Ford automobilių dažniausi gedimai ir kaip jų išvengti

„Ford“ automobiliai yra populiarūs visame pasaulyje ir Lietuvoje, vertinami dėl savo praktiškumo, vairavimo savybių ir modernaus dizaino. Nors tokie modeliai kaip „Ford Fiesta“ ir „Ford Focus“ britų kompanijos „Warranty Direct“ patikimumo reitinge buvo įvardyti kaip vieni patikimiausių hečbekų, užimdami atitinkamai antrą ir trečią vietas, kaip ir bet kuri transporto priemonė, „Ford“ automobiliai nėra apsaugoti nuo tam tikrų gedimų ir problemų. Šios problemos ypač dažnos senesniuose modeliuose ar automobiliuose su didesne rida. Šiame straipsnyje detaliau apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius „Ford“ automobilių, įskaitant populiarius „Kuga“, „Focus“, „Mondeo“ ir „Fiesta“ modelius, gedimus, suskirstytus pagal automobilio sistemas, ir pateiksime galimus jų sprendimo būdus bei prevencijos patarimus.

Ford Kuga: Išsamus dažniausių gedimų apžvalga

„Ford Kuga“ yra populiarus kompaktinis SUV (Sport Utility Vehicle), vertinamas dėl savo praktiškumo, vairavimo savybių ir modernaus dizaino. Kaip ir bet kuris automobilis, „Kuga“ nėra apsaugotas nuo tam tikrųjų gedimų ir problemų, ypač senesniuose modeliuose ar automobiliuose su didesne rida.

Varikliai

„Ford Kuga“ modeliuose buvo montuojami įvairūs benzininiai (EcoBoost) ir dyzeliniai (TDCi) varikliai. Kiekvienas tipas turi savų specifinių silpnųjų vietų. Svarbu paminėti, kad problemų dažnumas gali skirtis priklausomai nuo automobilio pagaminimo metų, variklio tipo, pavarų dėžės ir eksploatacijos sąlygų.

Dyzeliniai varikliai (TDCi)

Dyzeliniai „Kuga“ variantai, ypač populiarūs Europoje, gali susidurti su keliomis būdingomis problemomis:

• Kietųjų dalelių filtras (DPF/FAP): Tai viena dažniausių problemų moderniuose dyzeliniuose automobiliuose, įskaitant „Kuga“. Filtras skirtas surinkti suodžius iš išmetamųjų dujų. Jei automobilis dažnai eksploatuojamas trumpais atstumais mieste, filtras nespėja pasiekti reikiamos temperatūros regeneracijai (išsideginimui). Dėl to jis gali užsikimšti.
• Purkštukai: Dyzelinių variklių degalų purkštukai yra sudėtingi ir jautrūs degalų kokybei komponentai. Laikui bėgant ar naudojant nekokybiškus degalus, jie gali užsikimšti, pradėti neteisingai purkšti degalus ar visiškai sugesti.
• Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvas: EGR sistema skirta sumažinti azoto oksidų kiekį išmetamosiose dujose, grąžinant dalį jų atgal į degimo kamerą. Vožtuvas, reguliuojantis šį procesą, laikui bėgant gali užsikimšti suodžiais ir nebeveikti tinkamai (užstrigti atidarytoje arba uždarytoje padėtyje).
• Turbokompresorius: Turbina padidina į variklį patenkančio oro kiekį, taip padidindama galią. Dažniausios problemos yra susijusios su ašies guolių susidėvėjimu dėl nepakankamo tepimo, alyvos nuotėkiais arba pačios turbinos sparnuotės pažeidimais dėl svetimkūnių patekimo.
• Dviejų masių smagratis (DMF): Dažniausiai montuojamas su mechaninėmis pavarų dėžėmis, skirtas slopinti variklio vibracijas. Laikui bėgant jis susidėvi.

