Ilgus metus dyzeliniai automobiliai buvo laikomi „protingu pasirinkimu“ - mažesnės sąnaudos, ilgas tarnavimo laikas, idealu ilgoms kelionėms. Tačiau 2025-ieji rodo aiškią kryptį: dyzelio era traukiasi, o benzinas ir hibridai perima vairą. Automobilių rinka keičiasi greičiau nei bet kada, ir tie, kas renkasi šiandien, jau turi galvoti ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kur galės važiuoti po 5 metų.
Kodėl dyzelinių automobilių populiarumas mažėja?
Pagrindinė dyzelinių automobilių populiarumo mažėjimo priežastis - griežtėjantys taršos reikalavimai. Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai privalo turėti sudėtingas sistemas: DPF filtrus, AdBlue, papildomus katalizatorius. Manoma, kad azoto oksidai (NOx), kurių dyzeliniai varikliai išmeta žymiai daugiau nei benzininiai, yra kancerogenas ir smogo sudedamoji dalis. Nepaisant pažangių technologijų, tokių kaip išmetamųjų dujų recirkuliacija ir pažangūs katalizatoriai, dyzeliniai automobiliai vis tiek sukelia didesnę vietinę taršą.
Dyzelinių variklių evoliucija ir eksperimentai
Dyzeliniai varikliai ilgą laiką buvo laikomi ateities technologija, ypač Europoje, kur jie pasižymėjo mažomis sąnaudomis ir patikimumu ilgesnėse kelionėse. Tačiau automobilių gamintojai kartais persistengdavo, montuodami dyzelius į netinkamus modelius.
Ekonomiški miesto automobiliai
- 1998 m. pasirodęs „VW Lupo“ su 1,2 l trijų cilindrų dyzeliu išgarsėjo dėl ypatingo ekonomiškumo - vos 3 l/100 km.
- „Toyota Aygo“, nors dažniausiai buvo komplektuojamas su 1,0 l benzinu, bendradarbiaujant su PSA grupe, pasiūlė ir 1,4 HDI dyzelį.
- „Audi A2“ su 1,2 l dyzeliu galėjo pasiekti net 3,0 l/100 km.
- Prancūzijos gamintojas „Aixam“ kūrė keturračius, kuriuos varė dviejų cilindrų dyzeliai, turėję vos 8 AG.
Pažangūs hibridiniai sprendimai
2013 m. riboto leidimo „VW XL1“ buvo tarsi ateities vizija. Jį varė 0,8 l dviejų cilindrų dyzelis su elektros motoru. Su itin aerodinamine forma ir lengva anglies pluošto konstrukcija XL1 naudojo vos 1 l/100 km.
Kiti dyzeliniai modeliai
- Europoje populiarus „Suzuki Swift“ buvo siūlomas su „Fiat“ 1,3 l „Multijet“ dyzeliu.
- Mažasis „Smart Fortwo“ CDI versija su dyzeliu stebino sąnaudomis, siekiančiomis tik apie 4 l/100 km.
- Mažiausias „Kia“ modelis Europoje trumpai buvo siūlomas su 1,1 l dyzeliu.
Šie dyzeliniai automobiliai rodo, kaip gamintojai eksperimentavo dyzelio populiarumo laikais.
Taršos ribojimai ir draudimai
Automobilių tarša sudaro apie 40 % visų pasaulio transporto CO2 emisijų. Šį skaičių norima sumažinti, todėl ateityje politikai mato ir absoliučius automobilių su vidaus degimo varikliais draudimus. Miestų orą labiau teršia dyzeliniai automobiliai, todėl "mąstyk globaliai, veik lokaliai" principas verčia pradėti nuo mažesnio mastelio.
Miestų įvesti ir planuojami apribojimai
Daugelis pasaulio miestų jau įvedė ar planuoja įvesti apribojimus dyzeliniams automobiliams:
- Hamburgas: dvejose svarbiose gatvėse uždraudė senesnių dyzelinių automobilių eismą, neatitinkantį „Euro 6“ standarto.
- Tokijas: itin griežti reikalavimai dyzelinėms transporto priemonėms įsigaliojo dar 2003 metais, paremti kietųjų dalelių skaičiumi.
- Madridas, Paryžius, Briuselis: gali taikyti ribojimus automobiliams, neatitinkantiems pirminių „Euro 6d TEMP“ reikalavimų.
- Roma, Atėnai, Paryžius: ketina pradėti drausti dyzelinius automobilius nuo 2024-2025 metų.
- Kiti Vokietijos miestai taip pat prisijungs prie Hamburgo.
Gyventojai dėl to, beje, per daug nesipiktina - dyzelinių automobilių paklausa stabiliai krenta jau kelerius metus.
