Dujų purkštukų kalenimas ir gedimų priežastys

Dujų įranga automobiliuose yra populiarus pasirinkimas dėl ekonominių privalumų, tačiau, kaip ir bet kuri papildoma sistema, ji reikalauja tinkamos priežiūros ir eksploatacijos. Viena iš dažniausiai pasitaikančių ir nerimą keliančių problemų, su kuria susiduria dujomis varomų automobilių savininkai, yra dujų purkštukų kalenimas ar netinkamas veikimas. Šiame straipsnyje aptarsime dujų įrangos veikimo ypatumus, purkštukų svarbą, pagrindines kalenimo ir kitų gedimų priežastis, jų simptomus bei efektyvius diagnostikos ir remonto sprendimus.

Dujų įrangos veikimo principai ir priežiūra

Dujų įrangos privalumai šiais laikais yra gana aiškūs - tai kuras, kuris kainuoja pigiau nei benzinas. Jei automobilis vartoja 10 litrų benzino, esant tvarkingai dujų įrangai, teisingam sureguliavimui ir suderinimui, dujų automobilis suvartos iki +15% daugiau dujų, vadinasi, maksimaliai 12 litrų dujų.

Teisinga eksploatacija

Yra klaidinga samprata, kad automobilis su dujų įranga gali nevažiuoti benzinu. Automobilis, turintis dujų įrangą, privalo veikti benzinu. Jei jis neužsiveda ar nevažiuoja benzinu, reikia tvarkyti automobilio ar dujų įrangos problemas. Eksploatuojant dujų įrangą turintį automobilį, visuomet patartina kurti variklį benzinu. Dujas įjungti rekomenduojama tik pradėjus šilti varikliui, kai temperatūros rodyklė pajuda iš mirties taško. Kurti ar jungti dujas per anksti yra visuomet rizika sukelti atbulinį smūgį, liaudyje vadinamą „šūviu“, kurio metu gali būti sugadinta oro srauto matuoklė, trūkti oro paėmimo žarna ar oro filtro dėžė.

Dujų įrangos komponentai ir gedimai

Dujų įrangai, jei ji sumontuota tinkamai ir priklausomai nuo komplektacijos ar kartos, didelės priežiūros nereikia, tačiau svarbu nepamiršti, kad dujų reduktorius turi baigtinį resursą. Be to, kas dvejus metus reikia bent patikrinti ir, esant reikalui, pakeisti dujų įrangos filtrą, kuris yra magnetiniame vožtuve prieš reduktorių. Dujos, prieš patekdamos į reduktorių, pereina per apsauginį magnetinį vožtuvą su filtru.

Dujų įrangos gedimai glaudžiai susiję su komponentų būkle ir montavimo bei dujų kokybe. Populiariausi ir dažniausiai pasitaikantys gedimai yra:

• Žemos ar netolygios apsukos važiuojant dujomis.
• Automobilio gesimas riedant laisva eiga.
• Neteisingos ir realybės neatitinkančios dujų sąnaudos.
• Trūkčiojimas ir dinamikos trūkumas važiuojant dujomis.
• Prasta trauka ir automobilio dinamika, dažnai atsirandančios dėl neteisingo dujų ir oro santykio.
• Per didelės dujų sąnaudos, kurias gali sukelti senas reduktorius.

Dujų įrangos remontas apima netvarkingų montavimo elementų taisymą ar perdarymą, filtrų keitimą (rekomenduojama kas 10 000 - 15 000 km arba kas alyvos keitimą), reduktoriaus kondensato nuleidimą, elektrinių magnetų tvarkymą ar keitimą, reduktorių keitimą ar remonto komplektų naudojimą.

Dujų purkštukų funkcija ir ypatumai

Dujų purkštukai yra gyvybiškai svarbūs dujinės įrangos komponentai, atliekantys esminį vaidmenį dujų tiekimo sistemoje. Jų pagrindinė funkcija - tiksliai, reikiamu momentu ir tinkamu kampu įpurkšti smulkiai išpurkštą dujų dulksną į variklio degimo kamerą. Šis procesas yra kritiškai svarbus efektyviam ir pilnaverčiam degimui, kuris tiesiogiai lemia variklio galią, našumą, degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų sudėtį. Dujų purkštukų konstrukcija ir veikimo principas iš esmės primena benzino purkštukus.