Benzininiai varikliai (EcoBoost)

Benzininiai EcoBoost varikliai, ypač mažesnio tūrio, taip pat turi keletą žinomų problemų:

• 1.6 EcoBoost variklio perkaitimo rizika: Kai kuriuose ankstyvuosiuose antros kartos „Kuga“ modeliuose su 1.6 l EcoBoost varikliu buvo nustatyta padidėjusi perkaitimo rizika dėl aušinimo skysčio cirkuliacijos problemų, galinčių sukelti cilindrų galvutės įtrūkimus. „Ford“ vykdė atšaukimo kampanijas šiai problemai spręsti, įrengdami papildomus daviklius ir atnaujindami variklio valdymo programinę įrangą.
• Tiesioginio įpurškimo problemos: EcoBoost varikliai naudoja tiesioginį degalų įpurškimą, kuris gali lemti anglies nuosėdų kaupimąsi ant įsiurbimo vožtuvų. Tai ypač aktualu varikliams, kurie dažnai eksploatuojami trumpais atstumais.
• Turbokompresorius: Kaip ir dyzeliniuose varikliuose, benzininiai EcoBoost varikliai su turbokompresoriais taip pat gali susidurti su turbinos gedimais dėl susidėvėjimo ar tepimo problemų, nors galbūt statistiškai rečiau nei TDCi varikliuose.

Pavarų dėžės

„Ford Kuga“ buvo komplektuojama su mechaninėmis, tradicinėmis hidraulinėmis automatinėmis ir dviejų sankabų automatinėmis „PowerShift“ pavarų dėžėmis.

Automatinė „PowerShift“ pavarų dėžė (DPS6)

Tai bene daugiausiai kritikos sulaukęs „Ford Kuga“ mazgas, ypač kalbant apie 6 laipsnių sauso tipo dviejų sankabų transmisiją (DPS6), montuotą daugiausia su mažesnio tūrio varikliais (pvz., 1.6 EcoBoost, kai kuriuose 1.5 TDCi). Šlapio tipo sankabų PowerShift, dažniau montuota su galingesniais 2.0 TDCi varikliais, laikoma patikimesne, tačiau taip pat reikalauja priežiūros.

• Trūkčiojimas, vibracijos, drebėjimas: Dažniausi nusiskundimai susiję su netolygiu pavarų perjungimu, ypač važiuojant nedideliu greičiu, trūkčiojimu pradedant važiuoti ar stabdant, vibracijomis.
• Sankabų gedimai: Sauso tipo PowerShift sankabos yra linkusios greičiau dilti, ypač intensyviai eksploatuojant mieste. Taip pat pasitaiko alyvos nuotėkių iš variklio ar pačios dėžės riebokšlių, kurie užteršia sankabas ir sukelia jų slydimą bei netinkamą veikimą.
• Valdymo modulio (TCM) gedimai: Elektroninis modulis, valdantis pavarų dėžės darbą, taip pat gali sugesti.

Mechaninės pavarų dėžės

Mechaninės pavarų dėžės „Ford Kuga“ modeliuose laikomos gana patikimomis. Dažniausiai pasitaikantys gedimai yra susiję su natūraliu eksploataciniu dilimu:

• Sankabos komplekto ir smagračio susidėvėjimas: Dviejų masių smagratis (jei yra) ir sankabos diskas, diskatorius bei išminamasis guolis yra dylančios dalys. Jų tarnavimo laikas labai priklauso nuo vairavimo stiliaus.
• Pavarų perjungimo mechanizmo problemos: Retkarčiais gali pasitaikyti problemų su pavarų perjungimo trosais ar pačia svirtimi, tačiau tai nėra dažnas gedimas.

Tradicinės hidraulinės automatinės pavarų dėžės

Kai kuriuose „Kuga“ modeliuose buvo montuojamos tradicinės hidraulinės automatinės pavarų dėžės. Jos paprastai laikomos patikimesnėmis už PowerShift, tačiau taip pat reikalauja reguliarios priežiūros.

• Priežiūros svarba: Šioms dėžėms labai svarbu laiku keisti alyvą ir filtrą pagal gamintojo rekomendacijas. Praleidus keitimo intervalus, gali atsirasti pavarų perjungimo problemų (smūgiai, vėlavimas), o ilgainiui - ir rimtesnių vidinių gedimų.

Elektros sistemos

Šiuolaikiniai automobiliai turi daug elektroninių sistemų, ir „Ford Kuga“ nėra išimtis. Elektronikos gedimai gali būti įvairūs ir kartais sunkiai diagnozuojami. „Ford“ automobiliai, nors ir patikimi, tačiau jų elektros sistema kartais mėgsta „pajuokauti“.

