Automobiliai yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, užtikrinanti judėjimo laisvę ir patogumą. Tačiau kiekvienas nuvažiuotas kilometras turi savo kainą aplinkai ir mūsų sveikatai, o šią kainą lemia konkretaus modelio pasirinkimas ir jo taršos lygis.
Kas yra EURO standartai ir kaip jie vystėsi
Euro standartai - tai Europos Sąjungos reglamentų rinkinys, skirtas apriboti vidaus degimo variklių išskiriamų kenksmingų dujų kiekį - pirmiausia azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir kietųjų dalelių (PM). Išmetamųjų teršalų ribojimas Europos Sąjungoje prasidėjo 1992 m., kai buvo įvestas EURO 1 standartas. Pirmasis reglamentas, Euro 1, įsigaliojo 1992 m. ir buvo taikomas nuo 1993 m.
Per daugiau nei 30 metų Euro standartai nuolat tobulinami - nuo „Euro 1“ iki naujausio „Euro 7“. Kiekvieną 4-5 metus įvedamas naujas Euro standartas užtikrina, kad parduodami automobiliai turi mažesnes emisijas. Tobulėjant technologijoms ir didėjant aplinkosaugininkų sąmoningumui, taikomi vis griežtesni standartai, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities.
Standartų chronologija (pagrindiniai etapai)
- Euro 1 - įdiegtas naujiems modeliams 1993 m., privalomas visiems modeliams nuo 1993 m.
- Euro 2 - 1997 m.
- Euro 3 - 2001 m.
- Euro 4 - parengtas 2005 m., taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams (privalomas nuo 2006 m.).
- Euro 5 - patvirtintas 2009 m., įsigaliojo 2011 m.
- Euro 6 - 2014-2015 m., privalomas nuo 2015 m.; vėlesnės versijos EURO 6b, 6d-TEMP ir 6d įvedė griežtesnius reikalavimus ir RDE testus.
- Euro 7 - numatytas nuo 2026 m., įves griežtesnius realių važiavimo sąlygų bandymus, padangų ir stabdžių dulkių ribas bei naujus patvarumo reikalavimus.
Nuo 2026 m. lapkričio „Euro 7“ įves griežtesnius realių važiavimo sąlygų bandymus, padangų ir stabdžių dulkių ribas bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.
Kaip EURO standartas veikia realią taršą
Kuo žemesnis „Euro“ standartas, tuo daugiau teršalų automobilis išmeta - ir tuo daugiau apribojimų jam gali būti taikoma. Dyzeliniai automobiliai, nepaisant to, ar jie seni, ar naujausio Euro 6 standarto, išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų nei benzininiai: kietųjų dalelių, azoto suboksidų ir kitų kenksmingų medžiagų. Nors dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams, jie laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai.
Pagal EURO 4 standartą dyzeliniams automobiliams išmetamo anglies monoksido kiekis sumažėjo nežymiai, tačiau azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėjo labiau. Būtent dėl pastarojo pakeitimo dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras, vadinamasis DPF arba FAP. Be DPF paprastai automobilis neatitikdavo standartų, kurie ir taip buvo laikomi labai aukštais.
Lietuva: parko sudėtis ir planuojami pokyčiai
Šiuo metu Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinis amžius siekia apie 16 metų, o vidutinis į Lietuvą įvežamo automobilio amžius - apie 10 metų. Planuojama, kad 2027 m. EURO 4 automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, o tai atitinka dabartinį parko vidurkį ir yra ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas automobilis.
Vyriausybė patvirtino atnaujintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kuriame siekiama pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių. Viena iš numatytų priemonių - „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“. Planuojama, kad priemonė bus įgyvendinama nuo 2027 m.
Naujasis planas gali pakeisti ne mažiau nei 326 tūkst. transporto priemonių savininkų gyvenimą. Pasak viceministrės, esminė šio plano peržiūra ir dėstymas naujai vyks kitais metais. Jis atspindi Vyriausybės siekį riboti taršiausių automobilių patekimą rinką.
Iš ko gali susidaryti apribojimai EURO 4 automobiliams?
- Galimai griežtės techninė apžiūra, pavyzdžiui, bus žymiai griežčiau kontroliuojami Euro 4 standarto automobiliai (šių automobiliai 2027 m. bus apie 17 metų).
- Gali būti taikomi ekonominiai svertai - registracijos mokesčiai arba diferencijuoti kelių naudojimo mokesčiai (el. vinjetės, kur mokesčio apskaičiavime bus vertinamas išmetamųjų teršalų lygis).
- Švarios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai ribos įvažiavimą į miesto centrus automobiliams, neatitinkantiems reikalavimų.
Anot Aplinkos ministro, bus griežčiau kontroliuojami senesni automobiliai, siekiant sumažinti taršą. Jis pabrėžė, kad valstybė siekia viešo intereso - mažinti taršą, o ne rinkti papildomus mokesčius.
Kaip sužinoti savo automobilio EURO standartą
Nustatyti automobilio Euro standartą gali būti sudėtinga, ypač kalbant apie senesnius modelius. Jis nurodytas tik naujausių automobilių techniniuose pasuose. Transporto priemonėms, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį (EURO standartą) galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir jos pagaminimo metais galiojusį EURO standartą.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visuose techniniuose pasuose, net ir neseniai išduotuose, būna įrašytas Euro standartas. Kiekvienas vairuotojas Euro standartą gali sužinoti pavartęs automobilio atitikties sertifikatą, jeigu tokį turi išsaugojęs. Taip pat dažnai Euro klasė yra nurodyta transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 grafoje arba dokumento žymose.