Aukštos kokybės purkštukai

Pavyzdžiui, Baraccuda dujų purkštukai yra aukštos kokybės komponentai, pasižymintys tikslumu ir greitu reagavimo laiku net esant įvairioms apkrovoms, temperatūroms ir slėgiams. Nors jie rinkoje pasirodė palyginti neseniai, jų gamyboje naudojamos ilgametės technologijos ir patikrinti metodai. Baraccuda purkštukai, kaip ir panašios konstrukcijos Hana, Keihin ar BRC modeliai, yra neardomi. Pagrindiniai jų privalumai - aukštas reakcijos laikas ir ilgas tarnavimo resursas. Jie sugeba dirbti tiksliai ir greitai, kartu tarnaujant ilgą laiką.

Šie purkštukai tvirtinami specialiuose reiluose, kuriuose gali būti montuojami po du, tris ar keturis vienetus. Taip pat yra galimybė montuoti Baraccuda purkštukus ir pavieniui, be reilo. Tokiu atveju, kiekvienas purkštukas išimamas iš rėmo, uždedama speciali kepurėlė, leidžianti prijungti šlangelę, todėl purkštukas tampa nepriklausomas nuo kitų. Tai ypač naudinga tam tikruose automobiliuose, leidžiant geriau jį sumontuoti ir patalpinti.

Baraccuda dujų purkštukai gali būti montuojami visų tipų varikliuose, tiek atmosferiniuose, tiek su viena ar keliomis turbinomis. Jie taip pat gali veikti su CNG dujomis, kas užtikrina jų universalumą. Dėl savo konstrukcijos jie nėra ardomi ir gali pilnai normaliai veikti visose padėtyse - tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

Tinkamo purkštuko pasirinkimas

Pasirinkus tinkamus dujų purkštukus, svarbu atsižvelgti į galios faktorių, tenkantį vienam cilindrui. Jei automobilio variklis nėra didelės kubatūros, jam reikia mažiau kuro, todėl purkštukas turi sugebėti dozuoti kurą mažomis dozėmis. Jei variklio kubatūra ir cilindrų skaičius didesni, dozės turi būti atitinkamai didesnės. Orientuojantis iš dalies galios, tenkančios vienam cilindrui, ir numatant dujų slėgį, galima parinkti ir padidinti Baraccuda dujų purkštukų antgalius, užtikrinant tinkamą kuro dozavimą konkretaus variklio galios faktoriui.

Dujų purkštukų kalenimo ir kitų gedimų priežastys

Variklio dujų purkštukų gedimai yra rimta problema, kurią reikia spręsti nedelsiant. Ankstyva diagnostika ir tinkama reakcija gali apsaugoti nuo gerokai brangesnių variklio, turbinos ar katalizatoriaus remontų. Gedimas bent viename purkštuke gali sutrikdyti visos sistemos pusiausvyrą, sukelti grandininę reakciją ir lemti brangius variklio remontus.

Pagrindinė priežastis: prasta dujų kokybė ir kondensatas

Žiemos metu bene dažniausiai taisomas gedimas automobiliuose, turinčiuose dujų įrangą - dujų purkštukai. Jie netinkamai veikia esant šaltam varikliui, o įšilus dirba tvarkingai. Tokios situacijos priežastis dažniausiai būna prasta dujų kokybė ir kondensatas, besikaupiantis purkštukuose. Šaltas kondensatas pasidaro lipnus ir kietas, todėl purkštukai persijungimo metu užstringa, atsidaro nepilnai arba visai neatsidaro. Dėl šios priežasties dujų purkštukai gali garsiai kalenti, trūkčioti variklis, purtytis, pradeda mirksėti variklio patikrinimo indikatorius („check engine“) automobilio skydelyje. Dažniausiai tai reiškia nedirbantį cilindrą arba variklis tiesiog užgęsta.

