„Nepilsi - nevažiuosi.“ Šis posakis tinka kalbant ne tik apie degalus, bet ir apie aušinimo skystį. Viena iš priežasčių, dėl ko užkaista variklis - pasibaigęs aušinimo skystis. Aušinimo skystis, arba dar kitų vadinamas „tosolas“, varikliui lygiai taip pat svarbus kaip ir tepalas. Automobilių serviso „Rimtoma“ technikas Ramūnas Deveikis pabrėžia: „Jei nėra tepalo, variklis nesitepa, jis sustoja. Jeigu nėra aušinimo skysčio, variklis perkais ir taip pat nustos veikti.“
Daugelis vairuotojų žino, kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai, tačiau varikliui tinkamai veikti reikia ir aušinimo skysčio. Tai - vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo užpildomas automobilio variklio radiatorius. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka daugeliu atvejų.
„Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos. Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją: jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Papildomas šiuolaikinių aušinimo skysčių sudėties pranašumas - kalkių nuosėdų ir kavitacinės erozijos rizikos sumažinimas.
Aušinimo sistemos gedimų požymiai
Nors tinkama aušinimo sistemos priežiūra padėtų išvengti didelių problemų, deja, pasitaiko, kad šį, automobiliui gyvybiškai svarbų eliksyrą, vairuotojai pamiršta. R. Vaštakas įvardija dažną vairuotojų klaidą: „Į servisą vairuotojai dažniausiai kreipiasi tada, kai skystis ima tekėti, kai variklis ima kaisti arba šalti. Jokia rodyklė, joks parametras nerodo, kad reikia keisti tą skystį, todėl žmonės važiuoja tol, kol ima gesti kažkokie komponentai.“ Šiuolaikiškuose automobiliuose sumontuoti jautrūs jutikliai, todėl kompiuteris beveik iš karto praneš apie nukritusį aušinimo skysčio lygį.
Aušinimo skysčio lygis turi būti per vidurį - tarp minimalios ir maksimalios padalų. „R2L“ serviso meistras Stanislovas Jankovskij pasakoja, kokie požymiai išduoda apie per žemą aušinimo skysčio lygį: „Jeigu skysčio mažai, automobilis važiuoti dar gali, bet reikia stebėti temperatūrą. Gali būti, kad pečiukas pradeda pūsti ne šiltą orą, o šaltą. Ir tada reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra tinkamas lygis.“ Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų.
Aušinimo skysčio nuotėkis: kaip jį atpažinti?
Pastebėjus, kad po automobiliu kaupiasi skystis, tai gali būti aušinimo skysčio nuotėkis. Anot „Motointegrator.com“ atstovo Mindaugo Šerėjaus: „Kai prasisunkia aušinimo skystis, vienas paprasčiausių būdų nustatyti problemą yra tiesiogiai sekti jo pėdsakus už uždaros sistemos ribų. Nuotėkius dažniausiai galima pastebėti po transporto priemone, ypač po ilgesnio stovėjimo. Aušinimo skystis dažniausiai yra šviesios, ryškios spalvos - raudonos, rožinės, žalios, mėlynos arba geltonos. Todėl nesunkiai aptiksite aušinimo skysčio nuotėkį, pastebėję po savo automobiliu susidariusią balą.“
Aušinimo skysčio nutekėjimas taip pat gali pasireikšti ir važiavimo metu jaučiamais neįprastais kvapais. Pagrindinė skysčio sudedamoji dalis, etilenglikolis, turi būdingą saldų aromatą. Kai aušinimo skystis patenka ant karštų variklio dalių, jis pradeda garuoti - dėl to atsiranda dūmai arba garai. Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra be abejo pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti „saldokas“. Kiti patarimai: stebėkite išmetamų dūmų spalvą, jeigu balta - turite problemą. Reguliariai tikrinkite variklio alyvą; jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
Norėdami nustatyti nuotėkį, patariama automobilį pastatyti ant sausos dangos ir ten jį kuriam laikui palikti. Tada jį patraukite ir pažiūrėkite, ar nesusidarė balos. Varvantis ryškios spalvos (rožinis, žalias) skystis ir yra antifrizas. Tuo pat metu atsidarykite variklio gaubtą ir, pasiėmę žibintuvėlį, ieškokite įtrūkusių žarnų, skylučių ar lašėjimo vietų. Patikrinti galite ne tik žarneles, bet ir radiatorius.