• Infotainment sistema (SYNC): „Ford SYNC“ sistema (įvairių kartų) kartais gali kelti problemų.
• Parkavimo davikliai ir galinio vaizdo kamera: Gali sugesti pavieniai parkavimo davikliai (sensoriai) arba galinio vaizdo kamera.
• Įvairūs davikliai (variklio, ABS/ESP): Gali sugesti įvairūs variklio darbo parametrus (oro srauto, temperatūros, slėgio, alkūninio/paskirstymo veleno padėties) ar važiuoklės sistemas (ABS ratų greičio, ESP sensoriai) stebintys davikliai.
• Akumuliatorius ir įkrovimo sistema: Pasitaiko nusiskundimų dėl per greito akumuliatoriaus išsikrovimo arba generatoriaus gedimų. Mirksinti akumuliatoriaus lemputė, silpstančios šviesos ar netikėtai išsijungiantys elektros prietaisai gali signalizuoti apie generatoriaus gedimus. Starterio problemos, kai pasukus raktelį girdisi tik „klik“ arba visai nieko, taip pat yra dažnos.
• Elektros instaliacijos problemos: Nors nėra labai dažnos, tačiau gali pasitaikyti problemų su laidais, ypač tose vietose, kur jie yra lankstomi (pvz., durelių vyriuose) arba veikiami aplinkos poveikio (variklio skyriuje, po dugnu).

Važiuoklė ir pakaba

„Kuga“ važiuoklė vertinama dėl gero komforto ir valdymo balanso, tačiau kai kurie jos elementai gali reikalauti dėmesio, ypač važinėjant prastesniais keliais.

• Ratų guoliai: Gali pradėti ūžti, ypač važiuojant didesniu greičiu ar posūkiuose.
• Stabilizatoriaus traukės ("kareivėliai"): Viena dažniausiai keičiamų pakabos dalių daugelyje automobilių. Sugedusios traukės sukelia bildesį važiuojant per nelygumus, ypač nedideliu greičiu.
• Amortizatoriai ir spyruoklės: Laikui bėgant amortizatoriai praranda efektyvumą (gali atsirasti alyvos nuotėkis), o spyruoklės gali pavargti ar net lūžti (ypač galinės).
• Vairo mechanizmas: Gali pasitaikyti problemų su vairo stiprintuvu (elektriniu arba hidrauliniu, priklausomai nuo modelio) arba pačia vairo kolonėle (atsiranda klibėjimas, bildesys sukiojant vairą).

Kėbulas ir interjeras

Nors „Kuga“ nėra laikomas itin problematišku šioje srityje, tam tikrų nusiskundimų pasitaiko.

• Rūdžių židiniai: Ankstyvesnės kartos „Kuga“ modeliai (ypač Mk1) gali būti jautresni korozijai. Dažniausios vietos: ratų arkos (ypač galinės), durelių apačios, slenksčiai, bagažinės dangtis (aplink numerio apšvietimą ar rankeną), dugno elementai.
• Durų spynos ir rankenos: Pasitaiko atvejų, kai sugenda durų spynų mechanizmai (durelės neužsirakina/neatsirakina) arba nulūžta išorinės ar vidinės durų rankenos.
• Salono medžiagų nusidėvėjimas: Nors bendra surinkimo kokybė vertinama neblogai, kai kurios interjero detalės gali rodyti nusidėvėjimo ženklus greičiau nei norėtųsi: vairaračio oda, sėdynių šoninės atramos (ypač odinių ar pusiau odinių salonų), kai kurie plastikiniai paviršiai gali būti neatsparūs įbrėžimams.
• Vandens pratekėjimas į saloną: Gali pasitaikyti dėl užsikimšusių stoglangio drenažo angų (jei yra stoglangis), pažeistų durų ar bagažinės sandarinimo gumų, netinkamai įklijuoto priekinio stiklo (ypač po keitimo).

Ypatingas dėmesys: paslėptas aušinimo skysčio nutekėjimas EcoBoost varikliuose

Bene pavojingiausias „Ford Kuga“ gedimas, kurį savininkai pastebi per vėlai, yra slaptas aušinimo skysčio nutekėjimas į variklio degimo kamerą, ypač 1.5 ir 1.6 EcoBoost varikliuose. Tai vadinama vidiniu aušinimo skysčio nutekėjimu, kuris laikui bėgant gali visiškai sugadinti variklį.

Kaip tai vyksta?

Dėl gamybos ydos kai kuriuose varikliuose susiformuoja mikroįtrūkimai tarp aušinimo kanalų ir cilindro. Per juos skystis patenka į degimo kamerą, išgaruoja, bet nepalieka išorinių nuotėkio pėdsakų - todėl daugelis vairuotojų klaidingai galvoja, kad „skystis tiesiog dingsta“.