Kitos gedimų priežastys

• Anglies nuosėdos ir užsikimšimai: Laikui bėgant, ant purkštukų antgalių neišvengiamai kaupiasi anglies nuosėdos. Šios nuosėdos iškraipo degalų purškimo kampą ir srovę - vietoje tolygios dulksnos purkštuvas purškia netikslia srove. Dėl to degimas tampa neefektyvus, o nuosėdų kiekis tik didėja.
• Mechaninis nusidėvėjimas: Purkštukai veikia esant dideliam slėgiui ir temperatūrai, todėl jų mechaninės dalys, pavyzdžiui, solenoidai, susidėvi natūraliai bėgant laikui. Dėl užsikimšimų ar fizinio nusidėvėjimo gali sutrikti vožtuvo veikimas, sukeliantis specifinius „tiksėjimo“ ar „kalenimo“ garsus.
• Reduktoriaus problemos: Senas dujų reduktorius, kurio membrana sutrūkinėjusi, gali leisti dujas į įsiurbimo kolektorių. Dėl per riebaus mišinio variklis sunkiai užsiveda. Tokia pat priežastis gali būti ir dėl blogų dujų purkštukų, kurie užstringa ir po truputį leidžia dujas į įsiurbimo kolektorių.
• Užstrigę vožtuvai: Dujų sistemos vožtuvas gali užstrigti, ypač reduktoriams su integruotu vožtuvu, kurioje nuo reduktoriaus šilumos išsiskiria kondensatas, kuris atšalus pasidaro lipnus ir kietas. Dėl to vožtuvas neatsidaro, ir dujos nepersijungia, arba automobilis užgęsta.
• Dujų žarnų nesandarumas: Dujų žarnos su laiku sukietėja ir esant šaltam orui praranda sandarumą - sąvaržos jų pilnai neužspaudžia. Dažnai tokios žarnos būna sutrūkusios iš vidaus ir pradeda leisti dujas. Didelis dujų nuotėkis yra pavojingas ir gali sukelti gaisrą. Be to, pačios dujų žarnos gali prasmirsti dėl anksčiau minėto kondensato susidarymo sistemoje.
• Aušinimo skysčio lašėjimas: Dažniausiai aušinimo skystis bėga per dujų įrangos trišakius, sujungimo vietose. Tai dažnai nutinka dėl to, kad dujų įrangos montuotojai sudeda per mažus trišakius arba naudoja nekokybiškas žarnas.

Dujų purkštukų gedimų simptomai

Ignoruojant pirmuosius įspėjamuosius ženklus, purkštukų problemos gali peraugti į rimtesnius pažeidimus, paveikiančius kitus brangius komponentus, tokius kaip turbokompresorius ar katalizatorius.

Variklio darbo sutrikimai

Vienas iš aiškiausių purkštukų problemų požymių yra nelygus variklio darbas tuščiąja eiga. Kai variklis dirba laisvomis apsukomis, jis gali vibruoti, trūkčioti ar „kalenti“. Šis reiškinys atsiranda dėl to, kad sugedęs purkštukas nepurškia dujų idealiai - dujų kiekis gali būti per mažas arba per didelis, purškimo srovė gali būti netaisyklinga. Dėl to degimas cilindruose vyksta su pertrūkiais, o tai sukelia variklio nestabilumą.

Kitas svarbus požymis - juntamas variklio galios sumažėjimas ir lėtesnis įsibėgėjimas. Jei purkštukas užsikimšęs ar veikia netinkamai, variklis negali gauti pakankamai kuro, ypač esant didesnėms apsukoms, todėl jo reakcija į akceleratoriaus paspaudimą tampa vangoka. Vairuotojas gali jausti, kad automobiliui trūksta traukos, o įprastą greitį pasiekti yra sunkiau.

Variklis taip pat gali sunkiai vestis, ypač šaltu oru. Esant rimtam gedimui, variklis gali staiga užgesti.

Dujų sąnaudų ir kvapo pokyčiai

Sugedę purkštukai gali žymiai padidinti dujų sąnaudas. Kai purkštukas yra užsikimšęs, variklio valdymo kompiuteris (ECU) gali bandyti kompensuoti, paduodamas daugiau dujų į visus cilindrus, kad palaikytų stabilų darbą. Taip pat nutinka, jei purkštukas praleidžia kurą nuolat, net ir tada, kai jis nėra reikalingas, dėl ko dalis dujų ne sudega, o tiesiog išleidžiama į išmetimo sistemą.

Dujų nuotėkis aplink purkštuką yra itin pavojingas ir lengvai atpažįstamas simptomas. Jei automobilio salone jaučiamas stiprus dujų kvapas, tai yra aiškus ženklas, kad purkštukas praleidžia kurą. Ši problema kelia tiesioginę grėsmę sveikatai ir saugumui, nes dujos gali patekti į saloną, o tai padidina gaisro pavojų. Todėl pajutus dujų kvapą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į autoservisą.

