Nors daugeliui žmonių vairavimas neatsiejamas nuo muzikos klausymo, pamiršus saiką, geri dalykai gali tapti pavojingais. Muzika automobilyje yra ne tik skonio reikalas - ji tiesiogiai veikia vairavimo elgesį ir eismo saugumą. Šiandieninis žmogus vos atsibudęs patenka į garsų pasaulį: jį dažniausiai žadina žadintuvas, o už lango girdimas foninis miesto transporto triukšmas. Esame apsupti įvairiausio stiprumo garsų, kurių kai kurie yra malonūs ir netrikdantys, o kai kurie kelia susierzinimą, nuovargį ar net skausmą.
Garso prigimtis ir jo įtaka žmogui
Garsas keliauja oru, ir jo dažnį bei stiprumą galima išmatuoti. Garso aukštumas, matuojamas hercais, lemia, ar garsą girdime. Žmogaus ausis geba girdėti garsus nuo 16 iki 20 tūkstančių hercų. Triukšmas, pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiek tiesioginis (specifinis), tiek netiesioginis (nespecifinis).
Fiziologinis ir psichologinis poveikis
Nors ne visi žmonės vienodai gerai girdi ir yra jautrūs aplinkos veiksnių poveikiui, net ir normatyvinius dydžius neviršijantis triukšmas daliai žmonių gali sukelti dvasinį ar fizinį diskomfortą, ar net rimtus sveikatos sutrikimus. Muzika turi ir fiziologinį poveikį: širdies plakimas yra ypač susijęs su garsu ir muzika, yra linkęs paklusti garsų ritmui. Dar 1880 m. farmakologas I. P. Dogelis nustatė, kad švelni, ilga, minkšto ritmo muzika gali lėtinti širdies dūžius ir mažinti kraujo spaudimą, o stipri ir greito ritmo - didinti. Garsus ritmas neleidžia susikaupti ir išlikti ramiam, o ūžesys mus silpnina.
Poveikis smegenų funkcijoms, tokioms kaip mąstymas, erdvės suvokimas ir atmintis, yra neabejotinas. Ilgesnį laiką klausantis garsios muzikos, protinis ir fizinis darbingumas sumažėja, blogėja regos ir klausos reakcijų greitis, didėja traumų rizika ir blogėja judesių koordinacija. Tyrimais nustatyta, kad ilgalaikis triukšmo poveikis per centrinę nervų sistemą gali sukelti įvairius susirgimus, pavyzdžiui, išeminę ir hipertenzinę širdies ligą, aterosklerozę, opaligę ir skrandžio uždegimą. Nors dauguma žmonių pripranta prie triukšmo ir jo nebepastebi, žmogaus smegenys nenustoja registruoti iš išorės siunčiamų signalų.
Klausos pažeidimai ir jų pasekmės
Pavojingiausios klausai yra mikrotraumos ir traumos, kurių kartais neįmanoma išvengti dėl šiuolaikinio pasaulio triukšmo, nes garsai supa mus nuolat ir kartais būna neprognozuojami. Specifinis neigiamas triukšmo poveikis dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai, pavyzdžiui, artimas šūvis, sprogimas ar kylančio reaktyvinio lėktuvo variklių sukeltas garsas. Netiesioginis nespecifinis neigiamas poveikis siejamas su kitų organizmo sistemų (centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių) pažeidimais, pasireiškiančiais galvos skausmu, nemiga, cypimu ausyse ar sumažėjusiu protiniu ir fiziniu darbingumu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) triukšmą vertina kaip labai pavojingą sveikatai veiksnį. Net labai mažas triukšmas gali sukelti galvos svaigimą ir skausmą, cypimą ausyse, miego sutrikimus. Nesaugiu garso lygiu laikoma, kai garsas siekia 85 decibelus (dB) aštuonias valandas per parą, arba 100 dB - 15 minučių. Stipriam garsui pasibaigus, klausos jautrumas atsistatys tik po 36 valandų, o kartais gali ir nebeatsistatyti, ypač jei garsas viršija 140 dB.
Garsi muzika ir vairavimo saugumas
Medikų duomenimis, garsiai klausoma muzika, o ypač per ausines, sulėtina vairuotojų reakciją. Užsienio medikų atlikti tyrimai rodo, kad garsi muzika iki 20 procentų sumažina žmonių reakcijos laiką ir trukdo operatyviai reaguoti į kelyje netikėtai susidarančias situacijas. Pasiekus 90 dB ribą (panašų į pro šalį važiuojančio traukinio keliamą triukšmą), priimant sprendimus ir atliekant užduotis žmonėms reikia penktadaliu daugiau laiko nei įprastai.
Sulėtėjusi reakcija ir dėmesio blaškymas
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovės Viktorijos Katilienės, garsi muzika transporto priemonės salone lemia reakcijos sulėtėjimą net trečdaliu sekundės. Nors šis skirtumas neatrodo didelis, intensyviame eisme jis suformuoja didelę tikimybę įvykiui atsirasti. Vairuotojai, kurie važiuoja garsiai klausydamiesi muzikos, turi žinoti, jog tai ne tik smagu, bet ir rizikinga.
