Nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigalios pakeitimai, kurie nustatys ribojimus lengvųjų automobilių nusidėvėjimo ir nuomos sąnaudoms. Iki šiol įmonių įsigytų lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymas iš pajamų nebuvo ribojamas. Tačiau nuo minėtos datos bus įvestas automobilių įsigijimo kainos bei nuomos išlaidų apribojimas, kuris priklausys nuo automobilio išskiriamo anglies dioksido (CO2) kiekio.
LR Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimais siekiama ne tik surinkti daugiau pajamų į biudžetą ir apriboti prabangių automobilių įsigijimą įmonių lėomis, bet ir prisidėti prie aplinkosauginių, „žaliojo kurso“ tikslų įgyvendinimo. Šie pakeitimai apribos ir netaršių automobilių (pvz.: elektromobilių) nusidėvėjimo bei nuomos sąnaudų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams, nustatant maksimalią iš pajamų atskaitomą išlaidų sumą - 75 tūkst. Eur.
Apribojimas bus taikomas visiems lengviesiems automobiliams, kurie bus įsigyti po 2025 m. sausio 1 d. Anksčiau įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams šie nauji ribojimai nebus taikomi.
Automobilių skirstymas į kategorijas pagal CO2 emisijas
Įmonių įsigyti ir pagal ilgalaikės nuomos sutartis išsinuomoti automobiliai pagal išmetamų CO2 kiekį bus suskirstyti į 4 kategorijas, kurioms bus taikomi skirtingi leidžiamų atskaitymų dydžiai:
| Iš pajamų atskaitomų maksimalių išlaidų suma, Eur | Išmetamo CO2 kiekis | Transporto priemonių tipas |
|---|---|---|
| 75 000 | 0 g/km | Elektra arba vandeniliu varomi automobiliai |
| 50 000 | neviršija 130 g/km | Hibridiniai automobiliai; nedidelės galios automobiliai, su dyzelinu ar benzinu varomu varikliu |
| 25 000 | viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km | Vidutinio galingumo automobiliai, su dyzelinu ar benzinu varomu varikliu; hibridinės transporto priemonės |
| 10 000 | viršija 200 g/km | Taršūs ir galingesni modeliai, sportiniai automobiliai ar transporto priemonės su dideliu varikliu |
Kaip matyti lentelėje, ribojimai yra palankesni elektromobilius perkančioms įmonėms. Įsigijus taršesnes transporto priemones, bus mokama daugiau pelno mokesčio. Pavyzdžiui, jeigu lengvojo automobilio CO2 kiekis ne didesnis kaip 200 g/km, o jo įsigijimo kaina yra 50 tūkst. Eur, apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų bus galima atimti tik 25 tūkst. Eur sumą. Tai reiškia, kad pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais pajamos bus mažinamos tik 25 tūkst. Eur suma, o ne 50 tūkst. Eur, kaip buvo iki šiol.
Išimtys ir papildomi ribojimai
Ribojimas nebus taikomas krovininiams automobiliams, taip pat lengviesiems automobiliams, jeigu jie bus naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Nuomos atveju, ribojimas netaikomas, kai nuoma yra trumpalaikė (bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 d. per mokestinį laikotarpį) arba kai nuoma vyksta naudojantis elektronine sąsaja - platforma, portalu ar kita panašia priemone.
Tuo atveju, kai ilgalaikės nuomos sutartys, sudarytos po 2025-01-01, būtų pratęsiamos, lengvųjų automobilių nuomininkams bus taikomas papildomas išsinuomotų automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimas. Jeigu iki 2025 m. sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys galios ir toliau be pratęsimo, nuomininkams nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai nebus taikomi.
