Kiekvienam vairuotojui teko susidurti su nemalonia situacija, kai jo automobilis apgadinamas stovėjimo aikštelėje, dažnai dėl kitų neatsargumo ar nekultūringo elgesio. Tokie incidentai sukelia daugybę klausimų, pradedant nuo to, kaip elgtis nukentėjusiajam, ir baigiant tuo, ar automobilio spalva gali turėti įtakos eismo įvykio tikimybei.
Pavyzdžiui, vienoje socialinio tinklo sklaidos grupėje pasirodė informacija apie tai, kad prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas automobilis. Nukentėjusioji pateikė ir informaciją apie galimą kaltininką, prašydama atsiliepti konkretaus automobilio savininką, kuris prie „Lidl“ įtrenkė į „Volkswagen Sharan“, juoda. Toliau sekė įspėjimas, jog bus kreiptasi į policiją. Šis įrašas sulaukė daugybės komentarų ir nuomonių, kur vieni siūlė nekreipti dėmesio į tokius niekus, o kiti piktinosi ir dalinosi nedžiuginančia patirtimi, jog policija gali nieko nepadėti be vaizdo medžiagos.
Kaip elgtis, kai automobilis apgadinamas stovėjimo aikštelėje?
Didėjant automobilių skaičiui, daugėja ir panašių įvykių, kuomet kito automobilio durelėmis yra apgadinami šalia stovintys automobiliai dėl neatsargumo ar nekultūringo kaimyno elgesio. Kyla klausimas, kur reikėtų kreiptis ir kaip turėtų elgtis nukentėjusysis.
Kreipimasis į policiją ir draudimo bendroves
- Draudimo bendrovių atstovai pataria visuomet kreiptis į policiją.
- Jei policija nustato kaltininką, tuomet draudimas atlygina nukentėjusiam padarytą žalą ir ją išieško iš kaltininko.
- Jei kaltininko nustatyti nepavyksta, tuomet nukentėjusysis gali kreiptis į draudimo bendrovės motorinį biurą. Esant tam tikrų aplinkybių visumai, taip pat galima tikėtis, kad žala bus atlyginta ir nenustačius kaltininko.
- Šilutės policijos Reagavimo skyriaus viršininkas Marius Mulskis panašiose situacijose pataria, jei kaltininkas pasišalinęs, kreiptis bendruoju pagalbos numeriu.
- Žinant kaltininko automobilio valstybinius numerius, reikėtų kreiptis į savo transporto priemonės draudiką.
- Jei kaltininkas ir nukentėjusysis yra įvykio vietoje, jie turėtų užsipildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę.
Eismo įvykis ar ne?
Draudimo išmokų atžvilgiu esminis klausimas yra, ar automobilio apgadinimas stovėjimo aikštelėje yra laikomas eismo įvykiu. Policijos atstovas paaiškino, kad jeigu automobiliai buvo apgadinti judant nors vienam iš jų, tai galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl autoįvykio. Tačiau jei apgadinimas įvyko automobiliams stovint, tai nėra traktuojama kaip eismo įvykis, o žalos atlyginimo klausimai yra sprendžiami civiline tvarka.
Pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Esant situacijai, kai automobilis apgadinamas transporto priemonėms stovint vietoje, šiuo metu draudikai atsisako išmokėti draudimo išmoką pagal transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomąjį draudimą, nes žala atsirado ne eismo įvykio metu. Vis dėlto, didelis ažiotažas dėl šio klausimo kilo 2018-aisiais, kai dėl Latvijoje nutikusio įvykio Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės. Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Monika Guliakaitė tuomet pažymėjo, jog dabartinis Lietuvos teisinis reguliavimas nesutampa su ESTT išaiškinimu minėtoje byloje. Vadovaujantis ESTT išaiškinimu byloje, tokia išmoka asmeniui priklauso.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien per 2019 metus stovėjimo aikštelėse apgadintų automobilių skaičius siekė 400 atvejų, o bendra atlyginta žala - per 100 tūkst. eurų.
Automobilio spalva ir eismo įvykių tikimybė
Tiesa tokia, jog net ir tokios, atrodytų, smulkmenos kaip automobilio spalva gali padidinti eismo įvykio tikimybę. Naujausias „carVertical“ tyrimas parodė, jog automobilio spalvos pasirinkimas ir vairavimo įpročiai yra susiję, o tam tikrų spalvų transporto priemonės gali padėti kelyje jaustis saugiau.
Dažniausiai į eismo įvykius patenkančios spalvos
„carVertical” tyrimo duomenimis, iš visų šiuo metu eksploatuojamų bei į eismo įvykius patekusių automobilių:
- Rudos spalvos automobiliai sudaro net 51%. Vairuotojai šią spalvą dažnai renkasi dėl keliamo prabangos įspūdžio bei praktiškumo, tačiau neįvertina jos galimybių atsidurti eismo įvykio epicentre.
- Geltonų automobilių, turinčių žalos įrašų, yra 50,6%.
- Raudonų automobilių, turinčių žalos įrašų, yra 49,8%. Neveltui šiomis spalvomis dažnai yra dažomi sportiniai automobiliai, kurių savininkai mėgsta greitį, adrenaliną ir riziką.
