Krepšinio pasaulyje Edgaras Ulanovas yra žinomas kaip universalus žaidėjas, gebantis prisitaikyti prie įvairių situacijų aikštėje. Vis dėlto, pastaruoju metu krepšininko žaidimas susilaukia daugiau dėmesio ir kritikos, o statistiniai rodikliai rodo tam tikrus pokyčius jo efektyvume ir agresijoje puolime, įskaitant baudų metimus.

Bendras sezono vertinimas ir statistiniai pokyčiai

Nors krepšininkas yra vertinamas dėl savo indėlio į komandos žaidimą, šis sezonas, lyginant su ankstesniais, Edgarui Ulanovui yra mažiau rezultatyvus. Jis kol kas žaidžia nerezultatyviausią sezoną per trejus pastaruosius metus, pelnydamas vidutiniškai 6,4 taško. Lyginant su praėjusiu sezonu, kuris daugelio buvo įvertintas kaip labai geras ir dėl kurio „Žalgiris“ lietuviui įteikė stambiausią kontraktą visoje komandoje, E. Ulanovo taškų vidurkis sumažėjo tik 1,1 taško.

Bendras Edgaro Ulanovo pataikymo procentas, sumuojant dvitaškius, tritaškius ir baudų metimus, taip pat smuko nuo solidaus 61,5 proc. iki 53,4 proc. Šis rodiklis yra geresnis tik už Thomaso Walkupo ir Derricko Waltono procentus komandoje. Pramesti metimai daro įtaką naudingumo balui: nuo 52 iki 47 proc. sumažėjęs dvitaškių pataikymas ir, svarbiausia, nuo 46 iki 33 proc. smukęs tritaškių taiklumas, padarė didžiulę įtaką jo efektyvumo rodikliui, naudingumui krentant nuo 10,9 iki 6,8 balo.

Žemiau pateikiama Edgaro Ulanovo statistikos palyginimas per du sezonus:

Statistika E. Ulanovas 2017-2018 m. E. Ulanovas 2018-2019 m.
Taškai 7,5 6,4
Taškai per minutę 0,28 0,25
Naudingumas 10,9 6,8
Bendras pataikymas 61,5% 53,4%
Metimų skaičius 5,1 5
Išnaudojimo procentas 13,8% 14,9%
„Žalgiris“ su E. Ulanovu aikštėje (+/-) +4,8 -0,6
„Žalgiris“ E. Ulanovui nežaidžiant (+/-) +0,5 +0,5

Šarūno Jasikevičiaus lūkesčiai ir kritika

Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius atvirai išreiškė pasigendamas Edgaro Ulanovo agresijos puolime. Anot trenerio, didžiausia problema yra, kai žaidėjas „nesužaidžia 2-3 savaites, mėnesį“, o pastaruoju metu tai atsiliepia ir Ulanovo žaidimui. Jasikevičius ne kartą ragino puolėją žaisti agresyviau, ypač užimant poziciją „ant ūso“, kur jis galėtų išnaudoti savo pranašumus žaidžiant nugara į krepšį.

Rungtynėse su Maskvos CSKA E. Ulanovas per 27 minutes prametė visus 4 metimus, nė karto nestojo prie baudų metimo linijos ir aikštę paliko su 0 taškų bei -1 naudingumo balu. Panaši situacija buvo ir mače su Stambulo „Fenerbahče“, kur jis išmetė tik 1 tritaškį, nepelnė taškų ir surinko -2 naudingumo balus. Treneris teigia, kad jam sunku „įpūsti“ agresijos žaidėjui, jei šis pats nenori.

Edgaras Ulanovas ir treneris Šarūnas Jasikevičius diskusija rungtynių metu

Edgaro Ulanovo žaidimo filosofija ir universalumas

Pats Edgaras Ulanovas teigia, kad jam asmeniškai svarbiausia yra stabilumas, o ne rekordai ar didelis taškų skaičius. Jis nori stabiliai padėti komandai ir nepranykti tarp kitų pavardžių. Ulanovas save apibūdina kaip įvairiapusiškesnį žaidėją, kuris stengiasi duoti naudos iš kuo daugiau žaidimo komponentų, ne tik pelnyti taškus. Jis akcentuoja darbą tiek gynyboje, tiek puolime, o vasarą ne tik tobulina krepšinio įgūdžius, bet ir gerina fizinę kondiciją.