Garsiai klausoma muzika taip pat kelia pavojų laiku neišgirsti specialiųjų tarnybų sirenų ir sukliudyti jų sklandžiam eismui. Vairuojantys žmonės tikriausiai ne kartą yra patyrę apgaulingą situaciją, kai muzikos kūriniuose įterpti sirenų garsai suglumina vairuotoją ir paskatina jį atlikti manevrą pagal taisykles - sustoti kelkraštyje. Tai sukelia sumaištį kelyje, nes kiti vairuotojai tokio manevro nesitiki.
Ausinės - papildomas pavojus
Naudojimas ausinių kelyje yra visiškai nesuderinamas su saugaus vairavimo principais. Muzika, grojanti ausinėse, o ne salone, dar labiau trukdo vairuotojui girdėti artėjančius automobilius ir kitus garsus, kurie jam leidžia orientuotis bei suvokti situaciją kelyje. Kai kuriose šalyse ne tik kalbėti telefonu, bet ir klausytis muzikos per ausines vairuojant draudžia kelių eismo taisyklės.
Draudimo bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, jog ir pėstieji yra linkę klausytis muzikos per ausines, dažnai pamiršdami išjungti muziką einant per gatvę. Pėstieji, kaip ir kiti eismo dalyviai, būdami gatvėje turi kliautis ne tik rega, bet ir klausa, todėl yra lygiai taip pat atsakingi už saugų dalyvavimą eisme.
Tyla ar muzika vairuojant: pusiausvyros paieškos
Daugelis vairuotojų mano, kad tyla yra saugiausias pasirinkimas vairuojant. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tiek tyla, tiek garsi, greito tempo muzika gali paveikti susikaupimą ir vairavimo rezultatus. Nors tyla gali atrodyti kaip saugiausias pasirinkimas, ilgalaikis klausos stimuliacijos nebuvimas gali sumažinti budrumą. Ilgų, monotoniškų kelionių be keleivių ar foninio garso metu vairuotojai yra labiau linkę į mieguistumą ar net „mikromiegą“.
Siekdami kovoti su nuovargiu, kai kurie vairuotojai renkasi garsius, didelio tempo kūrinius. Vis dėlto, žurnale „Taikomoji ergonomika“ paskelbti tyrimai atskleidė, kad greito tempo muzika skatina agresyvų vairavimą, staigius vairavimo judesius ir lėtesnę reakciją. Transporto psichologas Karlas Kleinmannas pažymi, kad šis poveikis gali būti panašus į lengvą apsvaigimą.
Kelių eismo saugumo ekspertai sutaria dėl pusiausvyros. Absoliuti tyla gali padidinti nuovargį, o pernelyg greita arba agresyvi muzika - stresą ir blaškymąsi. Rekomenduojami ramesni muzikos žanrai, kurie padeda palaikyti susikaupimą ir emocinį stabilumą. Instrumentiniai kūriniai, lėtesnio tempo baladės ar aplinkos garsai gali pagerinti susikaupimą ir sumažinti įtampą.
Kaip apsisaugoti ir klausytis saugiai?
V. Katilienė vairuotojams patarė muziką automobilio salone nusireguliuoti taip, kad ji neužgožtų kitų aplinkos garsų ir neblaškytų vairuotojo bei kitų eismo dalyvių dėmesio. Šeimos gydytojas rekomendavo vairuojant nesiklausyti muzikos garsiau nei 45-50 dB. Tai leis girdėti atvažiuojančią kitą transporto priemonę ar specialiųjų tarnybų automobilį ir tinkamai įvertinus situaciją priimti reikiamą sprendimą.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad 1,1 milijardo paauglių ir jaunuolių rizikuoja prarasti klausą dėl nesaikingo ir nesaugaus asmeninių grotuvų, įskaitant išmaniuosius telefonus, naudojimo, taip pat dėl triukšmingų pramogų. PSO rekomenduoja:
- Sumažinti savo grotuvų garsą ir pasirinkti geros kokybės, puikiai prisitaikančius ausinukus, kurie nepraleidžia pašalinių garsų.
- Triukšmingų pramogų metu dažniau daryti pertraukas tarp klausymosi, o asmeniniais grotuvais naudotis ne ilgiau nei 1 valandą per dieną.
- Naudotis išmaniųjų telefonų programėlėmis, padedančiomis pasirinkti saugų garso lygį.
- Reguliariai tikrintis klausą pas medikus ir atkreipti dėmesį, ar nejaučiamas klausos suprastėjimas.
Tėvai, mokytojai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turėtų mokyti jaunus žmones saugaus klausymosi ir informuoti apie neigiamą garso poveikį sveikatai. Masinių renginių organizatoriai turėtų paisyti garso limito, daryti pertraukėles ar įrengti zonas, kuriose galima pabūti tyloje. Garso aparatūros gamintojai turėtų pridėti prie įrenginių saugaus klausymosi instrukcijas.
Geriausiai nuo triukšmo apsisaugosime ir apsaugosime kitus, jei vadovausimės pagarbos vienas kitam principu, o susidūrę su triukšmu, su juo kovosime nekeldami dar didesnio triukšmo.
tags: #garsi #muzika #vairuojant