- Juodų automobilių, turinčių žalos įrašų, yra 49,1%.
- Mėlynų automobilių, turinčių žalos įrašų, yra 47,7%.
Automobilių ekspertas ir „carVertical” komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi: „Tiesioginio ryšio tarp automobilio spalvos, žalos sumos ar vidutinės variklio galios nėra. Galime tik daryti prielaidą, jog tokias automobilių spalvas, kurios susijusios su daugiausiai žalų, renkasi žmonės, norintys atsidurti dėmesio centre. Greičiausiai, jiems tiesiog reiktų būti šiek tiek atsargesniems vairuojant.”
Ryškių spalvų įtaka saugumui kelyje
Žmonės, vairuojantys ryškių spalvų automobilius, dažnai yra drąsūs, aktyvūs, pasitikintys savimi. Tačiau toks automobilio spalvos pasirinkimas gali būti nulemtas ir įsitikinimo, jog ryškių spalvų transporto priemonės yra saugesnės, kadangi yra geriau matomos kelyje, kai vairavimo sąlygos prastos.
Ryškūs automobiliai išsiskiria iš juos supančios aplinkos net ir lietingą dieną, o tai leidžia pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams greičiau juos pastebėti. Pastariesiems visiška priešingybė - pilki bei juodi automobiliai, dažnai susiliejantys su šlapia kelio danga. Šviesesnės spalvos automobilius lengviau pastebėti naktį, tad jų savininkai tamsiuoju paros metu turi pranašumą.
Oranžiniai automobiliai, nors ir yra pakankamai retai sutinkami naudotų automobilių rinkoje, ekspertų yra laikomi vienu iš geriausių pasirinkimų visiems, kurie nori būti puikiai matomi kelyje bet kuriuo paros metu ir esant bet kokioms eismo sąlygoms.
„carVertical” tyrimo duomenimis, rečiausiai į eismo įvykius patenka pilkos arba sidabrinės (44,7 proc.) bei baltos (44,5 proc.) spalvų automobiliai. Nors avarijų statistikai įtakos daro ir įvairūs kiti veiksniai, tokie kaip eismo sąlygos ar automobilių koncentracija, automobilio spalvos pasirinkimas taip pat gali turėti įtakos eismo dalyvių saugumui.
Automobilių spalvų tendencijos Lietuvoje ir Europoje
Dauguma lietuvių renkasi praktiškas spalvas. Lietuvoje net 30,2 proc. „carVertical“ tikrintų automobilių buvo pilkos spalvos, 17,9 proc. - juodos. Panašios tendencijos vyrauja ir kitose Europos šalyse. Monochromatinės spalvos (juoda, balta, pilka, sidabrinė) yra populiarios, nes jos yra praktiškos, gerai atrodo ir nereikalauja išskirtinės priežiūros.
Praeityje pilkos spalvos automobiliai buvo dar populiaresni: 2000 m. sudarė 42 proc. tikrintų transporto priemonių. Juodų automobilių populiarumas taip pat augo: nuo 11,6 proc. 2000 m. iki 25,4 proc. 2020 m. Mėlynų automobilių, kurie 2000 m. šalyje sudarė net ketvirtadalį (25,1 proc.), populiarumas sumenko iki 11,2 proc. 2020 m.
Matas Buzelis teigia: „Monochromatinės spalvos išliks populiarios dar ilgą laiką, o juodos ir pilkos spalvos automobilių paklausa pastebima visame pasaulyje.“ Gamintojai šiais laikais pirkėjams siūlo mažesnį spalvų pasirinkimą, dažniausiai ramesnes spalvas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad gamintojo suteikta spalva gali trukti ilgiau nei juodą ar pilką, be to, pirkėjams rekomenduojama teikti prioritetą automobilio būklei, o ne spalvai.
Automobilio spalvos psichologija ir reikšmė
Automobilių spalvos dažnai atspindi savininko asmenybę. Konservatyvūs pirkėjai mėgsta monochromatines spalvas, o ekstrovertai nevengia ryškesnių automobilių. Automobilio spalva nėra vien tik stiliaus klausimas, ji daro įtaką ir vairuotojo nuotaikai bei kitų eismo dalyvių suvokimui.
- Balta: žymiai labiau pastebima nei kitos, vizualiai padidina objektus ir padidina matomumą kelyje. Žiemą, snieguotu oru, gali susilieti su gamta. Reiškia grynumą, švarą ir konkretumą.
- Juoda: remiantis kelių policijos statistika, dažniausiai į nelaimingus atsitikimus papuola juodi automobiliai, nes susilieja su tamsia asfalto spalva ir tampa mažiau pastebimi.
- Raudona: ryški spalva, pastebima iš didelio atstumo. Sukuria optinę iliuziją, kad automobilis juda greičiau ir yra arčiau nei yra iš tikrųjų. Reiškia jausmingumą, draugiškumą, dinamiškumą ir stiprią energiją.
