Pastaruoju metu Lietuvoje ir pasaulyje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į gaisrinę saugą, ypač po skaudžių incidentų, susijusių su pastatais ir transporto priemonėmis. Šiame straipsnyje apžvelgiame konkrečius gaisrus Vilniuje, tarptautines tragedijas, statybinių medžiagų saugumo dilemas ir Lietuvos institucijų bei ekspertų požiūrį į priešgaisrinės saugos standartus.
Gaisrų incidentai Vilniuje: nuo automobilių iki gyvenamųjų namų
Nors Vilniaus miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis ketvirtadienis ugniagesiams buvo ramus, vis dėlto mieste ir jo apylinkėse fiksuoti keli gaisrų atvejai.
Automobilio „Reno“ gaisras Gerbutavičiaus gatvėje
Ketvirtadienį apie 20 val. Gerbutavičiaus gatvėje, daugiabučių namų kieme, degė automobilis „Reno“. Gaisras kilo variklio skyriuje. Kito incidento metu, lapkričio 4 d. apie 3 val. 50 min. Vilniuje, Fabijoniškių g. stovėjusiame automobilyje „Opel Vectra“ taip pat kilo gaisras, kurio metu apdegė priekinė automobilio dalis. Dėl šio įvykio Vilniaus m. 6-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d. dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
Kiti Vilniaus gaisrai
Be transporto priemonių, šiąnakt Grigiškėse, Šviesos gatvėje, degė buto durys. Apie 3 val. nakties degė individualus gyvenamasis namas Karvaičių g. 14. Šis gaisras kilo dėl suodžių kamine, apsvilo kambaryje stovėjusi lova ir aprūko sienos. Kavinės darbuotojai viename iš incidentų iškvietė ugniagesius, tačiau šiems atvažiavus, gaisrą jau buvo patys užsigesinę. Vakar Vilniuje kilo penki gaisrai, kuriuose žmonės nenukentėjo.
Tarptautinės tragedijos ir jų pamokos pastatų saugumo srityje
Didžioji Britanija ėmėsi gelbėti ne tik nukentėjusius nuo gaisro, bet ir kitus galimai pavojuje atsidūrusius britus po Londono „Grenfell Tower“ tragedijos. Ekspertai nustatė, kad tokiomis plokštėmis, kurios neišlaikė priešgaisrinio saugumo bandymų, yra padengti dar 60 miesto namų. Susirūpino ir kitos valstybės dėl pastatų priešgaisrinės saugos.
„Grenfell Tower“ tragedija ir jos priežastys
Kaip aiškino „The Guardian“, „Grenfell Tower“ izoliacijai buvo panaudotos dvi medžiagos - „Reynobond PE“ ir „Celotex RS5000“. „Arconic“, gaminanti „Reynobond PE“, medžiagą jau išėmė iš prekybos, nors ji ir yra sertifikuota bei leidžiama naudoti renovacijoje. „Arconic“ savo informaciniuose lankstinukuose tikino, kad „Reynobond PE“ turėtų būti naudojama ne didesniems nei 10 metrų aukščio pastatams renovuoti, o aukštesniems reikėtų rinktis labiau ugniai atsparias medžiagas.
Kiti daugiaaukščių pastatų gaisrai pasaulyje
Gaisrų daugiaaukščiuose pastatuose pavyzdžiai nėra reti. 2015 metais Dubajuje degė vienas aukščiausių pasaulyje gyvenamųjų namų, o tų pačių metų pabaigoje tame pačiame mieste liepsnojo viešbutis. Tų pačių metų gegužę keliolika gyvybių nusinešė didžiulis daugiabučio gaisras Baku, o 2013 metais Grozne, Čečėnijoje, liepsnojo aukštuminių pastatų kompleksas.
Statybinių medžiagų diskusija: polistireninis putplastis prieš mineralinę vatą
Lietuvoje kyla klausimas, ar turime ko bijoti dėl pastatų apšiltinimo medžiagų. Tai priklauso nuo to, kam užduosi šį klausimą. Brangesnių, mažiau degių medžiagų atstovai teigia, kad taip, rodydami pirštu į pigesnių medžiagų gamintojus, o pastarieji kartoja, kad tai mitas.
Medžiagų savybės ir degumas
Nors ir labai skirtingos, tiek polistireninis putplastis, tiek ir mineralinė vata yra degumo nepalaikančios medžiagos. Tačiau, kaip teigia ekspertai, norint galima sudeginti bet kokią medžiagą, tereikia atitinkamų sąlygų. Gintautas Babravičius, Mineralinės vatos asociacijos prezidentas, aiškino, kad nėra netinkamų medžiagų pastato izoliacijai, tačiau jos gali būti panaudojamos netinkamai. Mineralinė vata yra atsparesnė degumui - įsidega prie aukštesnės temperatūros ir keliskart vėliau nei organinės medžiagos. Be to, kitos medžiagos, be to, kad greitai užsidega, degimo metu išskiria labai daug nuodingų toksinių medžiagų.