Gamintojų reakcija: atsisakymas nuo dyzelio
Daugelis automobilių gamintojų jau paskelbė apie dyzelinių modelių atsisakymą Europoje. Artimiausiu metu Senajame žemyne nebeliks naujų dyzelinių „Suzuki“, „Mitsubishi“, „Nissan“, „Toyota“, „KIA“, „Porsche“, „Bentley“ ir dar eilė kitų automobilių. „Fiat“ grupės markės nustos siūlyti dyzelius Europoje nuo 2022 metų, o PSA grupė (Peugeot, Opel, Citroën) stabdo naujų dyzelinių automobilių kūrimą ir vystymą. „Subaru“ darys tą patį, tik šiek tiek labiau palaipsniui.
Pagrindinės „Volkswagen“ grupės markės ir toliau savo gamose išlaikys dyzelinius automobilius, tačiau krentant paklausai jų dalis vis trauksis. „Audi“ stiprina „E-tron“ diviziją, o pačios „Volkswagen“ markės ateitis bus siejama su ID elektromobiliais. „Mercedes-Benz“ taip pat nebemato dyzelinių automobilių ateities, tačiau kraštutinių veiksmų nesiima. Vietoje dyzelinių variklių atsisakymo bus kuriamos efektyvios hibridinės ir elektrinės sistemos, kurios, kaip tikimasi, tiesiog pritrauks daugiau pirkėjų.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje, nors automobilių rinkos ekspertai vieningai sutaria, kad lietuvių prieraišumas dyzeliniams automobiliams baigėsi, situacija šiek tiek kitokia. Iš daugiau nei 1,3 milijonų registruotų automobilių beveik milijonas yra dyzeliniai. Tai reiškia, kad dyzelinių automobilių ribojimai Lietuvos gyventojams būtų itin skaudūs. Nors kalbos apie automobilių mokesčius ar draudimus skamba dažnai, konkrečių veiksmų kol kas imtasi nedaug.
Dyzelinių automobilių apribojimas ar apmokestinimas Lietuvoje
Apie dyzelinių automobilių ribojimus kalbama pakankamai dažnai. Egzistuoja du būdai kirsti per dyzelinių automobilių populiarumą: apmokestinimas ir draudimas važinėti miestų centruose.
- Mokesčiai: Svarstoma apmokestinti itin taršius automobilius, kurių CO2 tarša siekia daugiau nei 200-210 g/km. Žurnalistai skaičiavo, kad toks draudimas paliestų 90 tūkstančių automobilių Lietuvoje ir dauguma jų būtų dyzeliniai.
- Ribojimai miestuose: Aplinkos ministerija savo oro taršos mažinimo plane nurodė, kad nuo 2020-ųjų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galės miestų dalyse riboti dyzelinių automobilių eismą ir dar tikėtis finansinės paramos.
Vilniaus miesto savivaldybės pozicija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis skeptiškai vertina pasiūlymą riboti dyzelinių automobilių eismą, argumentuodamas, kad tai diskriminacija pagal degalų rūšį, o ne taršą. Jis teigia, kad reikėtų pasižiūrėti, kaip su tuo tvarkosi Vokietija, kur automobiliai vertinami individualiai pagal taršos kategoriją, nepaisant to, ar automobilis dyzelinis ar benzininis.
P. Poderskis pastebėjo: „Juk 6,2 l benzininis „Cadillac Escalade“, kurį vairuoja stambus oligarchas, ir toliau galės įvažiuoti į miesto centrą, nors tikėtina, kad jis teršia kelis kartus daugiau nei eilinis kuklus dyzelinis automobilis. Tai neteisinga, nes vėl yra skriaudžiami silpniausieji.“
Vilnius su vietine tarša kovos ribodamas tranzitinį eismą per Senamiestį ir miesto centrą, diegdamas priemones, mažinančias patrauklumą naudotis automobiliu miesto centrinėje dalyje, o ypač - Senamiestyje.
Alternatyvos dyzeliniams automobiliams
Šiandien benzinas ir hibridai perima vairą. Modernūs benzininiai varikliai nebėra tie „rijikai“, kokie buvo prieš 10-15 metų. Elektromobiliai vis dar kelia klausimų dėl kainos ir įkrovimo infrastruktūros, bet hibridai tapo auksiniu viduriu.
Hibridų fenomenas
Hibridiniai automobiliai laikomi tarpiniu ir saugiu variantu. Įkraunami hibridai vairuotojams suteikia psichologinę garantiją, kad išsekus elektros energijai kelionę bus galima tęsti naudojant benziną. „Toyota“ markės hibridai Lietuvoje pasižymi neįtikėtinu likutinės vertės išlaikymu. Vairuotojas gauna ne tik ekonomišką transporto priemonę, suvartojančią vos 5 litrus benzino, bet ir garantiją, kad po kelerių metų ją galės pelningai parduoti.