- Sidabrinė arba Pilka: silpniausia vieta yra jos nesimatymas blogomis oro sąlygomis (lietus). Sidabro spalva - futurizmas, prestižas, elegancija. Pilka spalva - neutralumas, saikingumas, praktiškumas.
- Mėlyna arba Žalia: sukuria iliuziją, kad automobiliai yra daug toliau nei yra iš tikrųjų. Į avarijas dažniausiai patenka tamsios spalvos automobiliai - juodos, mėlynos, pilkos ir žalios. Šviesiai mėlyna - ramybė, ištikimybė, teisingumas. Tamsiai mėlyna - pasitikėjimas savimi, patikimumas, autoritetas. Tamsiai žalia - harmonija, patikimumas, tradicijos. Šviesiai žalia - organiškumas, paprastumas, kuklumas.
- Ruda: galia ir unikalumas. Glamūriškesnis neutralios tamsios spalvos variantas, siejamas su kava ir šokoladu.
- Oranžinė: kūrybiškumas, individualumas, kompleksiškumas. Oranžinis automobilis yra unikalus ir puikiai matomas.
- Geltona: džiugesys, humoro jausmas.
- Auksinė: šiluma, sumanumas, glamūras. Žmonės, kuriems patinka auksinės spalvos automobiliai, mėgsta komfortą ir yra pasiryžę už jį sumokėti.
Per ryškios automobilių spalvos trukdo vairuotojams, nes joms tai yra savotiškas „stabdymo signalas“. Kiekvienas, planuojantis įsigyti automobilį, turėtų žinoti, kad šviesūs ir ryškūs automobiliai kelyje labiau pastebimi nei tamsūs, ir remiantis statistika, jie rečiau patenka į avarijas.
Psychology of People Who Pick the Same Car Color (Why?)
Kaip apsisaugoti nuo apgadinto automobilio pirkimo?
Perkant naudotą automobilį, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo spalvą ar modelį, bet ir į istoriją, siekiant išvengti nemalonių staigmenų.
VIN numerio patikra
VIN (angl. Vehicle Identification Number) yra unikalus identifikavimo kodas, priskirtas kiekvienai transporto priemonei. Jį sudaro 17 simbolių (skaičių ir raidžių), nurodančių įvairią informaciją apie transporto priemonę, pvz.: markę, modelį, gamybos metus ir vietą. Pagrindinė transporto priemonės informacija pagal VIN bus rodoma nemokamai, pvz., svetainėje autoDNA, kur galite gauti markę, modelį, archyvinių nuotraukų prieinamumą. Tačiau už išsamesnę ataskaitą gali tekti sumokėti. Mokama ataskaita turi daug daugiau duomenų, todėl verta pagalvoti apie jos privalumus.
Transporto priemonių istorijos ataskaitos iš autoDNA yra išsamiausias informacijos apie daugiau nei 500 milijonų Europoje ir visame pasaulyje naudojamų transporto priemonių šaltinis. autoDNA gauna informaciją iš daugiau nei 25 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, o tai sudaro išsamią transporto priemonių istorijos ataskaitą iš patikimų šaltinių.
Apgadinimų ir ridos klastojimo rizika
„carVertical" tyrimas parodė, kad Lietuvoje labiausiai apgadinami „Subaru" automobiliai - 80,5 proc. Apskritai, iš visų „carVertical" Lietuvoje tikrintų automobilių apgadinti buvo daugiau nei pusė - 57,2 proc. Didžiausia vidutine apgadinimų verte pasižymėjo „Porsche" - 14 984 eurai. Dažniausiai apgadinamas automobilis tarp 24 tyrime dalyvavusių šalių - 7-osios serijos BMW (77,3 proc. apgadinti), nedaug atsilieka „Audi A8" (71 proc.).
Automobilių pirkėjai, siekdami sutaupyti arba bandydami įpirkti modelį, kuris jiems ne pagal kišenę, dažnai užmerkia akis prieš tikrąją jo būklę. Ne paslaptis, kad nemaža dalis apgadintų automobilių importuojami iš užsienio, pigiai sutvarkomi ir parduodami kaip neturintys defektų. Tačiau įsigijus praeityje smarkiai daužtą automobilį, vėliau gali laukti daug neplanuotų išlaidų remontams, jau nekalbant apie abejotiną tokio automobilio saugumą.
Istorijos ataskaita leidžia iškart atmesti automobilius po smarkių avarijų. Tyrimų duomenys rodo, kad automobiliai, kurie skiriasi tik rida, gali turėti didelius vertės skirtumus. Pavyzdžiui, jei odometras pakeistas per 100 000 km, tai priveda prie maždaug 10 tūkst. eurų realios vertės sumažėjimo. Toks automobilis gali būti atsuktas ne 100 tūkst. km, bet 200-300 tūkst. km, dar labiau didinant vertės praradimą.
Prieš perkant naudotą automobilį, rekomenduojame ne tik iš pardavėjo gauti automobilio istorijos ataskaitą, bet ir atlikti bandomąjį važiavimą, taip pat privalomą detalią transporto priemonės apžiūrą, kurią atlieka įgaliotas meistras arba specializuotas transporto priemonių servisas.
tags: #buvo #apgadintas #melynos #spalvos #automobilis