Garsiniai ir vizualiniai požymiai

• Neįprasti garsai: Apie purkštukų problemas taip pat gali įspėti neįprasti garsai. Dažnai girdimas pasikartojantis „tiksėjimas“ ar „kalenimas“ gali kilti dėl sugedusio purkštuko solenoido, kuris atsakingas už vožtuvo atidarymą ir uždarymą. Užsikimšimai ar fizinis nusidėvėjimas gali trukdyti vožtuvo veikimui, sukeldami šiuos specifinius garsus. Tiksėjimas dažnai būna labiausiai juntamas tuščiąja eiga ir gali didėti didinant variklio apsukas. Nors dujų purkštukų veikimo metu kartais gali būti girdimas nedidelis tiksėjimas, kuris yra normalus, garsus ir nuolatinis kalenimas dažnai rodo rimtus gedimus.
• „Check Engine“ lemputė: Šiuolaikiniuose automobiliuose svarbiausias gedimo indikatorius - „Check Engine“ lemputė prietaisų skydelyje. Ši lemputė užsidega, kai variklio valdymo kompiuteris (ECU) aptinka netinkamą variklio veikimą, įskaitant dujų purkštukų gedimus ar uždegimo pertrūkius. Mirksinti „Check Engine“ lemputė dažnai reiškia rimtą uždegimo pertrūkį, kuris gali pažeisti katalizatorių, todėl automobilį reikia nedelsiant sustabdyti.

Išmetamųjų dūmų spalva kaip vizualinis gedimo indikatorius

Išmetamųjų dūmų spalva yra vienas iš pirminių vizualių diagnostikos įrankių, galinčių padėti atpažinti variklio problemas, susijusias su degimo procesu ir dujų purkštukų veikimu.

• Juodi dūmai: reiškia, kad variklis dirba su pernelyg sodriu dujų-oro mišiniu, t. y., gauna per daug dujų arba per mažai oro. Tai dažnai atsitinka, kai purkštukai užsikimšę arba sugedę ir purškia perteklinį dujų kiekį, kurios sudega nevisiškai, todėl išmetamos suodžių dalelės.
• Mėlyni dūmai: paprastai signalizuoja, kad variklis degina alyvą. Jei dujų purkštukas purškia per daug dujų, tai gali „nuplauti“ tepalo plėvelę nuo cilindro sienelių („wall washdown“ efektas), leidžiant alyvai patekti į degimo kamerą ir sudegti. Jei mėlynus dūmus lydi dujų kvapas, tai gali reikšti, kad purkštukų gedimas yra pagrindinė priežastis.
• Balti dūmai: šaltuoju metų laiku, ypač užvedus šaltą variklį, balti dūmai yra normalus reiškinys, rodantis kondensato garavimą iš išmetimo sistemos. Tačiau, jei balti dūmai yra tiršti, nuolatiniai ir nedingsta varikliui įšilus, tai gali signalizuoti apie rimtą gedimą, pavyzdžiui, aušinimo skysčio patekimą į degimo kamerą, ar retesniais atvejais, netinkamą dujų įpurškimą, dėl kurio dalis dujų ne sudega, o tiesiog išgaruoja.

Diagnostika ir remonto sprendimai

Nustačius pirminius gedimo požymius, svarbu atlikti išsamią diagnostiką, kad būtų galima parinkti tinkamą remonto būdą.

Savarankiškas patikrinimas

Nors rimtą diagnostiką turėtų atlikti specialistai, vairuotojas gali atlikti kelis paprastus patikrinimus:

• Vizualinė apžiūra: Atidžiai apžiūrėti purkštukus ir jų jungtis, ieškant matomų dujų nuotėkių.
• Garsinė diagnostika: Naudojant ilgą atsuktuvą ar specialų stetoskopą, galima paklausyti kiekvieno purkštuko veikimo. Padėjus įrankio galą ant purkštuko korpuso ir priglaudus ausį prie kito galo, galima išgirsti charakteringą „tiksėjimą“. Jei vieno purkštuko garsas skiriasi nuo kitų, tai gali reikšti gedimą.

Profesionalios diagnostikos gedimų kodai (DTC)

Profesionalus servisas naudoja diagnostinę įrangą, kuri nuskaito gedimų kodus iš variklio valdymo kompiuterio. Štai keli dažniausi DTC, susiję su purkštukais ir dujų sistema:

Svarbu nepamiršti, kad DTC, pavyzdžiui, P0420 (Katalizatoriaus efektyvumas per žemas), gali būti antrinė purkštukų gedimo pasekmė, todėl tiksliai diagnozei reikalingas visų simptomų ir kodų įvertinimas.