Naujų automobilių segmente hibridai dominuoja, užimdami daugiau nei pusę rinkos. Jie sujungia tradicinių degalų privalumus su mažesnėmis sąnaudomis ir tarša, todėl pirkėjams atrodo finansiškai patrauklesni. Augančią hibridų paklausą mato ir automobilių prekiautojai, ypač didėja užsakymų iš tinklo pakraunamiems hibridams.
Kada dyzelinis automobilis yra logiškas pasirinkimas?
Nepaisant bendrų tendencijų, dyzelinis variklis tam tikromis sąlygomis vis dar išlaiko savo ekonominį pranašumą. Viskas priklauso nuo nuvažiuojamų kilometrų ir maršrutų pobūdžio. Dyzelinis automobilis išlieka finansiškai racionalus pasirinkimas tada, kai per metus nuvažiuojama apie 20 tūkst. kilometrų ar daugiau, o didžioji dalis kelionių vyksta greitkeliais ar užmiesčio keliais. Tokiais atvejais mažesnės kuro sąnaudos reikšmingai sumažina eksploatavimo išlaidas.
Tačiau vairuojant daugiausia mieste, kur greičiai mažesni, o sustojimai dažni, dyzelinis automobilis pralaimi hibridams, benzininiams ar elektriniams modeliams. Galutinį sprendimą pirkėjas turėtų priimti vertindamas ne tik kuro kainą, bet visą išlaikymo paketą: draudimą, aptarnavimą, mokesčius ir, svarbiausia, tikėtiną vertę po kelerių metų.
Ateities automobiliai: technologijos ir vizijos
Koks automobilis bus vairuojamas 2025 metais? Tikėtina, kad tai gali būti dešimties metų senumo elektromobilis, papildytas moderniomis technologijomis. Ateities automobilis neapsiriboja vien vairavimu. Novatoriškos technologijos, naujoviškas dizainas, autonominis vairavimas - tai tik keletas pavyzdžių, kaip ateities automobiliai skirsis nuo ankstesnių modelių. Dauguma ekspertų sutaria, kad ateities automobilis bus varomas elektra, visuomet bus prisijungęs prie plataus tinklo ir turės autonominio vairavimo savybių.
Savavaldžiai automobiliai
Bepiločiai, arba savavaldžiai, automobiliai - tai vienas iš geriausiai žinomų technologijų evoliucijos pavyzdžių. Prognozuojama, kad iki 2025 m. automobiliai taps autonomiški greitkeliuose ar mažai apgyvendintose vietovėse, nors ir nebus 100 % savavaldžiai. Kad ši vizija taptų tikrove, reikalingi ne tik labai geros kokybės žemėlapiai, oro sąlygų prognozės ir informacija apie kelių būklę, bet ir spartusis interneto ryšys duomenims atsisiųsti. Automobilis galės pats, naudodamas įmontuotus jutiklius, rinkti informaciją apie kelio ir oro sąlygas, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz S klasė“ su pažangiąja kelių būklės sistema „Conti“ naudos lazerius, kad nustatytų kelio būklę ir bandys prie jos prisitaikyti.
2025 m. automobilis leis vairuotojui nusnūsti kelionės metu ir galės paprieštarauti jo priimamiems sprendimams, sustodamas arba aplenkdamas kliūtį, jei vairuotojas jos nepastebės. Ekspertų nuomonės skiriasi dėl autonominio vairavimo ateities. Kai kurie mano, kad ateities automobiliuose nereikės didvyriškų vairavimo ir stabdymo manevrų, kiti teigia, kad žmonėms bus palikta galimybė pasirinkti, ar jie norės vairuoti, ar automobilis važiuos pats.
Socialūs ir bendraujantys automobiliai
Jūsų automobilis integruosis su išmaniuoju telefonu, rodydamas navigacijos sistemą, leisdamas jūsų muziką ir mėgstamas stotis, leisdamas balsu rašyti SMS žinutes ar elektroninius laiškus, taip pat naudotis programėlėmis automobilio ekrane. Automobilio ar išmaniojo telefono dirbtinio intelekto sistema balsu perskaitys socialinių tinklų pranešimus, SMS žinutes ar laiškus. Netgi sėdynių šildymą bus galima įjungti ir išjungti balsu.