Tikra vairuotojo patirtis

Laura iš Vilniaus pasakoja: „Kiekvieną mėnesį pildydavau aušinimo skystį. Meistrai nieko nerado. Galiausiai variklis pradėjo trūkčioti, dūmijo ir sustojo visam laikui. Remontas kainavo virš 3000 eurų. Gaila, kad anksčiau nežinojau apie šią problemą.“

Kaip atpažinti vidinį aušinimo skysčio nutekėjimą?

Nors tai nematomas gedimas, yra keli požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

• Reguliariai krenta aušinimo skysčio lygis - be jokių išorinių nuotėkio požymių.
• Baltas dūmas iš išmetimo vamzdžio - ypač ryte.
• Variklis dirba nelygiai šaltame starte.
• Ant alyvos dangtelio - pieniškas nuosėdų sluoksnis (vandens ir alyvos mišinys).
• Variklio klaidos dėl degimo arba temperatūros.

Ką tikrinti Ford Kuga savininkams?

Reguliari techninė priežiūra gali padėti anksti pastebėti tiek slaptą aušinimo sistemos gedimą, tiek kitus pasikartojančius trūkumus.

Kodėl ši problema dažnai lieka nepastebėta?

• Jokie įspėjimai skydelyje nerodomi, kol situacija nepaūmėja.
• Net ir servisuose kartais sunku aptikti vidinį nuotėkį be specialios diagnostikos.
• Simptomai primena kitus gedimus - dėl to dažnai atliekami nereikalingi remonto darbai.

Patarimai Ford Kuga savininkams

• Stebėkite aušinimo skystį - jei reikia papildyti dažniau nei kas 6 mėnesius, tai gali būti signalas.
• Šildymo sistemos silpnas darbas žiemą - vienas pirmųjų užuominų apie trūkumą.
• Venkite perkaitimo - važiuojant su per mažai aušinimo skysčio, žala tampa katastrofiška.
• Pasirinkite kvalifikuotą servisą - būtina atlikti aušinimo sistemos slėgio testą, o ne tik vizualinę apžiūrą.
• Keiskite aušinimo skystį kas 3-4 metus - tai prailgina sistemos tarnavimo laiką.

Dažniausi gedimai pagal Ford modelį

Šiuolaikiniai „Ford“ automobiliai, nors ir pasižymi patikimumu, kaip ir bet kuri technika, laikui bėgant susiduria su natūraliu dalių nusidėvėjimu. Laiku atpažinti pirmuosius gedimų požymius ir pakeisti susidėvėjusias dalis gali padėti išvengti didesnių išlaidų remontui ateityje.

Ford Focus

Vienas populiariausių modelių, tačiau turi specifinių problemų:

• Variklio grandinės arba diržo problemos (ypač 1.0 EcoBoost varikliuose). Iš variklio girdimas cinkšėjimas, barškėjimas ar sunkesnis šaltas užvedimas gali signalizuoti apie šių komponentų susidėvėjimą.
• Aušinimo sistemos nesandarumai, galintys lemti variklio perkaitimą.
• Elektronikos gedimai, pvz., centrinio užrakto, jutiklių ar multimedijos sistemos veikimo sutrikimai.
• Pakabos dalių susidėvėjimas, ypač stabilizatoriaus traukės ir amortizatoriai.
• Dvigubos sankabos (Powershift) pavarų dėžės problemos - trūkčiojimas, perjungimo vėlavimas, gedimai. Stebima, kad po 80-100 tūkst. kilometrų daugeliui „Focus“ savininkų tenka spręsti pavarų dėžės problemas.
• Turbokompresorių gedimai - pirmieji požymiai: sumažėjusi galia, padidėjusios degalų sąnaudos ir specifinis švilpiantis garsas variklio skyriuje. Turbokompresorių problemos dažniausiai prasideda nuo alyvos nutekėjimų.

Ford Mondeo

Šis modelis žinomas dėl komforto, tačiau:

• EGR vožtuvo ir turbinos problemos (dyzeliniuose varikliuose). Variklis jautrus degalų kokybei; purkštuvai (Siemens arba Delphi) gali reikalauti regeneracijos.
• Automatinės pavarų dėžės gedimai, ypač jei nebuvo keisti tepalai.
• Pakabos ir vairo traukės pažeidimai - būdinga didesnio svorio automobiliams. Po didesnės ridos (apie 160-180 tūkst. km) būtina pakeisti pakabos spyruokles.
• Elektronikos trūkumai, tokie kaip durų, langų ar klimato kontrolės sistemos sutrikimai.
• DPF filtro užsikimšimas, važinėjant trumpais atstumais.
• Išmetimo sistemos korozija.