Ekonominiai ir kokybės aspektai
Asociacijos prezidento Česlovo Ignatavičiaus teigimu, dažnai putplastis pasirenkamas dėl to, kad yra pigus, tačiau „esama ir kitų reikšmingų polistireninio putplasčio privalumų“. Lietuvoje pagamintas putplastis atitinka visus reikalavimus. Tačiau yra buvę atvejų, kuomet statybose panaudojus prastos kokybės polistireninį putplastį, stipresnis vėjas tiesiog atplėšė nuo pastato visą termoizoliacinį sluoksnį. Atlikti užsienio putplasčio bandymai parodė, jog medžiaga neatitiko nurodomų charakteristikų. Mineraline vata šiltinti pastatus yra kiek brangiau; renovacijos išlaidos, G. Babravičiaus teigimu, išauga 2-3 proc.
Normatyviniai reikalavimai ir jų liberalizavimas
Daugumoje Europos šalių yra reikalavimai, kad virš tam tikro aukštingumo (dažniausiai 8 aukštai) turi būti daromos nedegumo juostos iš mineralinės vatos. G. Babravičius kalbėjo ir apie daugumoje Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Liuksemburgą, Lietuvą ir Ispaniją, galiojantį reikalavimą, kai, esant tam tikram pastato aukštingumui, iš nedegių medžiagų yra privaloma daryti saugumo juostas. Deja, 2010 metais normos buvo smarkiai liberalizuotos - nebėra daromas skirtumas tarp bet kokių gamintojų medžiagų, ar tai būtų organinės, ar neorganinės medžiagos.
Įvairios polimerinės medžiagos įgauna priešgaisrinį standartą po to, kai yra nutinkuojamos ir pabaigiamas visas procesas. Akivaizdu, kad renovuojant pastatus jie apsiūti medžiagomis, o tinkuojama tik tada, kai yra įrengiama šiluminė izoliacija.
Lietuvos institucijų pozicija ir gaisrinės saugos inžinieriaus įžvalgos
Atsakingos šalies institucijos sureagavo į Londono gaisrą ir įvertina situaciją Lietuvoje.
Aplinkos ministerijos vertinimas
„Pagal šiuo metu turimus duomenis negalėtume tvirtinti, kad šalyje statomuose pastatuose yra naudojamos tokios pačios vėdinamos fasadų sistemos, kurios buvo panaudotos minėtame Londono daugiaaukštyje“, - 15min rašo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento specialistai.
Tokie skaudūs įvykiai, kaip gaisras Londone, įpareigoja iš naujo įvertinti statinių projektavimo, statybos, statybinių medžiagų tiekimo rinkai, reikalavimų ir šių procesų kontrolės sistemos ar atskirų jos dalių patikimumą. Tai kompleksinis klausimas, susijęs su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris atsakingas už statinių gaisrinės saugos reikalavimų nustatymą, kompetencijos sritimi.
Dokumentinis filmas „Šimtamečių godos“ (1969 m.)
Gaisrinės saugos inžinieriaus įžvalgos
Anonimu norėjęs likti gaisrinės saugos inžinierius pasakojo, kad tokio tipo plokštės, kokios buvo panaudotos Londone, Lietuvoje nėra ypač populiarios. Tačiau labai populiarus polistireninis putplastis, kuris nuo ugnies yra saugomas specialiu tinko skiediniu. Pasak eksperto, laboratorijoje atliekami bandymai su kuo plonesniais izoliacinės medžiagos sluoksniais, nes taip yra sumažinama kvadratinio metro renovacijos savikaina.
Statybininkai pasakoja, kad bazinis tinko sluoksnis yra 3 milimetrai, o dekoro sluoksnis - dar 2 milimetrai, taigi iš viso 5 milimetrai apsaugos. Laboratorijose atliekami mažos skalės testai, kur apie pusantro metro aukščio plokštės dedamos kampu ir išbandomos su pakankamai maža liepsna. Dėl šių testų „polisterolininkai“ ypač nelaukia, dėl to vyksta dideli lobistų karai. Natūralu, kad apsauginiai sluoksniai turės didėti ir niekas lengvai nepraeis didelio mastelio testų. Degias medžiagas reikia apsaugoti - arba dėti į sudėtį, arba ant jų.
Degių medžiagų sudėtyje negalima naudoti renovuojant darželį, tačiau renovuojant daugiabutį, ten jas naudoti galima. Anot inžinieriaus, griežtinti priešgaisrinės apsaugos normų neskubama, mat Lietuvoje gaisrų pasitaiko, tačiau be aukų. Be to, šalyje nėra labai aukštų pastatų, todėl niekas dėl to nedaro didelės problemos.