Diskusijos apie dyzelinių automobilių ateitį ir jų galimus draudimus tampa vis aktualesnės ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visoje Europoje, įskaitant Lietuvą. Šie pokyčiai liečia ne tik automobilių savininkus, bet ir visą transporto pramonę bei aplinkosaugos politiką.
Pasaulinės tendencijos ir Europos Sąjungos tikslai
Vis daugiau Europos šalių nustato datas, nuo kurių bus draudžiami naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimai. Jungtinė Karalystė planuoja tai padaryti iki 2035 metų, kaip dalį savo tikslo tapti CO2-neutralia valstybe iki 2050-ųjų. Norvegija tokį draudimą numato nuo 2025-ųjų, Nyderlandai - nuo 2030-ųjų, Slovėnija - nuo 2035-ųjų, o Prancūzija - nuo 2040-ųjų. Šie žingsniai yra dalis platesnio siekio mažinti taršą ir kovoti su klimato kaita.
Europos Komisija iš pradžių siekė visiškai uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą nuo 2035 metų. Tačiau vėliau šis tikslas buvo sušvelnintas. Naujajame pasiūlyme numatytas 90 procentų CO2 emisijų sumažinimas, lyginant su 2021 metų lygiu. Likę 10 procentų taršos bus leidžiama kompensuoti naudojant tvarius biodegalus, sintetinius degalus bei Europoje pagamintą žaliąjį plieną. Tai reiškia, kad po 2035 metų Europos keliais ir toliau galės važinėti nauji hibridai, įkraunami modeliai ir net automobiliai su vidaus degimo varikliais, jei jie naudos švarius degalus.
Kodėl dyzeliniai automobiliai kelia susirūpinimą?
Dyzeliniai varikliai, nors ir pasižymi degalų taupymu, išmeta daugiau azoto oksidų (NOx) ir smulkiųjų dalelių nei benzininiai varikliai. Šios medžiagos siejamos su kvėpavimo takų ligomis ir žala aplinkai. Dyzelinių variklių išmetamosios dujos yra „sunkesnės“ ir jose yra daugiau kenksmingų medžiagų, įskaitant anglies dioksidą, sieros oksidus ir kitus nuodus.
Šiuo metu Europoje išmetamųjų teršalų kiekį reglamentuoja griežtas „Euro 6“ standartas. Transporto priemonės, kurių varikliai neatitinka šio standarto, negali būti eksploatuojamos. Dyzeliniams varikliams ypač sunku atitikti šį standartą, todėl senesnių dyzelinių automobilių savininkams gali kilti problemų daugelyje Europos miestų.
Apribojimai ir draudimai Europos miestuose
Daugelis Europos miestų jau įvedė arba planuoja įvesti apribojimus dyzeliniams automobiliams, ypač didžiuosiuose miestuose ir istoriniuose centruose. Šie apribojimai dažnai taikomi transporto priemonėms, neatitinkančioms tam tikrų „Euro“ standartų.
Konkretūs pavyzdžiai:
- Paryžius: Nuo 2017 m. visiškai uždrausti iki 2001 m. pagaminti dyzeliniai automobiliai; darbo dienomis draudžiama įvažiuoti į miesto centrą automobiliams, atitinkantiems „Euro 3“ ar žemesnius standartus.
- Berlynas: Draudžiama įvažiuoti visoms motorinėms transporto priemonėms, kurios neatitinka „Euro 6“ standarto.
- Londonas: Leidžiami daugiausia „Euro 4“ standartą atitinkantys dyzeliniai varikliai; senesniems taikomi dideli mokesčiai.
- Italijos šiaurė (įskaitant Milaną ir Turiną): Nuo 2025 m. spalio mėn. iki 2026 m. balandžio mėn. ribojamas dyzelinių transporto priemonių, atitinkančių „Euro 0“ - „Euro 5“ standartus, eismas darbo dienomis.
- Kiti miestai: Štutgartas, Venecija, Briuselis, Roma, Roterdamas, Utrechte ir Arnhemas taip pat turi apribojimų senesniems dyzeliniams automobiliams.
Mercedes Benz E klasė (2016-) - Autoplius.lt automobilio apžvalga
Situacija Lietuvoje
Lietuva ilgą laiką buvo vadinama „dyzelinių automobilių kraštu“, tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi. Nors šiuo metu Lietuvoje nėra tiesioginių baudų už dyzelino naudojimą, vairuotojai susiduria su kitais apribojimais ir rūpesčiais:
- Techninė apžiūra: Pašalintas kietųjų dalelių filtras (DPF) yra viena dažniausių priežasčių „iškrįsti“ per techninę apžiūrą. Nuo 2024 m. tai bus griežčiau tikrinama.
- Mažos taršos zonos (MTZ): Didžiausias pokytis, kurį pajus dyzelinių automobilių vairuotojai, yra MTZ įvedimas. Įvažiavus į tokią zoną su neleidžiamo „Euro“ standarto automobiliu, baudos bus skiriamos automatiškai.
- Taršos mokestis: Nors oficialiai vadinamas mokesčiu, daugelis jį suvokia kaip nuobaudą už pasirinkimą. Dyzelinių automobilių mokestis dažnai yra didesnis nei benzininių, net jei jų CO2 emisija yra identiška.
Lietuvos atstovai, verslo atstovai ir aplinkos ministras laikosi pozicijos, kad Lietuvoje pirmiausia reikia užtikrinti, jog automobilių parkas būtų naujesnis ir mažiau taršus, ir tik tuomet svarstyti apie draudimus. Prioritetas teikiamas švarių technologijų skatinimui, automobilių parko atnaujinimui ir aplinkosauginių standartų diegimui.
Nuo 2035 m. sausio 1 d. Lietuva, laikydamasi Europos Sąjungos nulinės emisijos reglamento, uždraus registruoti naujus benzininės ir dyzelinės variklio keleivinius automobilius. Šis reglamentas reikalauja, kad nuo 2035 m. visi ES registruojami nauji automobiliai ir furgonai neišmestų CO₂. Draudimas taikomas tik naujų automobilių registracijai.
Alternatyvos ir ateities perspektyvos
Nors dyzelinių automobilių pardavimai ir eksploatacija vis griežčiau ribojami, gamintojai ir politikai ieško alternatyvų. Viena iš jų - naujų, pažangių CO2-neutralių degalų rūšių kūrimas ir skatinimas. Tokie degalai galėtų būti naudojami ne tik automobiliuose, bet ir lėktuvuose, laivuose bei sunkvežimiuose, mažinant jų taršą pereinamuoju laikotarpiu.
Rinkoje taip pat pastebimas augantis susidomėjimas elektromobiliais ir hibridiniais automobiliais. Vis dėlto, elektromobilių pardavimai stringa, infrastruktūra vystoma per lėtai, o pirkėjai vis dar atsargiai žiūri į brangias technologijas. Dėl šių priežasčių Europos Sąjunga švelnina savo poziciją dėl vidaus degimo variklių draudimo, leisdama gamintojams kompensuoti taršą tvariu kuru ir kitomis technologijomis.
Politikai, aplinkosaugininkai ir mokslininkai turėtų skirti daugiau dėmesio ne tik draudimams, bet ir švarių technologijų skatinimui, investuojant į naujoves, kurios leistų pasiekti aplinkosaugos tikslus be drastiškų apribojimų, turinčių įtakos pramonei ir vartotojų pasirinkimo laisvei.
tags: #dyzeliniu #automobiliu #uzdraudimas