Dažniausios aušinimo skysčio dingimo ir sistemos gedimų priežastys
Mindaugas Šerėjus pabrėžia, kad aušinimo skysčio nuotėkis gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Dažniausios jų - sistemos mechaniniai pažeidimai, dažnai atsirandantys dėl komponentų senėjimo ir susidėvėjimo. Tačiau priežastis taip pat gali būti išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, į aušinimo radiatorių atskriejęs akmenėlis.
- Susidėvėjusios žarnos ir sandarinimo elementai: Laikui bėgant, žarnelės, tarpinės ir visos sistemos jungtys gali susidėvėti. Dėl to atsiranda nesandarumai, įtrūkimai ar kita žala, o skystis nuteka. Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, einant laikui tampa kietos ir trapios, praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir t.t. Rasti tokias problemas įmanoma tik atlikus vizualią apžiūrą.
- Radiatoriaus pažeidimai ir korozija: Aušinimo skysčio nutekėjimą gali sukelti ir radiatoriaus pažeidimai, atsirandantys dėl šiukšlių, nuolaužų ar korozijos. Korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių.
- Vandens pompa (siurblys): Sugedusi vandens pompa yra viena iš dažniausių išorinių antifrizo nutekėjimų priežasčių. Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje sistemoje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas. Per ašies susidėvėjusią tarpinę aušinimo skystis gali patekti į patį varikliuką, ko pasekoje nuo korozijos ir trumpinimo viskas galutinai sustoja.
- Radiatoriaus ir išsiplėtimo bakelio dangtelis: Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas, tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti. Netinkamai sumontuotas, pažeistas arba susidėvėjęs radiatoriaus kamštis taip pat gali būti nuotėkio priežastis. Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas; laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, plastikas gali susilpnėti, o bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- Netinkamas aušinimo skysčio mišinys: Nuotėkio priežastis gali būti ir netinkamai sumaišytas aušinimo skystis - jei vandens kiekis mišinyje su koncentratu yra per didelis, ilgainiui tai gali sukelti aušinimo sistemos elementų koroziją ir įtrūkimus.
- Oro burbuliukai sistemoje: Tinkamai nenuorinta aušinimo sistema su oro burbuliukais gali sukelti netolygų šilumos pasiskirstymą ir slėgio padidėjimą, o tai prisideda prie gedimų.
- Termostato gedimas: Jei termostatas neveikia tinkamai, gali sutrikti aušinimo skysčio cirkuliacija, dėl ko žarnos taps kietos.
Aušinimo skysčio patekimas į degimo kamerą: rimčiausia problema
Viena iš pačių rimčiausių aušinimo sistemos problemų yra aušinimo skysčio patekimas į degimo kamerą arba tepalo sistemą. Ramūnas Deveikis įvardija blogiausią scenarijų: „Skirtingos temperatūros iškraipo metalą. Aušinimo skystis patenka į cilindrą, pradega tarpinės, sudega stūmokliai. Pastarasis dalykas reiškia, kad variklis „užkalęs“, reikia kapitalinio remonto.“ Tai nėra gerai, ir priežastimi gali būti trūkęs variklio blokas arba, dažniausiai, pažeista variklio galvos tarpinė.
Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, tai gali būti nepastebėta ilgą laiką. Tarpinė turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus. Jei į aušinimo sistemą patenka išmetamosios dujos, žarnos gali tapti kietos. Pirmas požymis - nuolatinis aušinimo skysčio praradimas, nors vizualiai nuotėkio nematyti. Taip pat gali atsirasti burbuliukų išsiplėtimo bakelyje, varikliui dirbant.