Ekspertai žavisi E. Ulanovo universalumu, o pats žaidėjas siekia būti dar universalesnis. Jis neskirtų vieno žaidėjo, iš kurio mokėsi, ir teigia, kad jo rezultatas yra unikalus. Šiuo metu jo vizitinė kortelė yra žaidimas nugara į krepšį ir, pastaruoju metu, greitas puolimas.

Netaktiškai: atviro pokalbio su Edgaru Ulanovu anonsas

Išsamiau apie baudų metimus ir agresiją

Vienas iš aspektų, kuriame matoma Edgaro Ulanovo agresijos stoka, yra rečiau lankymasis prie baudų metimo linijos. Pernai per Eurolygos rungtynes jis išmesdavo vidutiniškai 2,1 baudos metimo, o šiemet - 1,5. Tai rodo, kad jis rečiau provokuoja pražangas ar ne taip agresyviai veržiasi link krepšio, kur baudų metimai yra dažnas atakos užbaigimo būdas.

Skaičiuojant taškus per minutę, E. Ulanovas renka jų mažiausiai komandoje - 0,25. Pagal Mykolo Stumbro kalkuliuojamą išnaudojimo procentą, kuris apskaičiuoja, kiek komandos atakų baigiasi po vieno žaidėjo metimo iš žaidimo, baudų metimo arba klaidos, už E. Ulanovą rečiau atakų smaigalyje (14,9 proc.) atsiduria tik Artūras Milaknis ir Marius Grigonis. Tai reiškia, kad E. Ulanovui būnant ant parketo, su jo veiksmu baigiasi tik maždaug kas 6-7 „Žalgirio“ ataka. Tai netgi šiek tiek daugiau nei pernai (13,8 proc.), tačiau vis tiek žemas rodiklis tarp daugiau nei 20 minučių žaidžiančių Eurolygos krepšininkų.

Ieškant agresijos trūkumų, taip pat krenta į akis mažiausias puolime atkovotų kamuolių vidurkis jo karjeroje - 199 cm ūgio žaidėjas po varžovų krepšiu atkovoja tik 0,8 kamuolio.

Vis dėlto, kai Ulanovas jau stoja prie baudų metimo linijos, jo taiklumas išlieka aukštas. Pavyzdžiui, Barselonoje jis realizavo 4 iš 4 baudų metimų, o rungtynėse su Milano „Olimpia“ - 4 iš 5.

Nors Ulanovas niekada nebuvo žaidėjas, kuris veržtųsi per galvas dėl rezultatyvumo, didelis kontraktas (500 tūkst. eurų su „Žalgiriu“) įpareigoja prisiimti daugiau atsakomybės. Krepšinio ekspertai pabrėžia, kad lemiamais momentais E. Ulanovas gali būti ne tik efektyvus, bet ir labai rezultatyvus, apie ką liudija jo LKL ir Karaliaus Mindaugo taurės finalų naudingiausių žaidėjų apdovanojimai.

Ryškiausi pasirodymai ir asmeniniai rekordai

Vienas iš įsimintiniausių E. Ulanovo pasirodymų buvo pastarosiose Eurolygos „Top-16“ rungtynėse Barselonoje. Jose 199 cm ūgio žalgirietis per 29 minutes pelnė 17 taškų (2/4 dvit., 3/4 trit., 4/4 baudos), atkovojo 8 ir perėmė 3 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, kartą suklydo, dukart prasižengė, išprovokavo 5 pražangas bei surinko 30 naudingumo balų. Tą savaitę jis užėmė antrą vietą naudingiausių lygos žaidėjų sąraše.

E. Ulanovas po šių rungtynių teigė, kad norisi visuomet kažką pagerinti, kažką gero pasiekti. Jis pabrėžė, kad „jei nieko nedarysi, rezultato nebus. Turi stengtis. Kiekvienos rungtynės - nauja istorija. Reikia žiūrėti, kad ir kiekviena treniruotė - naujas puslapis.“ Jo asmeninis rezultatyvumo rekordas (19 taškų 2014 metais dvikovoje su „Anadolu Efes“) liko nepasiektas, tačiau pats krepšininkas teigia niekada nebuvęs rezultatyvus žaidėjas ir labiausiai vertina stabilumą bei universalumą.