Remonto sprendimai

Priklausomai nuo gedimo pobūdžio, purkštukai gali būti valomi arba keičiami:

• Valymas ultragarsu: Tai efektyvus būdas pašalinti anglies nuosėdas ir atkurti tinkamą purškimo modelį. Šis metodas ypač tinkamas, kai purkštukai nėra fiziškai pažeisti, o tiesiog užsikimšę. Jei purkštukai sušilę dirba gerai, tuomet plovimas ultragarsu gali prailginti jų tarnavimo laiką bent iki kito šaltojo sezono, kartais net iki dvejų metų. Tačiau, jei purkštukai varikliui užšilus dirba netvarkingai, juos būtina keisti, ir plovimas nepadės.
• Purkštukų keitimas: Jei purkštukas yra mechaniškai pažeistas, praleidžia kurą arba jo elektronika sugedusi, jį reikia keisti. Pavyzdžiui, STAG 300 - 6 įrangai su Valtek purkštukais, pakeitus juos naujais ir sukalibravus, variklis gali pradėti dirbti labai gražiai.
• Kalibravimas ir programinės įrangos atnaujinimas: Kartais problemos gali būti sprendžiamos atnaujinant dujų įrangos valdymo programinę įrangą (pvz., STAG softą). Nauja programinė įranga gali turėti autoadaptacijos funkciją, kuri pati pritraukia dujų parametrus prie benzino parametrų, užtikrinant sklandų kreivių suderinimą. Svarbu atkreipti dėmesį į purkštukų veikimo parametrus - kalibruojant daugiklis (multiplier) turėtų būti tarp 1.1 ir 1.6, o kreivės neturėtų būti žemiau 1. Kalibravimo metu gali pasitaikyti klaidos, susijusios su MAP daviklio slėgiu ar per didelėmis purkštukų skylėmis, tačiau dažnai kalibracija sėkmingai tęsiasi.
• Reduktoriaus remontas ir vožtuvų valymas/keitimas: Jei reduktorius yra senas, jo membrana greičiausiai sutrūkinėjusi, todėl teks perrinkinėti arba keisti seną reduktorių nauju. Užstrigusio dujų sistemos vožtuvo atveju, sprendimas yra išvalyti vožtuvą arba sumontuoti išorinį vožtuvą, kuris nestrigs ir bus sumontuotas atskirai nuo reduktoriaus.

Prevencija ir priežiūra

Geriausias būdas išvengti brangių remontų - prevencija ir tinkama automobilio priežiūra. Dujų įranga automobiliui, jei sureguliuota ir sumontuota tinkamai, niekada nedarys jokios žalos nei varikliui nei kitoms automobilio variklio dalims.

• Reguliari techninė priežiūra: Ypač svarbu reguliariai keisti dujų filtrą, kuris sulaiko nešvarumus ir kondensatą, taip apsaugodamas purkštukus nuo užsikimšimo ir korozijos. Dujų įrangos filtrų keitimas turi būti atliekamas kas 10 000 - 15 000 kilometrų.
• Dujų kokybė: Visada rekomenduojama pilti dujas tik iš patikimų degalinių, kad būtų išvengta dujų sistemos užterštumo vandeniu ar kitomis priemaišomis.
• Automobilio užvedimas benzinu: Visuomet patartina kurti automobilį benzinu ir dujas įjungti tik varikliui įšilus. Tai sumažina kondensato susidarymo ir purkštukų strigimo riziką šaltuoju metų laiku.
• Kuro priedai: Specializuoti dujų priedai gali būti naudinga prevencinė priemonė, padedanti valyti purkštukus ir apsauganti nuo nuosėdų susidarymo. Tačiau svarbu juos naudoti reguliariai, kaip prevencinę priemonę, o ne kaip vienkartinį sprendimą jau atsiradus gedimui.
• Profesionalios patikros: Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti pilną variklio diagnostiką, siekiant laiku pastebėti ankstyvus nusidėvėjimo požymius.

tags: #duju #purkstuku #kalimas

Populiarūs įrašai:

• Vairuotojų atsiliepimai apie Subaru Forester
• Mokymai pažeidusiems KET Vilkaviškyje
• Kaip įsigyti automobilį Norvegijoje ir užregistruoti Lietuvoje
• Kaip išsirinkti akumuliatorių vaikiškam automobiliui
• Susipažinkite su Forester pravažumu