti praeities dokumentus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika BNS teigė, kad G. Pangonio pareiškimai dėl netyčinio teršimo yra „ciniškas melas“, o dėl įmonės taršos gamtai padaryta žala gali siekti net 60 mln. eurų. G. Pangoniui nepalankius parodymus davė buvęs „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis ir buvęs gamybos vadovas Jonas Garalis. V. Beržonskis teigė, kad po parodos Italijoje, kur buvo diskutuojama dėl įmonės negalėjimo išvalyti visas nuotekas, G. Pangonis oro uoste aiškiai pakartojo: „leiskit per šoną“. 2023 m. gegužę G. Pangonis paliko „Grigeo“ generalinio direktoriaus pareigas, tačiau liko valdybos pirmininku. Įmonės vadovu paskirtas Tomas Jozonis.
Prokurorai neabejoja: „Grigeo“ Klaipėda žinojo apie leidžiamas nuotekas į Kuršių marias
Teisminis procesas ir kaltinimai
Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Grigeo Klaipėda“, kuri įtariama į Kuršių marias ne vienus metus pylusi didžiulius nevalytų gamybinių atliekų kiekius. AAD skaičiavimu, maždaug nuo 2012 m. iki 2020 m. sausio „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleido bent 5 mln. kub. m nevalytų nuotekų. G. Pangonio advokatas Šiaulių apygardos teisme prašė visiškai išteisinti jo ginamąjį dėl Kuršių marių taršos bylos. Jis teigė, jog G. Pangoniui suformuluotas kaltinimas nepasitvirtino ir jis turėtų būti išteisintas dėl visų jam inkriminuotų veiksmų. Advokato teigimu, jokie leistini ir patikimi bylos įrodymai neleidžia daryti išvados, kad G. Pangonis nuo 2012 metų iki 2019 gruodžio mėnesio žinojo apie netinkamą nuotekų valymą ar prisidėjo prie kitų asmenų veikimo. Prokurorė pernai spalį teismo G. Pangoniui paprašė skirti 200 tūkst. eurų, o „Grigeo Klaipėdai“ - 5 mln. eurų baudas ir Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) iš bendrovės priteisti per 48 mln. eurų žalos atlyginimą.
Asmeninė tragedija: avarija
2001-ieji metai verslininkui G. Pangoniui buvo ne tik tie metai, kada jis stojo už „Grigeo“ bendrovės vairo. Jie buvo pažymėti ir itin skaudžia avarija, kurioje verslininkas neteko savo žmonos ir mažamečio sūnaus. 2001 metais automagistralėje Vilnius - Klaipėda žuvo G. Pangonio žmona Vilma ir keturmetis sūnus Vilius, rašė „Respublika“ 2001 m. birželio 3 d. Ši skaudi nelaimė įvyko penktadienio pavakary 239-ajame automagistralės Vilnius - Klaipėda kilometre, Kuodaičių kaimo (Šilalės raj.) ribose, likus penkioms minutėms iki šeštos valandos. Klaipėdos link „Audi 80“, kurią vairavo kaunietis, penktojo kurso studentas Laimis Inokaitis, lanksčiąja vilktimi tempė taip pat Kauno miesto gyventojo Mariaus Dūdėno vairuojamą „Mercedes-Benz 190“. Lenkdama kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, „Audi“ pasuko į antrąją eismo juostą, tačiau tuo metu jos velkamas „Mercedes-Benz“ užvažiavo ant vilkties ir ją nutraukė. Abi mašinos sustojo kairiajame važiuojamosios kelio dalies kelkraštyje. Deja, „Mercedes-Benz“ liko šiek tiek išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Tuo metu antrąja eismo juosta Klaipėdos link skubėjo vilnietis Gintautas Pangonis su šeima. Jo vairuojamas džipas „Opel Frontera“ neišvengė susidūrimo - kairiuoju priekiniu sparnu kliudė dešinįjį galinį „Mercedes-Benz“ sparną. Nuo smūgio džipas vertėsi ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Įvykį tyrusių pareigūnų nuomone, labiausiai nukentėję džipu važiavę asmenys galėjo iš jo iškristi. G. Pangonio mažametis sūnus Vilius mirė vietoje. Visi kiti sužeistieji buvo skubiai nuvežti į Šilalės miesto ligoninę. Vilma Pangonienė buvo labai sunkios būklės ir, nors medikai darė viską, kas įmanoma, taip ir neatgavusi sąmonės mirė tą patį vakarą. Ne mažesnį susirūpinimą medikams kėlė ir sunkias traumas patyrusio Žirmūnų gimnazijos moksleivio Dariaus Pangonio būsena. Per avariją jam buvo stipriai sužalota galva, plaučiai, jis patyrė trauminį šoką. Kitą dieną Darius buvo išvežtas į Klaipėdos miesto ligoninę ir paguldytas į Reanimacijos skyrių. Pastarojo brolis Arūnas nukentėjo mažiau, tačiau ir jis išvežtas gydyti į Vilniaus Santariškių ligoninę. Potrauminį stresą bei kitus sužalojimus patyrė ir kartu važiavusi Albina Petrauskaitė, kuri taip pat gydoma ligoninėje. Nors G. Pangonis sužalotas nesunkiai, po autoįvykio buvo šoko būsenos. Birželio 29 dieną Tardymo poskyris prie Šilalės rajono policijos komisariato iškėlė baudžiamąją bylą pagal faktą (BK 246 straipsnio 3 dalis). Iškart buvo apklausti įvykio liudininkai ir „Mercedes-Benz“ bei „Audi 80“ vairuotojai. Kol kas įvardinti avarijos kaltininkus nėra galimybės, tačiau tai turėtų paaiškėti baigus tirti bylos medžiagą. Šiuo metu atliekamos cheminės ir teismo medicininės ekspertizės, o artimiausiu metu bus paskirtos ir autotechninės ekspertizės.
„Grigeo“ grupės finansiniai rodikliai
G. Pangonis per „Ginvildos investiciją“ valdo 43,5 proc. „Grigeo“ akcijų. Bendrovės fabrikai gamina medžio plaušo plokštes, kartoną, higieninį popierių. „Grigeo“ įmonių grupę sudaro bendrovės „Grigeo“, „Grigeo Packaging“, „Grigeo Baltwood“, „Grigeo Klaipėda“, „Mena Pak“, „Grigeo Recycling“, „Grigeo Recycling“ Latvijoje bei UAB „Grigeo investicijų valdymas“. Įmonių grupėje dirba apie 850 darbuotojų. 2022 m. „Grigeo“ įmonių grupės metinė apyvarta siekė 203,2 mln. eurų, 40 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Įmonių grupės pelnas siekė 21,4 mln. eurų. 2019 metų DELFI tyrimo „Lietuvos turtingiausieji“ duomenimis, G. Pangonis tarp verslininkų užima 51 vietą, jo turtas įvertintas 61 mln. eurų. 2020 m. G. Pangonis atsidūrė skandalo epicentre išaiškėjus, kad per slaptą vamzdį fabrike „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leisti teršalai. Įmonės produkciją boikotavo pirkėjai, o biržoje akcijos vertė buvo kritusi iki 49 centų. Bet skandalą visi greitai pamiršo, 2021 m. rudenį „Grigeo“ akcijos kaina net buvo pasiekusi vieną eurą.
tags: #gintautas #pangonis #avarija