Nuomos išlaidų ribojimo apskaičiavimas
Nuo 2025 m. lengvojo automobilio mėnesio nuomos išlaidos iš pajamų bus atskaitomos su apribojimais. Ribojimai bus taikomi pagal lentelėje nustatytas maksimalias sumas, kurios priklauso nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir taikomo įmonės automobiliams. Taip pat bus atsižvelgiama į PMĮ 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo normatyvą, kuris taikomas lengviesiems automobiliams. Šis normatyvas (metais) naudojamas apskaičiuoti maksimalią mėnesio nuomos išlaidų sumą, kurią galima pripažinti leidžiamais atskaitymais, ir dalijamas iš 12, kad būtų gauta mėnesio riba.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė nuomosis lengvąjį automobilį, kurio CO2 emisija ne didesnė kaip 200 g/km, ir tokiam automobiliui (jei jis yra įmonės turtas) pagal PMĮ 1 priedėlį būtų taikomas 6 m. nusidėvėjimo normatyvas, jo mėnesio nuomos sąnaudos turėtų būti lyginamos su 347 Eur riba ((25 000 Eur / 6 metai) / 12 = 347,22 Eur). Viršijančios šią sumą nuomos sąnaudos bus priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitymas
Pagal PVMĮ 62 str. lengvojo automobilio PVM atskaitymas negalimas. Todėl neleidžiamiems atskaitymams bus priskiriamos ir PVM sumos, apskaičiuotos nuo neleidžiamų atskaitymų, t. y. nuo PMĮ 30-2 str. 1 d. nustatytą ribojančią sumą viršijančios lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalies.
Pavyzdžiui, už 108 900 Eur (be PVM - 90 000 Eur, pirkimo PVM suma - 18 900 Eur) įsigijus lengvąjį automobilį, kurio CO2 kiekis - 127 g/km, iš pajamų gali būti atskaitoma ne daugiau kaip 50 000 Eur automobilio įsigijimo išlaidų. Todėl tik nuo automobilio įsigijimo kainos dalies apskaičiuota pirkimo PVM suma, t. y. 10 500 EUR (50 000 Eur x 21 proc.), bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Jeigu iki automobilio naudojimo pradžios bus patirtos su jo įsigijimu susijusios išlaidos, kurios priskiriamos įsigyto lengvojo automobilio įsigijimo kainai, automobilio įsigijimo kainos ribojimas bus taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai.
Automobilio pardavimo rezultatas
Parduodant automobilį ir apskaičiuojant pardavimo rezultatą, apskaitinis ir mokestinis perleidimo rezultatas - pelnas arba nuostolis skirsis. Pelno mokesčio tikslais, iš turto pardavimo kainos bus atimama tik ta nusidėvėjimo suma, kuri buvo pripažinta leidžiamais atskaitymais.
CO2 kiekis nustatomas automobilio registracijos metu ir nurodomas automobilio techninio paso V.7 grafoje.
Dyzelinu varomų automobilių ateitis ir ribojimai
Visame pasaulyje daugėjant elektrinių transporto priemonių, vidaus degimo varikliai po truputį atsiduria šešėlyje. Nors Lietuvoje benzinu ar dyzelinu varomi automobiliai vis dar populiarūs, mažėjantis jų populiarumas ir įvairūs Europos Sąjungos lygmens ribojimai rodo, kad tokio tipo transportas anksčiau ar vėliau pasieks išnykimo ribą.
2000 metais automobiliai su dyzeliniais varikliais sudarė septintadalį naujų automobilių rinkos. Iki 2011 metų jų dalis siekė beveik pusę. Pagrindinis šuolio veiksnys buvo 2005 m. vyriausybės sprendimas pakeisti automobilio mokesčio skaičiavimą, atspindintį automobilio CO2 emisijas. Tai sutapo su inžinerine pažanga, leidusia trečdaliu sumažinti CO2 išmetimą.
Tačiau „Dieselgate“ skandalas privertė susimąstyti apie dyzelinių automobilių „švarumą“. Nors jie atitikdavo standartus, iš tiesų į aplinką išmesdavo iki 40 kartų daugiau azoto oksido (NOx). NOx tapo naujuoju CO2, o planuojamos švaraus oro zonos, tokios kaip Londono ypatingai mažos emisijos zona (ULEZ), lėmė žymų dyzelinių automobilių pardavimo kritimą.
Šiuolaikinių dyzelinių automobilių privalumai ir trūkumai
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai, atitinkantys naujausius „Euro 6“ emisijos reikalavimus, yra kur kas švaresni nei prieš 10-15 metų. Įsigijus tokius automobilius, nebūtina mokėti už įvažiavimą į miestų švaraus oro zonas. Dyzeliniai automobiliai vis dar išskiria mažiau CO2 nei benzinu varomi automobiliai ir pasižymi geresne kuro ekonomija, todėl ilgus atstumus važiuojantiems vairuotojams jie vis dar gali būti pigesni.
Mažėjanti dyzelinių automobilių paklausa ir visuomenės susirūpinimas šiais automobiliais lėmė naudotų automobilių kainų stabilų mažėjimą. Dėl to dabar yra palankus metas įsigyti naudotą dyzelinį automobilį, ypač mažesnius modelius.
