Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga aplinkai palankesnių transporto priemonių - elektromobilių ir hibridinių automobilių - populiarumas. Ši tendencija apima tiek grynuosius elektromobilius (BEV), tiek iš išorės įkraunamus hibridinius automobilius (PHEV), kurie, pasak „Regitros“ Paslaugų vystymo ir valdymo direktoriaus Tautvydo Paliulio, įtraukiami į statistiką, nes gali išsiimti elektromobiliams skirtus numerio ženklus.
Spartus elektromobilių parko augimas
„Regitros“ pateiktais duomenimis, iki 2024 m. pabaigos šalies keliais riedėjo kiek daugiau nei 16 tūkstančių grynųjų elektromobilių ir 12 tūkstančių „Plug-in“ hibridų. Pastarųjų metų augimo tendencijos išlieka tos pačios - apie 50 proc. per metus. „Ateinant iš 2024 į 2025 m. augimas buvo kiek mažesnis (49,7 proc.), bet jeigu žiūrėsime kiekine prasme, tai augimas kol kas buvo pats didžiausias per pastaruosius metus. Bendrai šiai dienai turime beveik 28 500 elektromobilių“, - statistiką apžvelgia T. Paliulis. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia, kad iš viso jau įregistruota 46,5 tūkst. elektrinių lengvųjų automobilių, kai prieš metus registre jų iš viso buvo apie 29,8 tūkst. Vien per sausį šalyje įregistruota virš 1,3 tūkst. lengvųjų elektrinių automobilių - 25 proc. daugiau nei prieš metus tą patį mėnesį.
Remiantis AB „Regitra“ duomenimis, 2025 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 43 594 M1 ir N1 kategorijų elektromobiliai, iš kurių 23 287 buvo grynieji elektromobiliai (BEV) ir 20 307 - iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV). Palyginimui, prieš penkerius metus, 2020 m., Lietuvoje buvo registruoti tik 2606 elektromobiliai. Didžiausias augimas stebimas elektromobilių segmente, kuris auga sparčiau nei bendra naujų automobilių statistika. Pavyzdžiui, „Regitros“ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius grynųjų elektromobilių registracijų skaičius per metus paaugo 67 proc., o įkraunamų hibridų šoktelėjo net 170 proc..
Populiarumo tendencijos ir pasirinkimai
Pastebima, kad krito naujų grynųjų elektromobilių pirkimas, lyginant su „Plug-in“ hibridais, nes lietuviai vis dar renkasi tas transporto priemones, su kuriomis gali nuvažiuoti daugiau. Taip įkraunamas hibridas tampa patikimesniu variantu. „Galima daryti išvadą, kad gamintojai paskutiniais metais gali pasiūlyti hibridus, kurie vien elektra gali nuvažiuoti 120-150 km. Realiomis eismo sąlygomis tai yra apie 80-100 km. Turėti elektrinį ir vidaus degimo variklį kartu dažnai tampa patrauklesniu pirkiniu“, - sako T. Paliulis, pridurdamas, kad rinka vis dar matuojasi ir stebi, ar tas elektromobilis yra pakankamas dideliems atstumams įveikti. Naudotų elektromobilių įregistravimas šiuo metu auga sparčiau nei naujų. „Regitros“ atstovo teigimu, vairuotojai renkasi pigesnį variantą, kad galėtų pasimatuoti, ar tokia transporto priemonė bus tinkamas pasirinkimas.
Lietuva Europos kontekste
Pagal elektrinių transporto priemonių skaičių Europoje Lietuva užima 21-mą vietą. Pirmauja Skandinavijos šalys, pavyzdžiui, bendrame Norvegijos automobilių parke beveik 30 proc. automobilių yra elektromobiliai ar įkraunami hibridai. Lietuvoje tokių - 1,61 proc. „Procentas nėra didelis, bet jeigu tokios augimo tendencijos išliks ir toliau, tai panašu, kad keleto metų bėgyje turėsime labai neblogus skaičius“, - prognozuoja T. Paliulis.
Demografija ir geografija
„Regitros“ turimais duomenimis, 60 proc. elektrinių transporto priemonių įregistravo fiziniai asmenys, 40 proc. - juridiniai asmenys. Daugiausia elektromobilių ir įkraunamų hibridų yra didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vis dėlto, jeigu automobilių kiekio pasiskirstymas skaičiuojamas nuo bendro kiekvieno miesto ir rajono automobilių parko skaičiaus, tendencijos kinta: pagal šį rodiklį pirmauja Vilnius, Neringa ir Palanga, juose elektromobiliai sudaro daugiau nei 3,5 proc. visų automobilių.
Daugiausia elektromobilių priklauso 36-45 m. amžiaus kategorijos vairuotojų. Jiems priklauso daugiau nei 20 proc. šalies keliuose važinėjančių elektromobilių. Anot T. Paliulio, tam įtakos gali turėti stabilesnė finansinė ir socialinė padėtis. „Tokiame amžiuje žmonės būna pakankamai įsitvirtinę ir darbo rinkoje, ir nusistovėjusi gyvenamoji vieta. Jie gali įsivertinti savo poreikius ir nuspręsti, kokios transporto priemonės jiems reikia. Jaunimas, 21-25 m. amžiaus vairuotojai, turi vos 0,5 proc. elektromobilių“, - tikina T. Paliulis.
Gamintojų pasirinkimas ir rinkos pokyčiai
„Regitros“ turimi duomenys rodo, kad Lietuvoje daugiausia elektromobilių yra pagaminti Vokietijos gamintojų („Volkswagen“, BMW, „Audi“), tačiau pagal konkrečias markes dominuoja „Volkswagen“ ir „Tesla“. Pastarųjų kiekis gali išaugti: „Į Lietuvą atėjo „Tesla“ atstovybė ir pradeda registruoti pirmuosius automobilius, teikia serviso paslaugas ir plečia savo tinklą, tikėtina, kad naujų „Tesla“ automobilių rinka Lietuvoje per ateinančius porą metų pasikeis ir jų populiarumas išaugs“, - pastebi T. Paliulis. Lietuviai taip pat mėgsta „Volvo“, „Škoda“, „Hyundai“, „Kia“, „Nissan“ ir „Toyota“ elektromobilius. Naujų kiniškų elektromobilių yra mažai, o naudotų - apie 200 vnt.
Valstybės ir verslo indėlis į elektromobilių plėtrą
Lietuvos pašto iniciatyva
Lietuvos paštas žengia reikšmingą žingsnį atnaujindamas bendrovės transporto parką. Į gatves jau išriedėjo pirmieji 164 nauji elektromobiliai „Dacia Spring“ ir „Renault 5 E-Tech“, skirti vairuojančių laiškininkų darbui visoje Lietuvoje. Planuojama, kad iki 2025 m. elektrinis transportas sudarys didžiąją dalį įmonės transporto parko. „Elektromobilių įvedimas į bendrovės transporto parką - istorinis sprendimas Lietuvos paštui. Aplinkai draugiškesnis transportas sumažins išmetamo anglies dvideginio kiekį, taršos ir triukšmo lygį gatvėse“, - teigia Lietuvos pašto atstovai.
Siekdamas užtikrinti palankesnę įkrovimo kainą ir patogumą laiškininkams, Lietuvos paštas nusprendė įrengti nuosavą elektromobilių įkrovimo tinklą. Šis sprendimas padės ne tik sutaupyti, bet ir palengvinti darbuotojų kasdienybę - laiškininkai darbo dienos pabaigoje paliks automobilį įkrovimui ir jau kitą rytą galės nelaukdami išvažiuoti pas gyventojus su pilna baterija.
Pasaulinės tendencijos ir ES parama
„Perėjimas prie ekologiškesnio transporto yra pasaulinė tendencija. 2024 m. kas penktas pasaulyje parduotas automobilis buvo elektromobilis. Matome, kad ši tendencija ir toliau stiprėja. Tai reiškia, kad investicijos į švarų transportą ir jam reikalingą infrastruktūrą tik augs. Europos Sąjunga taip pat prisideda prie šio augimo. Investicijos į švarias technologijas ne tik žalina Europą, bet ir stiprina mūsų konkurencinį pranašumą“, - sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Valstybės skatinimo priemonės
Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė pabrėžia, kad sunku nepastebėti elektromobilių skaičiaus augimo: „Tokia dinamika rodo ne tik didėjančią vartotojų brandą, bet ir tai, kad skatinimo priemonės veikia tikrai efektyviai. Pagal naujų elektromobilių įsigijimo procentą Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių ir net lenkia Lenkiją - rinkos dalis siekia apie 6,1 proc., kai kaimyninėse šalyse vidurkis - apie 5 proc.“
Įkrovimo infrastruktūros plėtra ir patogumas
Patogi infrastruktūra labai svarbi elektromobilių plėtrai. Lietuvoje šiuo metu yra apie 5 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų, o vienai stotelei vidutiniškai tenka apie 9 elektromobiliai. Europos vidurkis - daugiau nei 10 elektromobilių vienai stotelei, tad Lietuva čia atrodo konkurencingai. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo direktyvą iki 2030 m. numatoma šalyje turėti 6 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų - prie šio tikslo Lietuva artėja labai sparčiai.
Akvilė Danielė pastebi, kad infrastruktūros išdėstymas nėra tolygus. Daugiausia stotelių telkiasi didžiuosiuose miestuose ir pagrindinių kelių koridoriuose, o pasienio regionuose infrastruktūros vis dar trūksta. Todėl valstybė aktyviai skatina savivaldybes teikti paraiškas ir įtraukti įkrovimo vietas į savo darnaus judumo planus.