Ford Fiesta

Mažas, ekonomiškas, bet reikalaujantis dėmesio:

• Sankabos ir pavarų dėžės problemos (ypač senesniuose modeliuose). Šių kompaktiškų modelių savininkai dažnai susiduria su sankabos nusidėvėjimu, ypač intensyviai mieste eksploatuojamuose automobiliuose.
• Stabdžių sistemos susidėvėjimas - diskai ir kaladėlės linkę greičiau dyla.
• Variklio elektronikos klaidos, pvz., lemputė „Check Engine“ dėl jutiklio ar uždegimo ritės gedimo.
• Pakabos silpnosios vietos - šarnyrai, guminės įvorės.

Ford Transit

Vienas populiariausių komercinių automobilių:

• Variklio purkštukų problemos.
• Turbinų gedimai, ypač jei nebuvo atliekamas reguliarus tepalų keitimas.
• Pavarų dėžės ir sankabos nusidėvėjimas dėl didelių apkrovų.
• Korozija kėbule, ypač durų apačioje ir slenksčiuose.
• ABS ir kiti elektronikos sistemos trikdžiai.
• Išmetimo sistemos gedimai - katalitinis neutralizatorius ir DPF filtras (dyzeliniuose modeliuose) reikalauja ypatingo dėmesio.

Variklio tūrio mažinimo (downsizing) strategijos pasekmės ir 1.0 EcoBoost problemos

Pastaraisiais dešimtmečiais populiarus automobilių pramonės žingsnis - variklio tūrio mažinimas (vadinamoji „downsizing“ strategija) - ne visada baigėsi sėkmingai. Mažesnio tūrio, bet turbokompresoriais aprūpinti varikliai turėjo derinti gerą dinamiką su mažu degalų suvartojimu. Deja, inžinerinės kompromisų pasekmės neretai krito ant automobilių savininkų pečių.

„Ford Focus“ ir „Ford Mondeo“ modeliai su 1.0 EcoBoost varikliais, pagamintais 2012-2018 metais, dažnai kenčia nuo prastesnės galvutės kokybės. Alyvos kanalų pažeidimai ir perkaitimas tapo tipiniais šios linijos scenarijais. Nepaisant neblogos dinamikos, tokių automobilių išlaikymo kaštai dažnai neatitinka lūkesčių. Aušinimo sistema reikalauja nuolatinio dėmesio - net nežymus nuokrypis nuo normos lemia brangią variklio galvutės pakeitimą. Automobilių ekspertai perspėja: perkant „Ford“ su šiuo varikliu privalu patikrinti aušinimo sistemos istoriją ir termostato būklę.

Bendrosios rekomendacijos ir prevencija

Kas lemia remonto dažnumą?

Nors „Ford“ automobiliai pelnytai laikomi patikimais ir ekonomiškais, tam tikri modeliai turi specifinių techninių silpnybių. Tačiau svarbu suprasti - kiekvienas automobilis yra individualus, todėl realus remonto poreikis priklauso nuo konkrečios transporto priemonės būklės ir eksploatavimo.

• Automobilio modelis ir amžius: Senesni modeliai linkę į didesnį mazgų nusidėvėjimą. Naujesni „Ford“ automobiliai, turintys pažangesnes technologijas ir patobulintus inžinerinius sprendimus, dažnai reikalauja mažiau remonto, tačiau svarbi reguliari diagnostika. Tam tikri variklių tipai, kaip 1.0 EcoBoost, gali turėti aušinimo sistemos ar grandinės problemų, jei laiku nekeičiama alyva.
• Eksploatavimo sąlygos: Dažnas važinėjimas mieste su staigiais stabdymais, trumpais atstumais ir intensyvia apkrova (pavyzdžiui, „Start/Stop“ režimas) pagreitina dalių dėvėjimąsi. Važiavimas prastais keliais sukelia pakabos susidėvėjimą. Tralas, priekabos tempimas ar didelės apkrovos ypač veikia pavarų dėžės, variklio ir sankabos būklę.
• Techninės priežiūros istorija: Laiku atliekamos profilaktinės apžiūros ir alyvos keitimas - tai pagrindas, leidžiantis išvengti daugumos rimtų gedimų. Neatliekant kompiuterinės diagnostikos, smulkios sistemos klaidos gali virsti brangiomis problemomis, pvz., turbinos gedimu ar pavarų dėžės susidėvėjimu.
• Vairuotojo elgsena: Agresyvus vairavimas, staigus akseleratoriaus spaudimas ir ignoruojami perspėjimo signalai gali padidinti remonto poreikį. Automobilio „klaidų“ šalinimas jų ignoravimu dažniausiai kainuoja brangiau.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į servisą?

