Žiemos metu kelininkai aktyviai barsto kelius druska, siekdami ištirpdyti sniegą ir ledą bei užtikrinti saugesnes eismo sąlygas. Nors druska yra efektyvi priemonė kovai su apledėjimu, ji kelia nemažai problemų kelių dangai, aplinkai ir, žinoma, automobiliams. Lietuvoje kasmet išbarstoma dešimtys tūkstančių tonų druskos, o tai turi ilgalaikių pasekmių.
Druskos naudojimas kelių priežiūrai ir jo apimtys
Lietuvoje druska masiškai naudojama keliams valyti ir sniegui tirpdyti. Kelininkai druskos mišiniais užtaisyta technika šaltuoju metų laiku Lietuvos gatvėmis zuja nepaliaujamai. Vien didžiausiuose magistraliniuose keliuose kasmet išbarstoma dešimtys tonų natrio chlorido, arba paprasčiausios techninės druskos. Lietuvos automobilių kelių direkcija per vieną žiemos sezoną sunaudoja vidutiniškai 80 000-120 000 tonų druskos ir druskos mišinių, priklausomai nuo žiemos šaltumo ir sniego kiekio.
Druskos kiekio statistika
P. Džervus skaičiavimais, 2013-2014 m. žiemą buvo išbarstyta tik 6 tūkst. 200 tonų druskos, tačiau 2016-2017 m. šis kiekis siekė 20 tūkst. tonų - tris kartus daugiau. Šiemet jau išbarstyta 15 tūkst. 500 tonų druskos ir prognozuojama, kad iki metų pabaigos kiekis perkops 20 tūkst. tonų. Tai rodo ganėtinai didelius druskos kiekius, naudojamus šalies keliuose.
Lietuvos klimato sąlygos ir druska
Lietuvos klimato sąlygos yra išskirtinės, kasmet 60-80 kartų oro temperatūra pasikeičia iš neigiamos į teigiamą. Tokia dažna temperatūros kaita fiksuojama tik kai kuriuose Švedijos bei Kanados regionuose. Oro temperatūra šalyje, nors dažnai svyruoja apie nulį, kartais nukrenta iki -20 ar dar žemesnės. Per metus Lietuvoje suskaičiuojama apie 18 pūgų, kurių vidutinė trukmė - 7 valandos, ir dar apie 20 kartų kelius padengia plikledis, trunkantis iki 12 valandų. Lijundra pasirodo apie 10 kartų ir trunka vidutiniškai 4 valandas, o penkiskart per metus lijundra ir plikledis pasirodo išvien - tuomet ant asfalto susidaro 5-15 mm storio ledo sluoksnis.
Druskos poveikis keliams, aplinkai ir automobiliams
Druska, nors ir veiksminga, turi daugybę neigiamų pasekmių. Ji ardo kelių dangas, pastatus, automobilius, avalynę, teršia gruntinį vandenį ir kenkia augmenijai.
Žala infrastruktūrai
Pasak ekspertų, druska nubarstyta kelio danga, tiltai, šaligatviai, namų pamatai dyla net kelis kartus greičiau. K. Stirblys pažymi, kad natrio chloridas su priemaišomis yra pigiausias, tačiau agresyviausias. Mažiau agresyvios druskos yra kalcio chloridas arba magnio chloridas, kurių efektyvumas yra kur kas didesnis - jos sniegą ir ledą paverčia vandeniu net esant 14 laipsnių šalčio, o natrio chloridas - tik 10 laipsnių šalčio. Efektyvesnių druskų kaina yra 3-4 kartus didesnė, todėl perkama pigiausia.
Poveikis aplinkai
Kelininkų naudojamos druskos yra itin nedraugiškos aplinkai. Dėl išbarstomo halito pakelės yra labiau pašarmėjusios negu toliau esantys dirvožemiai. Tada neigiamas poveikis aplinkai ir biologinei įvairovei tampa dar didesnis. Miestų gatvėse ir šalikelėse augančių medžių ir krūmų šaknų sistema pamažu silpnėja, kol galiausiai augalai nudžiūva. Poveikis nuo barstymo zonos yra ne daugiau kaip 10 metrų į šoną, didžiausia koncentracija - kelių metrų atstumu. Kalbant apie augmeniją, poveikis užfiksuotas tik iki 2,5 metro aukščio nuo kamieno apačios. Taigi, poveikis kelio zonai yra, bet poveikio geriamajam vandeniui ir giliau nenustatoma, ramina VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. A. Vaitkus.
Druskos poveikis automobiliams
Druska ardo ne tik kelio dangą, bet tiesiogiai veikia ir automobilių kėbulo dalis. Druska ant kelio paviršiaus maišosi su vandeniu, sniegu, purvu, ir šis mišinys patenka ant kėbulo, po ratlankiais, į ratų arkas, slenksčių ertmes, ant važiuoklės elementų. Druskos tirpalas sukelia koroziją kelis ar net keliolika kartų greičiau nei grynas vanduo. Blogiausia tai, kad tirpalas nusėda ten, kur jo nematyti ir nepasiekia įprastas plovimas - uždarose ertmėse, tokiose kaip slenksčiai, durų tuštymės, sparno atlankos. Ten susidaro ideali aplinka korozijai: drėgna, šilta nuo automobilio šilumos, turtinga druskos.