Maži vienspalviai ekranai keičiami į didelės įstrižainės jutiklinius ekranus. Kai kurie gamintojai, mėgdžiodami „Tesla Motors“, atsisako prietaisų skydelio ir jį pakeičia planšetės ekraną primenančia vartotojo sąsaja. Nuo 2018 m. galinės vaizdo kameros JAV tapo privalomos visuose naujuose automobiliuose, o vaizdą bus galima matyti ne tik ekrane, bet ir ant automobilio stiklo. Iki 2025 m. suklestės technologijos, leidžiančios reikalingiausią informaciją pavaizduoti ant priekinio stiklo. Vaizdas taps ryškesnis, spalvotas ir reaguos į prisilietimą.
Nuolat prisijungęs prie interneto automobilis
Ateities automobilis bus nuolat prijungtas prie interneto. Bendrovė „Opel“ naujojoje „Astroje“ įtaisė sistemą „Opel OnStar“, leidžiančią transporto priemonės techninę būklę tikrinti per atstumą ir siunčiančią suvestinę elektroniniu paštu. BMW demonstruos sprendimus, leidžiančius supažindinti jūsų išmaniuosius namus su jūsų išmaniuoju automobiliu, valdant namų šildymą, šviesas ar kavos aparatą.
Asmeninės reklamos ir saugumo funkcijos
Rinkodaros specialistai ruošiasi dienai, kai kiekvienas naujas automobilis bus nuolat prijungtas prie interneto, rodydamas suasmenintas reklamas pagal tai, kur važiuojate. Draudikai domėsis jūsų važiavimo istorija, o vairuotojai, sutikę nuolat jausti draudimo bendrovės „alsavimą“, mokės mažesnes įmokas.
„Ford“ automobilyje integruos vairą, saugos diržus ir kėdę, skirtus stebėti gyvybines funkcijas. Jei vairuotojui pasidarys blogiau, automobilis galės iškviesti pagalbą ir perimti vairą. Bus pristatytos sistemos, neleisiančios sėsti girtam už vairo, ir biometriniai jutikliai, kurie ateityje leis nebesinešioti automobilių raktelių. Bendrovė „OnStar“ demonstravo saugos sistemas, leidžiančias sustabdyti pavogtą automobilį ir neleisti vagims iš jo išlipti.
Naujoviškos medžiagos ir elektromobiliai
Koncepcinių modelių konstrukcijoje vis dažniau naudojamas anglies pluoštas, aerogelis ir kitos inovatyvios, lengvos bei tvirtos medžiagos. Jos ne tik palengvina automobilį (pvz., „Ford Lightweight“ sveria 25 % mažiau nei tradicinėmis medžiagomis pagamintas modelis), bet ir suteikia daugiau laisvės dizaineriams.
Elektromobilis - transporto priemonė, varoma vienu ar daugiau elektriniu varikliu, kurios elektra saugoma baterijose. Pirmieji elektromobiliai pasirodė apie 1880 m. ir buvo populiarūs XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje. Nuo 2008 m. elektromobilių populiarumas vėl augo. 2016 m. populiariausias elektromobilis buvo „Nissan Leaf“. „Pasaulio metų automobilio“ rinkimuose elektromobilis „BMW i3“ buvo įvertintas ekonomiškiausiu ir geriausio dizaino metų automobiliu pasaulyje.
Automobilis kaip mobilus biuras ar kino teatras
Savaeigių transporto priemonių technologija sukuria naujas galimybes apibrėžti erdvę transporto priemonės viduje. Ateities automobilis gali tapti biuru ant ratų, siūlydamas įkrovimo taškus, integruotą „Wi-Fi“ ir didelius ekranus pristatymams bei vaizdo konferencijoms. Jei automobilis važiuos pats, darbą bus galima atlikti ir kelionės metu.
Taip pat automobilis galės virsti kino teatru ant ratų, ypač ilgesnių kelionių metu. Susirūpinimas, kad filmų žiūrėjimas atitrauks vairuotojo dėmesį, bus pasenęs, atsižvelgiant į vis geresnes autonominio vairavimo galimybes. Kelionės metu taip pat bus galima žaisti vaizdo žaidimus.
Patogumas ir interjero dizainas
Ateities automobilis atleis vairuotoją nuo vis didesnės naštos, todėl gamintojai turėtų atsižvelgti į šias naujas technologijų sukurtas galimybes kurdami transporto priemonių interjerą. Patogumas turėtų prioritetą prieš funkcionalumą, o technologija - pereiti į antrą planą.
ES oficialiai nustatė, kad 2035-ieji metai bus metai, kai nebebus parduodami nauji benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Šio draudimo tikslas - sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paspartinti perėjimą prie elektromobilių. Tai taikoma ir hibridiniams automobiliams.
tags: #dyzeliniai #automobiliai #turi #ateity