Automobilio oro kondicionierius daugeliui vairuotojų tampa svarbia komforto dalimi vos tik atšilus orams. Tačiau ši sistema nėra visiškai nereikalaujanti priežiūros - laikui bėgant jos efektyvumas gali mažėti, o tam tikri komponentai pradeda dėvėtis arba praranda sandarumą.
Kondicionieriaus sistema automobilyje, važiuojant vasarą, leidžia apsisaugoti nuo karščio, tačiau turi ir trūkumų. Kondicionieriaus ventiliaciniuose kanaluose besikaupianti drėgmė - ideali terpė veistis grybeliams ir bakterijoms, kurie gali būti pavojingi sveikatai. Dažnai apie padidėjusią drėgmę ar ventiliacijos sistemos problemas signalizuoja ir dažnai rasojantys automobilio langai.
Kondicionieriaus veikimo principas ir diagnostika
Automobilio kondicionierius yra sudėtinga sistema, kuri nuolat dirba esant aukštam slėgiui ir temperatūros svyravimams. Ši sistema sudaryta iš kompresoriaus, kondensatoriaus, garintuvo, vamzdynų bei įvairių vožtuvų ir jutiklių. Kadangi visi šie elementai dirba kaip viena uždara sistema, net ir nedidelis vienos dalies sutrikimas gali turėti įtakos visos įrangos veikimui.
Veikiančiame kondicionieriuje šaldančioji medžiaga nuolat cirkuliuoja uždaru kontūru. Kompresorius ją suspaudžia, kondensatoriuje ji atvėsta ir suskystėja, o garintuve išgaruoja bei sugeria šilumą iš automobilio salono oro.
Kada reikalinga diagnostika?
Praktikoje vairuotojai dažniausiai kreipiasi į servisą tuomet, kai pastebi pirmuosius sistemos veikimo pokyčius - pavyzdžiui, salonas vėsta lėčiau arba iš ventiliacijos angų pučiamas oras nėra pakankamai šaltas. Svarbiausi ženklai, kad reikia pildyti kondicionierių, yra šie - sumažėjęs šaldymo efektyvumas, nemalonus kvapas bei drėgmės kaupimasis salone. Kondicionieriaus diagnostika atliekama ne tik atsiradus problemoms, bet ir profilaktiškai, nes specialistai rekomenduoja periodiškai atlikti kondicionieriaus sistemos patikrą net ir tuomet, kai akivaizdžių problemų nepastebima.
Diagnostikos procesas
Kondicionieriaus tikrinimas - tai diagnostikos procesas, kurio metu vertinama visos klimato kontrolės sistemos būklė.
- Bendroji sistemos apžiūra. Specialistai įvertina kondicionavimo sistemos komponentų būklę ir ieško galimų mechaninių pažeidimų. Kartais jau šiame etape galima pastebėti aiškias problemos priežastis - pavyzdžiui, pažeistas vamzdis ar korozijos paveiktą radiatorių.
- Sistemos tikrinimas diagnostine įranga. Jei vizualinės patikros metu rimtų pažeidimų nenustatoma, atliekamas sistemos tikrinimas diagnostine įranga.
- Kondicionieriaus veikimo įvertinimas realiomis darbo sąlygomis. Po pirminių patikrinimų įvertinamas kondicionieriaus veikimas realiomis darbo sąlygomis. Būtent šie matavimai leidžia tiksliai nustatyti, ar kondicionierius dirba efektyviai, ar jo veikimas yra sutrikęs.
Vienas iš paprasčiausių ir tuo pačiu gana informatyvių diagnostikos metodų - temperatūros matavimas skirtingose kondicionieriaus sistemos vietose. Nors temperatūros matavimas leidžia įvertinti bendrą sistemos veikimą, tiksliausią informaciją apie kondicionieriaus būklę suteikia slėgio matavimas. Specialistai tikrina slėgį sistemoje, temperatūrą skirtinguose kontūruose, komponentų veikimą bei galimus šaltnešio nuotėkius.
Atliekant diagnostiką prie kondicionieriaus sistemos prijungiami manometrai, kurie parodo aukšto ir žemo slėgio kontūrų parametrus. Pagal šiuos duomenis galima įvertinti, ar sistema veikia efektyviai. Paprastai slėgio matavimai atliekami varikliui dirbant maždaug 2000 aps./min. Matavimų metu stebima, ar šių kontūrų slėgio reikšmės atitinka gamintojo numatytus parametrus. Kad kondicionieriaus diagnostika būtų tiksli, slėgio matavimai atliekami laikantis tam tikrų darbo sąlygų. Tokios sąlygos leidžia tiksliai įvertinti sistemos darbą, nes kondicionierius veikia panašiai kaip realiomis vairavimo sąlygomis.
Be slėgio tikrinimo, autoservisuose taip pat vertinama ir oro temperatūra, kurią kondicionierius tiekia į automobilio saloną. Jeigu oro temperatūra yra gerokai aukštesnė nei numatytos reikšmės, tai gali reikšti, kad kondicionieriaus sistema veikia neefektyviai.
Freono pildymas ir sistemos sandarumas
Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad sistemoje sumažėjo šaltnešio kiekis, dažniausiai atliekamas kondicionieriaus pildymas, kurio metu sistema papildoma gamintojo numatytu freono kiekiu. Freonas, naudojamas automobilio kondicionieriuose, priešingai nei kiti automobilio eksploataciniai skysčiai, cirkuliuoja uždaroje sistemoje, todėl, sistemai normaliai veikiant, jo nei pildyti, nei keisti nereikia.
Prieš užpildant kondicionierių, privalu atlikti sandarumo patikrą. Jei slėgis per mažas, pučiamos azoto dujos ir tikrinama, pro kur jos nuteka. Kondicionierius gali neveikti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip korozija, nuo nešvarumų užsikimšusios sistemos dalys, dėl temperatūrų kaitos atsiradęs žarnelių ir kitų guminių dalių nesandarumas.
Jei važinėjate tuščia ir nesandaria kondicionieriaus sistema, darote žalą pagrindiniams jos elementams - kompresoriui, radiatoriui ir kt. Dar daugiau - sistemos viduje kaupiasi drėgmė ir prasideda korozija.
Automobilio oro kondicionavimo sistemos diagnostika pradedantiesiems. Oro kondicionavimo sistemos trikčių šalinimas
Bakterijos, grybeliai ir nemalonus kvapas
Kai kuriais atvejais sumažėjusį vėsinimo efektyvumą gali lemti ne tik techniniai gedimai, bet ir sistemoje susikaupusios bakterijos ar nešvarumai. Kondicionavimo sistemoje tvyro drėgmė, todėl čia palanki terpė veistis sveikatai kenksmingiems mikroorganizmams, o užsistovėjęs drėgnas oras dažnai tampa nemalonaus kvapo šaltiniu. Tai dažniausiai susiję su bakterijų ar grybelių susidarymu garintuve.
Apie tai, kad ventiliaciniuose kanaluose išplito bakterijos, pavojingos keleivių sveikatai ir net gyvybei, signalizuoja nemalonus kvapas, primenantis pelėsį. Kondicionieriaus sistemos veikimo sąlygos yra vienas iš veiksnių, skatinančių grybelių ir bakterijų plitimą ventiliaciniuose kanaluose. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys - drėgmės kiekis ore. Ypač didelis jis yra rudenį ir žiemą. Tai 0,1% bakterijų per valandą gali pasidauginti milijonus kartų ir jau tampa atsparūs valymams.
Salono filtro svarba oro kokybei
Salono filtro paskirtis - sulaikyti ore esančius smulkius nešvarumus ir sugerti drėgmę. Per ilgesnį laiką nekeičiant filtro, čia kaupiasi purvas ir mikroorganizmai, salone atsiranda nemalonus, slogus kvapas, ima rasoti salono langai. Salono filtrą rekomenduojama keisti kaskart, atlikus kondicionavimo sistemos valymą arba kiekvieną kartą, kai pravažiuojate 15 000 kilometrų, ne rečiau kaip vienąkart metuose.
Kondicionieriaus dezinfekcijos metodai
Automobilių servisuose naudojami įvairūs kondicionieriaus dezinfekcijos metodai, siekiant pašalinti nemalonius kvapus ir sunaikinti mikroorganizmus. Mindaugas Šerėjus, „Motointegrator.com” atstovas, sako, kad kondicionieriaus sistemą reikia reguliariai prižiūrėti. Verta atminti, kad nesvarbu, koks būdas pasirenkamas, atlikus kondicionieriaus sistemos grybelių ir bakterijų naikinimą, visada būtina pakeisti salono filtrą. To neatlikus mechanikui nepavyks pašalinti iš automobilio visų mikroorganizmų.
Ultragarsinė dezinfekcija
Pirmasis būdas - ultragarsinis naikinimas specialiu purkštuvu. Į ventiliacinius kanalus įpurškiama aktyviosios priemonės, kuri, cirkuliuodama uždaru ciklu, dezinfekuoja sistemą. Taip pat pašalina nemalonius kvapus.
Ozonavimas
Grybelius ir bakterijas automobilių kondicionieriaus sistemoje galima naikinti ir ozonuojant. Šiam procesui naudojamiems įrenginiams nereikia jokių cheminių medžiagų. UV spinduliuote ir aukštąja įtampa jie sukuria ozoną, kuris ventiliaciniuose kanaluose sunaikina visus mikroorganizmus. Atlikus ultragarsinį valymą gali būti jaučiamas stiprus cheminis kvapas, o po ozonavimo jokio kvapo neturėtų likti, nes ozonas jau po kelių sekundžių suskyla į deguonį.
Savarankiškas dezinfekavimas putomis
Savarankiški automobilių vairuotojai kondicionieriaus sistemą gali dezinfekuoti ir patys. Tam nereikia specialių įrenginių - pakanka įsigyti dezinfekcinių putų. Jos parduodamos aerozoliniais flakonais su pridedama elastinga žarnele. Žarnelė įkišama į ventiliacinį kanalą ir įpurškiama putų.
„Dezinfekavimas putomis yra pigiausias, deja, turi tam tikrų trūkumų. Pagrindinis jų - valymo kokybė. Putomis būtina kruopščiai padengti dezinfekuojamus paviršius, bet vairuotojas nemato, kiek giliai yra įkišta žarnelė ir ar dezinfekcinė medžiaga visiškai padengė ventiliacinį kanalą. Be to, dažniausiai žarnelės nėra pakankamai ilgos, kad pasiektų patį garintuvą ir padengtų jo briaunas dezinfekcinėmis putomis. Grybelius ir bakterijas naikinant netinkamai, kondicionieriaus sistemoje jie visiškai nesunaikinami. Taigi šis būdas nėra patikimas, reikia įvertinti tai, kad nemalonus kvapas netrukus vėl atsiras”, - dėmesį atkreipia M. Šerėjus.
Svarbūs patarimai ir saugumo priemonės
Jei vairuotojas dezinfekuos kondicionieriaus sistemą anksčiau (pvz., rudenį ar žiemą), yra labai didelė tikimybė, kad pavasarį, nutirpus paskutiniam sniegui, turės tai daryti vėl. Tad geriausia dezinfekciją atlikti prieš intensyvų naudojimo sezoną. Po dezinfekcijos būtina automobiliui išvėdinti.
Bendri įspėjimai naudojant aerozolines priemones:
- Ypač degus aerozolis. Slėginė talpykla. Kaitinama gali sprogti.
- Sukelia smarkų akių dirginimą.
- Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.
- Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių/žiežirbų/atviros liepsnos/karštų paviršių. Nerūkyti.
- Nepurkšti į atvirą liepsną arba kitus degimo šaltinius. Nepradurti ir nedeginti net panaudoto.
- Stengtis neįkvėpti aerozolio. Naudoti tik lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje.
- PATEKUS Į AKIS: Kelias minutes atsargiai plauti vandeniu. Išimti kontaktinius lęšius, jeigu jie yra ir jeigu lengvai galima tai padaryti. Toliau plauti akis.
- Saugoti nuo saulės šviesos. Nelaikyti aukštesnėje kaip 50 °C/122 °F temperatūroje.
- Turinį/talpą išpilti (išmesti) - šalinti pagal vietines / regionines / nacionalines/ tarptautines taisykles.
- Gali sukelti alerginę reakciją. Esant nepakankamam vėdinimui gali susidaryti sprogių mišinių.
tags: #dezinfekcija #auto #klime