- Registracijos liudijime (dažniausiai V.9 eilutė).
- „Regitros“ duomenų bazėje: jei informacija yra pateikiama, bet ne įrašyta liudijime, reikia užsisakyti naują registracijos liudijimą.
- Pateikus Europos Sąjungos atitikties liudijimą arba Lietuvoje išduotą techninės ekspertizės pažymą.
Jeigu informacija internete nerandama, transporto priemonės amžius ir tipas dažnu atveju leidžia nustatyti Euro standartą. Tačiau CO2 vertėmis, kurios nurodomos interneto svetainėse, siūlome nesivadovauti, nes pateikiamos vertės yra apytikrės ir dažnu atveju neįvertina konkrečios įrangos komplektacijos. Kiekvienas gamintojas vartotojui pateikia įsigyjamo automobilio tipo patvirtinimo sertifikatą, kuriame nurodoma konkreti CO2 vertė, atsižvelgus į konkrečią įrangos komplektaciją.
Techninė apžiūra ir taršos nustatymas
Techninės apžiūros metu nėra nustatomas automobilio taršos lygis pilnu mastu; vertinama automobilio variklio bei pagalbinių sistemų būklė. „Transeksta“ atstovas aiškina, kad tikrinamas absorbcijos koeficientas - kietųjų dalelių, sugeriančių šviesą, kiekis, atliekant dūmingumo testą. Jei kietųjų dalelių kiekis yra pernelyg didelis, tai gali reikšti, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir labiau teršia aplinką. Tačiau dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką; tokius duomenis galima gauti tik laboratoriniuose tyrimuose.
Jei jūsų dyzelinis automobilis neatitinka standartų, galite jį modifikuoti sumontuodami dyzelino dalelių filtrą (DPF). Šis filtras sumažina emisijas iš transporto priemonės.
Ekonominiai ir socialiniai aspektai: mokestiniai sprendimai ir parama
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo ir keliavimo laisvės. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą.
Dėl automobilių taršos mokesčių prognozuojama, kad, vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, daugumos vairuotojų išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų.
Kam bus skiriamos iš mokesčio surinktos įplaukos? Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį.
Kodėl neužtenka apmokestinimo akcizu pagal suvartotą kuro kiekį? Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia: nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc., benzino - 22 proc., per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas ir CO2 emisijos išaugo 1,5 karto.
Socialinė parama ir lengvatos
Ką daryti senjorams ir kitiems Lietuvos gyventojams, kurie neturi pakankamai lėšų naujam automobiliui įsigyti? Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų. Sulaukusiems 64 m. piniginės socialinės paramos gavėjams - 50 proc. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą).
Tuo metu Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc.
Poveikis klimato kaitai ir Lietuvos įsipareigojimai
Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto, o preliminariai skaičiuojant šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų.
Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.
Ateities iššūkiai: EURO 7 ir miestų politika
Nors EURO 6 standartas ženkliai sumažino išmetamųjų teršalų kiekį, oro tarša vis dar išlieka problema. Dėl oro taršos, kuri vis dar išlieka problema, ypač dideliuose miestuose, jau ruošiamasi EURO 7 standarto įvedimui, kuris bus dar griežtesnis. EURO 7 standartas turėjo įsigalioti 2025 m. viduryje, bet buvo nubalsuota už tai, kad pakeitimų įgyvendinimas būtų atidėtas.
Švarios transporto zonos (ŠTZ) yra atsakas į didėjantį teršalų kiekį miestų centruose. Uždraudus važinėti automobiliais, neatitinkančiais tam tikro degimo standarto, siekiama sumažinti transporto išmetamųjų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę. Jei automobilis neatitinka tam tikroje vietoje reikalaujamų standartų, jam bus uždrausta įvažiuoti į šias zonas.
Praktiniai patarimai vairuotojams
- Perkant naudotą automobilį, pasitikrinkite jo EURO standartą registracijos liudijime arba atitikties sertifikate.
- Patikrinkite „Regitros“ duomenis ir, jei reikia, užsisakykite naują registracijos liudijimą su įrašyta Euro klase.
- Rinkitės ekonomiškesnius automobilius - tai sumažins ir taršą, ir namų ūkio išlaidas transportui.
- Jei turite dyzelinį automobilį, įsitikinkite, kad veikia DPF, EGR ir AdBlue sistemos.
- Planuokite galimus apribojimus keliaujant į užsienį - kai kuriose šalyse gali būti ribojami EURO 5 ir senesni dyzeliniai automobiliai.
Kas yra „Euro 6“? Naujasis ES išmetamųjų teršalų standartas paaiškintas paprastai.
Apibendrinimas
Euro standartai jau daugiau nei 30 metų formuoja šiuolaikinį transportą. Nors jie brangina automobilius, jie taip pat užtikrina švaresnius miestus ir sveikesnį orą. Vystantis technologijoms ir keičiantis politikai, vairuotojai turi būti informuoti apie savo automobilio EURO klasę, numatomus reglamentų pokyčius ir galimas pasekmes registracijai bei eismo ribojimams.
tags: #euro #tarsos #lygis #automobiliuose