Kuo greičiau kreipkitės į profesionalų servisą, jei pastebėjote šiuos signalus:

• Užsidega „Check Engine“ arba transmisijos perspėjimo lemputė.
• Atsiranda netolygus variklio darbas, vibracija.
• Pavarų perjungimas tampa lėtas, juntami trūkčiojimai.
• Didėja degalų sąnaudos.
• Girdimas pašalinis triukšmas variklio skyriuje ar važiuoklėje.
• Atsiranda alyvos ar aušinimo skysčio nutekėjimai.

Kaip išvengti gedimų ir užtikrinti ilgaamžiškumą?

Norint išvengti brangių remonto darbų, svarbiausia ne gesinti pasekmių, o užkirsti kelią jų atsiradimui. Reguliari ir kokybiška techninė priežiūra - tai ne papildomos išlaidos, o ilgalaikė investicija į automobilio patikimumą ir Jūsų saugumą kelyje.

• Reguliari techninė priežiūra: Griežtas gamintojo nurodyto techninės priežiūros grafiko laikymasis yra esminis. Laiku keičiami filtrai (oro, degalų, alyvos, salono), variklio alyva, pavarų dėžės alyva (ypač automatinėms), aušinimo ir stabdžių skysčiai padeda išlaikyti optimalią automobilio būklę ir užkirsti kelią daugybei gedimų.
• Kokybiškos dalys ir skysčiai: Naudojant nekokybiškas ar netinkamas atsargines dalis bei eksploatacinius skysčius, rizikuojama ne tik sutrumpinti jų tarnavimo laiką, bet ir pakenkti kitiems susijusiems automobilių mazgams. „Ford“ gamintojas nepataria naudoti variklio alyvos priedų, gerinančių variklio našumą.
• Atidumas eksploatacijai: Dyzeliniai varikliai jautrūs trumpoms kelionėms, todėl jei dažnai važinėjate mieste, rinkitės benzininį variklį arba PHEV versiją. Reguliarus tepalų ir filtrų keitimas automatinėse pavarų dėžėse yra būtinas. Pavyzdžiui, jei naudojate Powershift pavarų dėžę, tepalus rekomenduojama keisti kas 60 000 km, nors gamintojas gali nurodyti kitaip.
• Reguliarus aušinimo skysčio ir sistemos tikrinimas: Ypač svarbu stebėti variklio temperatūrą ir aušinimo skysčio lygį, jeigu turite EcoBoost variklį. Mažiausias aušinimo skysčio nutekėjimas gali akimirksniu perkaitinti variklį ir sukelti negrįžtamus pažeidimus.

Įprasti variklių aptarnavimo darbai:

• Reguliarūs Aptarnavimo Darbai (kasmet arba kas 15 000 - 20 000 km): Variklio alyvos ir alyvos filtro keitimas, oro filtro keitimas, salono filtro keitimas, degalų filtro keitimas (ypač dyzeliniams varikliams), vandens pašalinimas iš degalų filtro.
• Aptarnavimas Kas 60 000 - 100 000 km: Kaitinimo žvakių keitimas (dyzeliniams varikliams) ir transmisinės alyvos keitimas (mechaninėse ir automatinėse pavarų dėžėse).
• Dideli Aptarnavimo Darbai (virš 160 000 km arba kas 8-10 metų): Paskirstymo diržo keitimas (dažnai rekomenduojama pakeisti ir įtempiklius bei guolius), kitų pavaros diržų keitimas, aušinimo sistemos plovimas ir aušinimo skysčio keitimas.

tags: #ford #automobiliai #dazniausi #gedimai

Populiarūs įrašai:

• Geriausi autoservisai Lietuvoje
• eismo įvykiai Justiniškėse
• Plastikinių maišelių deginimas
• Išsami informacija: C200 CDI ir CD grotuvas
• Solenoidinių vožtuvų pritaikymas