Nuo 2015 m. rugsėjo „Euro 6“ standartas tapo privalomu. Svarbu atidžiai tikrinti skelbimuose pateikiamą informaciją, jog jūsų perkamas automobilis atitinka šiuos reikalavimus.
Dyzelinių automobilių ribojimai Europoje ir pasaulyje
Griežtesni emisijos matavimai reiškia, kad dėl naujų oro kokybės taisyklių tik naujausių dyzelinių variklių savininkai galės vairuoti be rūpesčių. Tarp daug kilometrų pravažiuojančių vairuotojų dyzelinu varomų automobilių paklausa išliks didelė, tačiau bendra tendencija rodo pabaigą - numatoma, kad benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimai turėtų pasibaigti iki 2035 metų.
Dyzelino ateitis yra miglota, o kai kurie gamintojai jau atsisakė šių modelių Europoje. Pavyzdžiui, „Suzuki“, „Mitsubishi“, „Nissan“, „Toyota“, „KIA“, „Porsche“, „Bentley“ ir kiti artimiausiu metu Senajame žemyne nebe siūlys naujų dyzelinių modelių. „Fiat“ grupės markės nustos siūlyti dyzelius Europoje nuo 2022 m., o PAS grupė stabdo naujų dyzelinių automobilių kūrimą.
„Volkswagen“ grupės markės išlaikys dyzelinius automobilius gamoje, tačiau jų dalis trauksis. „Audi“ stiprina „E-tron“ diviziją, o „Volkswagen“ markės ateitis siejama su ID elektromobiliais. „Mercedes-Benz“ taip pat nebemato dyzelinių automobilių ateities, tačiau vietoj to kuria efektyvias hibridines ir elektrines sistemas.
Daugelyje Europos miestų įvedami dyzelinių automobilių draudimai. Pavyzdžiui, Hamburgas uždraudė senesnius dyzelinius automobilius, neatitinkančius „Euro 6“ standarto, dvejose svarbiose gatvėse. Tokie sprendimai taip pat priimti Tokijuje (pagal kietųjų dalelių skaičių), Madride, Paryžiuje, Briuselyje. Roma ketina pradėti drausti dyzelinius automobilius nuo 2024-ųjų, Atėnai - nuo 2025-ųjų, Paryžius - maždaug tuo pačiu metu.
„Volkswagen“ turės atlyginti žalą dyzelinių automobilių savininkams
Dyzelinių automobilių ribojimai Lietuvoje
Lietuvoje situacija sudėtingesnė. Nors dauguma registruotų automobilių yra dyzeliniai (beveik milijonas iš daugiau nei 1,3 milijonų), kalbos apie automobilių mokesčius ar draudimus dažnai svyruoja nuo vienos idėjos prie kitos - nuo dyzelinių iki automobilių, kurių CO2 tarša viršija 200-210 g/km, nuo labai senų iki turinčių didelį variklį. Tikėtina, kad baiminamasi itin neigiamos rinkėjų reakcijos ir/ar per didelių administracinių kaštų.
Nors retkarčiais pasigirsta svarstymai apmokestinti dyzelinius automobilius ar itin taršius automobilius, veiksmais šie svarstymai kol kas nevirsta. Automobilių mokesčiai yra įprasta praktika daugelyje Europos valstybių, o Lietuvos problema - senas automobilių parkas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, pavyzdžiui, nėra sužavėti diskriminacija pagal degalų rūšį. Jie siūlo vertinti automobilius pagal taršos kategorijas, nepriklausomai nuo to, ar jie dyzeliniai, ar benzininiai. Argumentuojama, kad benzininis automobilis su dideliu varikliu gali teršti kelis kartus daugiau nei kuklus dyzelinis automobilis.
Vilnius planuoja kovoti su vietine tarša ribodamas tranzitinį eismą per Senamiestį ir miesto centrą, rengiant naują Darnaus judumo planą.
Apibendrinimas
Veiksmai prieš dyzelinius automobilius Europoje įgavo pagreitį, tačiau svarbu suvokti, kad judėjimas yra nukreiptas prieš vidaus degimo variklį apskritai. Nors dyzelinių automobilių paklausa ritosi žemyn jau keletą metų, Lietuvoje ribojimai vis dar sunkiai įsivaizduojami. Tačiau tendencijos yra aiškios - ateityje dyzelinu varomų automobilių vaidmuo transporto priemonių rinkoje vis mažės.
tags: #dyzelinu #varomu #aut #ribojimas