Technologijos ir atsiskaitymo patogumas
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė pastebi, kad gyventojai ir verslas vis dažniau akcentuoja patogumą. APVA ir ministerija siekia užtikrinti, kad visose naujai įrengtose elektromobilių įkrovimo stotelėse būtų sudaryta galimybė patogiai atsiskaityti vietoje, be jokių išankstinių kortelių ar papildomų identifikavimo priemonių. Įprastos ar vidutinės galios stotelės turės būti aprūpintos interneto ryšiu veikiančiais įrenginiais, leidžiančiais atlikti saugius mokėjimus, pavyzdžiui, generuojančiais QR kodus.
Didelės ir labai didelės galios stotelėse privalės būti įrengti mokėjimo kortelių skaitytuvai ar bekontakčio atsiskaitymo galimybė. Taip pat svarbu, kad viešos įkrovimo stotelės būtų patogios visoms grupėms: žmonėms su negalia, tėvams su vežimėliais, vyresnio amžiaus vartotojams.
APVA paramos priemonės
APVA paramos priemonių spektras yra platus ir apima tiek automobilių įsigijimą, tiek infrastruktūros kūrimą. Lietuvoje APVA kompensacijos įsigyjant elektromobilius itin populiarios: beveik 60 proc. įsigyta su valstybės parama. A. Markauskienės teigimu, gauti APVA paramą įsigyjant elektromobilį - be galo paprasta, tereikia žinoti savo elektromobilio VIN numerį ir banko sąskaitą.
- Fiziniai asmenys už naują elektromobilį gauna iki 5 000 Eur, o už naudotą - iki 2 500 Eur.
- Verslas - atitinkamai 4 000 Eur už naują elektromobilį. Įmonės taip pat gali pasinaudoti PVM mokesčio atskaita - už M1 klasės elektromobilį, kurio kaina iki 50 tūkst. eurų, įskaitant PVM.
- Svarbi naujovė viešajam sektoriui - šiemet įvesta itin reikšminga parama: 15 000 Eur už naują elektromobilį, 7 500 Eur už naudotą. Ši priemonė atsirado pastebėjus, kad ankstesnės subsidijos viešosioms institucijoms buvo per mažos.
APVA kompensavimo mechanizmas labai svarbus ir net lemiamas, kalbant apie viešos įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Nuo 2023 m. APVA teikia paramą įkrovimo stotelių plėtrai skirtingomis kryptimis: prie magistralinių šalies kelių (TEN-T tinklas), privačia iniciatyva savivaldybėse, šalia magistralinių, krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose. Be to, investuojama ir į sunkiasvorio transporto įkrovimo prieigų plėtrą. Komunikacinė kampanija organizuojama pristatyti APVA įgyvendinamą jungtinį projektą „Viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra privačia iniciatyva darnaus judumo miestuose planus parengusiose savivaldybėse (EGADP)“, įgyvendinamą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą ES priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Galios mokesčio kompensavimas - sprendžiama problema
Vienas iššūkių verslui, įrengiant naujas įkrovimo stoteles, yra galios mokestis. Jį reikia mokėti nuolat, nesvarbu, kiek tos galios panaudojama. Tačiau, pasak susisiekimo viceministrės Akvilės Danielės, ieškoma, kaip kompensuoti šį mokestį iš Modernizavimo fondo - tam rengiama tvarka.
Kiti veiksniai ir ateities perspektyvos
Kalbinti pašnekovai sutaria, kad Lietuva šiandien - tarp sparčiausiai elektromobilių rinką plečiančių šalių Europoje. Tam įtakos turi keli veiksniai:
- intensyvi infrastruktūros plėtra,
- reikšminga valstybės parama,
- technologinis progresas ir mažėjančios kainos.
Valstybės institucijos stengiasi, kad naudotis elektromobiliais būtų patogu, o elektromobiliai būtų prieinami tiek gyventojams, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. LEA duomenimis, šiuo metu elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis siekia 2,48 proc., o vien tik grynųjų elektromobilių dalis - 1,29 procento. Krovininių lengvųjų transporto priemonių parke elektriniai automobiliai sudaro 1,17 proc. Hibridinės transporto priemonės vasario 1 d. sudarė 6,3 proc. viso keleivinių lengvųjų automobilių parko (115,08 tūkst. automobilių), benzininės - 22,4 proc. (410,69 tūkst. automobilių), dyzelinės - 63,3 proc. viso parko (1,16 mln. automobilių).
Elektromobilio registravimas internetu
„Regitra" atstovas Tautvydas Paliulis pataria, kad norint užregistruoti elektromobilį savo vardu, tai galima padaryti tiesiog internetu. Šis procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmiausia pirkėjas turi pateikti transporto priemonės įgijimo deklaraciją, o pardavėjas ją patvirtinti. Vėliau pirkėjas elektromobilį jau gali registruoti savo vardu, o naujas registracijos liudijimas jam yra pristatomas tiesiai į namus. Beje, šią paslaugą atliekant internetu, taikoma 20 proc. nuolaida.
tags: #elektriniu #automobiliu #vystymasis #lietuvoje