Automobilis, intensyviai eksploatuojamas Lietuvos žiemomis be papildomos apsaugos, per 5 metus patiria vidutiniškai 15-25% didesnį vertės kritimą nei analogiškas automobilis su apsauga. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius pastebi, kad druskos apibarstyto automobilio statymas šildomame garaže sukuria idealias sąlygas korozijai.
Automobilių atsparumas korozijai
Korozija dažniau pažeidžia japoniškus ir korėjietiškus automobilius, kur yra apvalesnės skardos, daugiau pritaikytos šiltesniems kraštams. Vokiški automobiliai, tokie kaip „Volvo“, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ir „BMW“, yra tvirtesni ir sunkiau pažeidžiami korozijos. Tačiau net ir vokiški automobiliai, pavyzdžiui, 10 metų senumo „Volkswagen“, neretai būna stipriai pažeisti korozijos. Anksčiau labai neatsparios buvo senesnių modelių „Mazda 3“ ir „Mazda 6“ automobiliai - rūdydavo slenksčiai ir arkos.
Švedijos korozijos instituto ataskaitos parodė, jog vieni atspariausių automobilių nuo korozijos buvo „Volvo“, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ir „BMW“. Kadaise žemai buvo ir „Renault“, tačiau jie atsižvelgė į išvadas ir vėliau netgi „Renault Megane“ buvo įvertinta labai gerai.
Naujų ir senų automobilių atsparumas
Yra nuomonė, kad nauji automobiliai rūdija daugiau nei tie patys modeliai, pagaminti prieš 15 metų. Gamintojai, siekdami sumažinti gamybos kaštus, sumažina gamyklines antikorozines priemones ir rekomenduoja papildomas apsaugas. Dalis tiesos yra tame, kad nerūdijančių automobilių nėra, net cinkuoti kėbulai apsaugo nuo korozijos tik 5-6 metus.
Automobilio priežiūra žiemos metu
Siekiant apsaugoti automobilį nuo druskos žalos, būtina imtis tam tikrų priemonių. Tinkama priežiūra gali sumažinti korozijos riziką ir prailginti automobilio tarnavimo laiką.
Prevencinės priemonės prieš žiemą
- Antikorozinė danga: Ruduo (spalis-lapkritis) yra idealus laikas pasiruošimui. Prieš prasidedant druskos sezonui automobilis turėtų būti padengtas antikorozine danga. Patikimas antikorozinis dangos sluoksnis fiziškai atskiria metalą nuo agresyvios aplinkos, nebeleidžiant druskai pasiekti plieno. Antikorozinio sluoksnio padengimas automobilio dugnui ir iš vidaus rūdijančioms paviršiams kainuoja nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų.
- Vaškavimas: Automobilį vaškuoti yra būtina, kad prie kėbulo neliptų dulkės ir druska, o jis būtų labiau apsaugotas nuo žalingo aplinkos poveikio. Kiekvieną automobilio plovimą reiktų pabaigti vaškavimo procedūra. Skysto pavidalo sausinamasis vaškas apsaugo automobilį iki sekančio plovimo, įtrinami sintetiniai ar natūralūs kėbulo vaškai apsaugo kėbulą iki 3 mėnesių.
- Ratų arkų patikra: Įsigyjant naudotą automobilį, verta bent pirštais pastuksenti į jo ratų arkas - jeigu šios originalios, bus girdimas skardus beldimo į metalą garsas. Jeigu jos jau remontuotos ir priteptos „špakliaus“, garsas bus duslus.
Plovimas žiemos metu
Vienas svarbiausių patarimų - plauti automobilį dažniau žiemą. Plovimas pašalina druskos tirpalą nuo išorinių paviršių. Jei plaunate reguliariai - kas savaitę ar dvi - išorinis kėbulas iš tiesų kenčia mažiau. Ypatinga priežiūra turėtų būti skiriama apatinei automobilio daliai, siekiant apsaugoti ją nuo rūdžių susidarymo. Šalinant druską ir nešvarumus, kurių susikaupia važinėjant žiemą, didžiausią dėmesį reikia skirti automobilio arkoms, slenksčiams ir dugnui, nes ten druskos nuosėdų būna daugiausiai - visuose smulkiuose plyšeliuose ir vingiuose. Ekspertai rekomenduoja programas, kurios apima išankstinį plovimą, dugno valymą ir apsauginį vaškavimą. Po plovimo guminius tarpiklius reikia išdžiovinti ir apdoroti silikonu arba naftos pagrindu pagamintais produktais, kad jie neužšaltų. Jei šalta, yra didelė minusinė temperatūra ir automobilis stovi lauke, galima jo neliesti, tačiau, pasitaikius progai, geriau automobilį nuplauti, kad ant jo ilgam neliktų druskos.
K. Stirblys pataria, kad išvažiavus iš plovyklos, patogiausia būtų atidaryti visas varstomas automobilio dalis - dureles, bagažinę, kuro bako dangtelį - ir leisti į gumines tarpines patekusiam vandeniui nutekėti. Taip pat gumines tarpines galima nušluostyti sausa šluoste.
Automobilio laikymas žiemą
Dauguma vairuotojų nori pralaukti visą žiemą ir tvarkyti automobilį tik atėjus pavasariui, kad vasarą būtų galima važinėti gražia mašina. O kas nutinka per tą laiką? Rūdys dar labiau ėda automobilį, todėl dažnai nepagalvoja, kad kokioje nors detalėje per žiemą ten jau gali būti kiaura. K. Stirblio teigimu, geriau, jei automobilis stovi šaltame ir gerai vėdinamame garaže. Automobilių kėbulas geriau išsilaiko, kai druska išlieka sausa ir neaktyvi. Jei automobilį laikysite šildomame garaže, druska su drėgme sukurs idealias korozijos sąlygas. Žiemą automobilį geriau laikyti lauke, kad druska ant paviršiaus išliktų sausa ir neaktyvi.
Pasenę vairuotojų įpročiai ir naujos technologijos
Vairuotojų elgesį prie vairo keičia technologijų pažanga ir jų tobulėjimas, tačiau daug įpročių, kurie padeda efektyviau rūpintis automobilio technine būkle ar geriau prisitaikyti prie vairavimo sąlygų, gyvuoja ne vieną dešimtmetį.
Naudingi įpročiai
- Valytuvų atlenkimas į viršų: Stengiantis nuo stiklo atplėšti prišalusius valytuvus, dažnai yra pažeidžiamos grafitu ir kitomis medžiagomis padengtos gumelės. Grįžus po kelionės drėgnu oru ir žinant, kad naktį šals, juos galima palikti šiek tiek pakeltus, idant ryte netektų plėšti nuo apšalusio stiklo.
- Oro kondicionieriaus naudojimas: Žiemos metu jis efektyviai šalina drėgmę iš automobilio salono, padedant išvengti langų rasojimo.
Žalingi arba pasenę įpročiai
- Akumuliatoriaus išėmimas nakčiai: Šios automobilio dalys technologiškai yra itin patobulintos. Geriau būtų, jei vairuotojai savarankiškai neliestų transporto priemonės elektronikos sistemų. Tinkamai veikiantis akumuliatorius variklį užveda ir esant -20 laipsnių Celsijaus temperatūrai, todėl, jei kyla problemų automobilį užvedant -5 laipsnių Celsijaus temperatūroje, vadinasi, metas keisti akumuliatorių (kas 4-6 metus).
- Kartono ar audeklo įdėjimas prie radiatoriaus: Šiuolaikiniai automobiliai turi inovatyvias elektronikos sistemas, kurios reaguoja į lauko temperatūrą ir pašildymo sistemos yra gerokai modernesnės. Uždengtomis aušinimo ertmėmis važiuojant miestų gatvėmis, kur automobilio greitis yra mažesnis, yra tikimybė, kad aušinimo skystis nebus efektyviai aušinamas ir atsiras variklio perkaitinimo rizika.
- Automobilio variklio šildymas: Šiuolaikiniams automobiliams variklio šildymas nėra reikalingas, nes būtent apkrovos metu jie greičiau pasiekia reikiamą temperatūrą. Užvedus automobilį, galite lukterėti pusę minutės ir pradėti važiuoti lėtai.
- Smėlio-druskos mišinio vežiojimasis bagažinėje: Maišą su smėliu bagažinėje, kaip papildomą svorį, vairuotojai anksčiau vežiodavosi dėl to, kad nepraslystų galiniais ratais varomi automobiliai. Dabar didžioji dalis transporto priemonių turi traukos kontrolės sistemas (TCS), todėl vežiotis papildomą svorį bagažinėje tikrai nebūtina.
- Žibalo pylimas į dyzelinį kurą: Žibalas gali padėti išvengti dyzelinio kuro užšalimo, jeigu jis nėra pritaikymas šaltam orui. Tačiau šį skystį į kurą yra pavojinga, nes dabar degalinėse dyzelinis kuras jau yra pritaikytas oro sąlygoms - turi priedus, kuris neleidžia jam užšalti, todėl jo papildomai skiesti nereikia.
- Automobilio variklio užvedimas laidais: Šis būdas neturėtų būti pirmasis vairuotojo pasirinkimas neužsivedant varikliui. Šiuolaikinėse transporto priemonėse sumontuota daug elektronikos įrangos, kuri gali sugesti abiejuose automobiliuose.
tags: #druska #varomas #automobilis