Kitas svarbus pasirodymas buvo rungtynėse su Milano „Olimpia“, kurias „Žalgiris“ laimėjo po pratęsimo. Ulanovas, vėl starto penkete pradėjęs rungtynes, puikiai žaidė vienas prieš vieną ir dažnai pralauždavo varžovų gynybą. Jei nepavykdavo mesti pačiam ar išprovokuoti pražangos, jis beveik visuomet rasdavo kitą atakos tęsinį. E. Ulanovas per 34 minutes pelnė 16 taškų (6/11 dvitaškiai, 4/5 baudos) ir surinko po šešis atkovotų kamuolių, rezultatyvių perdavimų bei išprovokuotų pražangų. Tai buvo vos antrasis kartas šį sezoną, kai jis nė karto nemetė iš trijų taškų zonos. Šiame mače jis pakartojo asmeninius sezono rezultatyvumo (16 taškų jis įmetė ir į „Valencia“ krepšį), rezultatyvių perdavimų ir išprovokuotų pražangų rekordus.

Komandos efektyvumas su Edgaru Ulanovu aikštėje

Komandos rezultatai su Edgaru Ulanovu aikštėje ir jam sėdint ant suolo rodo reikšmingus pokyčius. Skaičiuojant 100 atakų vidurkį, šį sezoną su E. Ulanovu aikštėje „Žalgiris“ įmeta vid. 3,6 taško mažiau, nei puolėjui sėdint ant suolo. Nors praėjusį sezoną Ulanovas „Žalgirio“ puolimui darė panašią įtaką (su juo buvo pelnyta 0,6 taško daugiau), šiemet penketai be jo yra efektyvesni.

Didžiausias skirtumas matomas gynybos pusėje. Praėjusį sezoną su E. Ulanovu ant parketo „Žalgiris“ praleisdavo 5 taškais mažiau nei šį sezoną. Nors ir be jo gynyba prastesnė, Ulanovo įtaka gynybai sumažėjo. Sumuojant rezultatus tiek puolime, tiek gynyboje, su E. Ulanovu aikštėje „Žalgiris“ nusileidžia varžovams 0,6 taško per 100 atakų. Jam sėdint ant suolo, „Žalgiris“ lenkia priešininkus vid. 0,5 taško.

Statistika rodo, kad veiksmingiausiai „Žalgiriui“ su E. Ulanovu veikia trijų krepšininkų jungtys, kai šalia jo yra L. Westermannas ir A. Kavaliauskas. Priešingai - neveiksmingiausiai atrodo jungtys su Artūru Milakniu, Aaronu White'u, Brandonu Daviesu ir Nate'u Woltersu. Ulanovui, ko gero, dar reikia laiko atrasti save puolime tuose taškuose ir penketuose, kur jis jaustųsi užtikrintai, ypač prisitaikant prie naujos gynėjų linijos, kurioje nebeliko žaidimą organizuojančių krepšininkų, su kuriais jis žaisdavo pastaruosius dvejus metus.

Asmeninė karjeros perspektyva

Būdamas 24 metų, Edgaras Ulanovas savęs nelaiko jaunu ir pabrėžia, kad reikia žiūrėti rimčiau į karjerą, žaisti kuo aukštesniame lygyje ir siekti aukštesnių tikslų. Jis atvirai išreiškia norą atstovauti Lietuvos vyrų rinktinei ir teigia, kad padarys viską, ką moka ir gali, jei bus pakviestas į atranką. „Kiekvieno krepšininko maksimalus pasiekimas, atstovauti savo šaliai. Kas gali būti geriau savo „CV“ turėti įrašą, kad atstovavai savo šaliai, o jei dar medalį pavyktų iškovoti, išvis - super,“ - teigia Ulanovas.

Jis nedalyvavo Snaiperių ar Dėjimo į krepšį konkursuose, nes nebuvo tam pasiruošęs ir mano, kad konkursai tarp rungtynių yra keistas momentas. Nepaisant spaudimo ir didėjančių lūkesčių, Edgaras Ulanovas liko Kaune, atsisakydamas finansiškai geresnių pasiūlymų užsienyje, kas rodo jo atsidavimą „Žalgiriui“ ir norą tobulėti būtent šioje komandoje.

Edgaras Ulanovas, žaidžiantis už Lietuvos rinktinę

tags: #edgaras #ulanovas #baudu #metimai

Populiarūs įrašai: