Visi mes esame vienaip ar kitaip susiję su teise, teisės normomis. Teisė, reikšdama žmonių pastangas versti savo interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis viešpatauti arba sugyventi, yra vienas iš reikšmingiausių ir kartu sudėtingiausių žmogaus kūrinių. Komercinėje jūrų teisėje yra daugybė terminų ir sąvokų. Pavyzdžiui, norint išanalizuoti tokias temas kaip dispaša, dispašeriai, ieškinio senatis ir pretenzija, reikia naudotis įvairiais šaltiniais.
Esminės sąvokos jūrų teisėje apibrėžiamos taip:
- Dispaša - tai dokumentas, į kurį įrašomas bendrosios laivo avarijos padarytų nuostolių dydis ir jų paskirstymas tarp krovinio, laivo ir frachto savininkų.
- Dispašeris - tai žmogus, kuris surašo dispašos dokumentą.
- Ieškinio senatis - tai įstatymuose nustatyto laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises.
- Pretenzija - reikalavimas atlyginti nuostolius.
Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimas
Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimas atlygina laivo žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų turtui, iki nustatytų draudimo sumų. Apsidraudus laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, būsite apsaugoti nuo papildomų išlaidų po laivo nelaimės. Draudžiantis laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, Jūs galite pasirinkti draudimo kompaniją, atsižvelgdami į draudimo įmokos dydį.
Apsidraudusiems laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, jei laivo avarijos kaltininkas esate Jūs, draudimo bendrovės atlygins tretiesiems asmenims padarytą žalą. Maksimalus draudimo išmokų dydis yra nustatytas kiekvienos valstybės teisės aktuose. Draudimo išmoka yra išmokama nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Draudimo bendrovės vadovaujasi vidinėmis bendrovės taisyklėmis ir dažniausiai kompensuoja nuostolius laivų susidūrimo su kitais laivais atvejais. Draudiminė laivų valdytojų civilinės atsakomybės išmoka dažniausiai yra apskaičiuojama procentine išraiška nuo bendrosios draudimo sumos. Draudimo išmokų atvejais yra reikalinga nepriklausomų ekspertų išvada apie patirtų nuostolių mastą, bei kiti žalą patvirtinantys dokumentai.
Net ir didelį laivo valdymo stažą turintys laivų vairininkai, valdydami laivą atsargiai ir laikydamiesi vandens kelių eismo taisyklių, gali pakliūti į netikėtą ir nuostolingą įvykį. Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugos funkcijas numato draudimo bendrovės, siekdamos užtikrinti Jūsų kelionės ir laivo eksploatavimo patogumą bei saugumą. Draudimo bendrovės kasmet atkreipia dėmesį į vairuotojo prasižengimus, todėl vairuodami drausmingai Jūs gerinate savo drausmingumo kategoriją.
Bendroji laivo avarija ir jos sąlygos
Bendroji laivo avarija ir jos sąlygas apibrėžia 1890 m. York-Antwerpen taisyklės bei vėlesni jų papildymai. Susidūrus laivams nedelsiant skelbiama bendroji laivo avarija, o tai reiškia, kad krovinių savininkai, kurių turtas gabenamas laivu, turi atlyginti ir laivo bei krovinių gelbėjimo darbų išlaidas. Jeigu kroviniai apdrausti krovinių draudimu, tokią žalą sureguliuoja ir išlaidas padengia draudimo bendrovė, kitu atveju - neišvengiama didelių nuostolių.
Bendroji avarija yra skaitoma tada, kai dalinai nuostolingų veiksmų imamasi sąmoningai, siekiant išvengti didesnių išlaidų. Bendrosios avarijos nuostolių dalijimo procesas prasideda laivo savininkui skelbiant bendrosios avarijos deklaraciją. Bendrosios avarijos nuostoliai ir išlaidos yra proporcingai dalijamos visiems vežime dalyvavusiems asmenims. Todėl šis procesas yra glaudžiai susijęs su dalyviams priklausančio turto įvertinimu, nes būtent jo pagrindu skaičiuojami bendrosios avarijos įnašai.
Bendrosios avarijos požymiai
Bendroji laivo avarija pasižymi keliais esminiais požymiais:
- Realaus pavojaus požymis: patirti nuostoliai ar išlaidos grėsė visų bendrosios avarijos dalyvių turtui.
- Sąmoningumo ir tikslingumo požymis: laivo įgulos veiksmai yra sąmoningi ir tikslingi, siekiant apsaugoti bendros dalyvaujančių asmenų naudos bei bandant nuo pavojaus apsaugoti jų turtą.
- Tiesioginių nuostolių požymis: į bendrąją avariją įtraukiami tik tiesioginiai nuostoliai, tokie kaip žala arba faktinės išlaidos, atsiradusios dėl bendrąją avariją nulėmusių veiksmų.
- Bendrosios avarijos naudos požymis: tokie nuostoliai ir išlaidos, patirti bendrosios avarijos metu, kurie yra padalijami tik tada, kai sąmoningi ir tikslingi įgulos veiksmai buvo sėkmingi.
Dispaša ir dispašerių vaidmuo
Dispašos sudarymo darbą paprastai atlieka specialių žinių ir patirties turintys asmenys, t.y. dispašeriai. Bendrojoje avarijoje nuostolių paskirstymas yra vykdomas dispašerių - tai oficialūs ekspertai. Bendrosios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir krovinio, remiantis jų kaina. Be to, yra nustatomas santykis tarp bendros avarijos ir turto vertės.
Paskirstydamas bendrosios avarijos dalyvių įnašus, dispašeris visų pirma atlieka tyrimą ir nustato, ar faktinės įvykio aplinkybės atitinka visas bendrosios avarijos sąlygas. Be to, dispašeris turi apskaičiuoti nuostolių sumą, kuri bus proporcingai dalijama. Bendros avarijos paskirstymas daugeliu atvejų suteikiamas specialistams - dispašeriams. Jų darbas yra labai atsakingas, nes jie nustato bendrosios laivo avarijos nuostolių dydį ir jį padalina laivo valdytojui, krovinių ir frachto savininkams.
Dispašos sudarymo ir ginčijimo tvarka
Paskirstymo procesas bendrojoje avarijoje prasideda nuo suinteresuoto asmens kreipimosi į dispašerių biurą, kur pateikiamas pareiškimas apie tokį paskirstymą. Remdamasis gautais dokumentais, dispašeris juos kruopščiai išanalizuoja ir iškelia nutarimą apie bendros avarijos buvimą, tada praneša apie tai suinteresuotiems asmenims. Jei šis nutarimas neginčijamas, dispašeris pradeda sudarinėti dispašą.
Dispašeris turi teisę pasiūlyti suinteresuotiems asmenims pateikti dokumentus, reikalingus dispašai surašyti. Jeigu suinteresuoti asmenys per dispašerio nustatytą laiką tokių dokumentų nepateikia, dispaša surašoma pagal dispašerio turimą medžiagą. Dispaša negali būti pakeista, jeigu to reikalauja suinteresuoti asmenys, remdamiesi dispašerio prašytais, tačiau nepateiktais dokumentais.
Visas padarytas klaidas dispašoje, nustatytas po dispašos įregistravimo dispašų registre, ištaiso pats dispašeris savo ar suinteresuotų asmenų iniciatyva. Nustatytų klaidų ištaisymas įforminamas dispašerio surašomame dispašos priede, kuris registruojamas ta pačia tvarka kaip ir dispašos. Asmenys, kurie nėra patenkinti dispašos sudarymu, teismine tvarka per 6 mėnesius nuo dokumento, t.y. dispašos gavimo, gali ją užginčyti. Tokiu atveju dispašeriui yra siunčiamas ieškinio pareiškimo nuorašas. O jeigu dispašos niekas neginčija arba ginčijamą dispašą teismas palieka galioti, tai pagal ją gali būti išieškoma remiantis notarų vykdomuoju įrašu. Be to, už dispašos sudarymą imama rinkliava, kuri yra įtraukiama į dispašą ir padalijama visiems suinteresuotiems asmenims proporcingai jų įnašams į bendrąją avariją.
Esminės jūrų transporto teisės sąvokos
Siekiant visapusiškai suprasti jūrų teisės kontekstą, svarbu žinoti keletą pagrindinių sąvokų:
- Laivo reisas - laivo kelionė iš vieno uosto į kitą, nesvarbu, ar laivas veža krovinį arba keleivius, ar plaukia be jų. Į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas, kurio reikia uoste kroviniui į laivą pakrauti ar iš jo iškrauti arba keleivius įlaipinti ar išlaipinti.
- Laivo valdytojas - laivo savininkas ar kitas teisėtais pagrindais laivu besinaudojantis asmuo, perėmęs iš laivo savininko įsipareigojimus ir atsakomybę už laivo veiklą pagal 2006 m.
Ieškinio senatis
Ieškinio senaties terminas - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Apibendrinus, galima sakyti, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį galima priverstinai, t. y. Ieškininė senatis nustatyta dėl įvairių priežasčių.
Ieškinio senaties terminų taikymas
Ieškininė senatis nustatyta dėl įvairių priežasčių:
- Būtina garantuoti turtinių santykių stabilumą bei aiškumą. Toks stabilumas neegzistuotų, jeigu galimybė reikalauti gynybos nebūtų ribojama atitinkamais terminais.
- Faktinių bylos aplinkybių nustatymas taptų labai sunkiai realizuojamu reikalavimu, jeigu ieškinys būtų pareiškiamas praėjus dešimčiai, trisdešimčiai ar penkiasdešimčiai metų nuo teisės pažeidimo.
- Ieškininės senaties terminų egzistavimas skatina operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą.
Šešių mėnesių ieškinio senaties (IS) terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, pvz. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai dažniausiai yra taikomi esant teisiniams santykiams, kurių dalyviai yra organizacijos. Ieškinio senaties termino taikymas dažniausiai prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ji atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Pavyzdžiui, pagal Civilinio kodekso (CK) 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Tokios kodekso nuostatos nustatymą lėmė tai, kad nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, dažnai įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, o tam reikia ištirti visas bylos aplinkybes. Taip pat teismui yra leidžiama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, o ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Svarbiausia yra tai, kad draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį.
Norint taikyti ieškinio senatį, yra būtinas ginčo šalies reikalavimas, t.y. išorinis ginčo šalies noras ir pareiškimas užginčyti valią. Tačiau tylėjimas negali būti laikomas reikalavimu taikyti senatį. Asmuo, kuris yra iš ginčo šalies pusės, gali pareikalauti taikyti IS, pavyzdžiui, prašydamas atmesti ieškinį (priešieškinį) dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, prašydamas taikyti ieškinio senatį byloje arba kita forma išreikšdamas prašymą atmesti ieškinį dėl reikalavimo teisės įsisenėjimo.
Ieškinio senaties sustabdymas
Ieškinio senaties sustabdymas yra tam tikras laikotarpis, kuris dėl įstatyme numatytų aplinkybių nėra įskaitomas į senaties terminą. Į senaties terminą įskaitomas laikas, kuris praėjo, kol buvo sustabdyta senatis, tačiau laikas, per kurį ieškinio senaties visa termino eiga buvo sustabdyta, į senaties terminą nėra įskaitoma.
Pretenzija
Pretenzija - tai reikalavimas įvykdyti prievolę ar atlyginti nuostolius. Pretenzijos yra išreiškiamos dažnai ir bet kokiu atveju. Pretenzija yra svarbi tuo, kad ją galima pareikšti bet kokiu atveju, kai asmuo yra nepatenkintas įsigyta preke ar suteikta paslauga.
Jeigu organizacija, kuriai yra pateikta pretenzija, per nustatytą terminą neišnagrinėja pateiktos situacijos, tada tas asmuo, kuris pateikė pretenziją, turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam asmeniui (tiekėjui). Remiantis Dokumentų rengimo taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.).
tags: #dokumentas #i #kuri #irasoma #bendrosios #laivo