Jei EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastį gali būti sunku diagnozuoti.
Diagnostika ir problemų sprendimas
Profesionalūs automechanikai turės daugiau įrankių bei galimybių patikrinti įvairiausias gedimų priežastis. Slėginis testas gali greitai padėti pamatyti, iš kur nuteka antifrizas. Kai tik pastebėsite problemų, pakeiskite susidėvėjusius komponentus, tokius kaip žarnos, vandens siurblys ar radiatoriai.
Slėgis aušinimo sistemoje ir žarnų kietumas
Vienas iš dažnų klausimų, kylantis eksploatuojant automobilį, yra aušinimo sistemos žarnų kietumas. Aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi variklio veikimui, o jos komponentų būklė tiesiogiai veikia automobilio patikimumą. Pagal gamintojų instrukcijas, slėgis aušinimo sistemoje, kai variklis yra karštas, turėtų būti apytiksliai 74-103 kPa (apie 1 baras). Žarnos turėtų būti „kietokos“, bet ne „kaip plyta“ ir ne „kaip mazgotė“. Ant aušinimo sistemos dangtelio dažnai būna lipdukas arba įspaudas, nurodantis, prie kokio slėgio suveikia vožtuvas (dažniausiai 0,9 baro). Būtent toks slėgis aušinimo sistemoje yra reikalingas, kad antifrizas neužvirtų, nes jo užvirimo temperatūra yra aukštesnė, kai sistemoje yra slėgis. Pilnai sušilus varikliui, žarnos pakietėja, atvėsus vėl suminkštėja.
Jei išsiplėtimo kamštis užsuktas normaliai, tai pavažiavus aušinimo šlangos (apatinė, viršutinė) pasidaro vos įspaudžiamos. Bakelyje susidaro didelis slėgis. Pirma mintis, kaip ir daugeliui, kyla, kad tai gali būti galvos tarpinės problema. Tačiau jei antifrizas švarus, tepalo priemaišų nesimato, o atsukus išsiplėtimo bakelio kamštį ir stovint vietoj gazuojant iki 3-3.5 tūkst. apsukų į išsiplėtimo bakelį jokie burbuliukai neina, gali būti, kad problema slypi kitur. Tokiu atveju profesionalus slėgio matavimas važiuojant gali parodyti, kad slėgis siekia apie 0,9 atmosferos, kas yra laikoma norma.
Sudėtingesni atvejai: pakaitinimo žvakės ir autonominis šildytuvas
Kai kuriuose automobiliuose slėgio padidėjimą aušinimo sistemoje gali sukelti pakaitinimo žvakės defektas, ypač jei tai susiję su papildomu variklio šildymu naudojant išmetamąsias dujas (vadinamasis „pakaitinimo fakelas“). Jei atjungus tokio „fakelo“ daviklį, automobilis važiuoja be papildomo slėgio sistemoje, o jį sujungus slėgis atsiranda, tai gali reikšti, kad problema yra šioje sistemoje. Reikėtų pasidomėti, ar pakaitinimo žvakės remontuojamos ar keičiamos, ir kokios jų kainos.
Kitas specifinis atvejis - slėgio susidarymas aušinimo sistemoje dar net nedirbant varikliui, naudojant autonominį šildytuvą. Po autonominio šildymo sistemoje susidaro didelis slėgis ir plėtimosi bakelis gali prisipildyti pilnai. Užvedus mašiną slėgis žarnose sumažėja vos vos, o užgesinus ir palaukus, kol mašina atvės (iki minusinės temperatūros), atsukus plėtimosi bakelio dangtį, gali pradėti varyti lauk antifrizą. Net jei antifrize ar tepale jokių priemaišų nepastebėta, šis simptomas rodo rimtą problemą, kurią turėtų diagnozuoti mechanikas.
Aušinimo sistemos nuorinimas
Tinkamas aušinimo sistemos nuorinimas yra itin svarbus, ypač keičiant aušinimo skystį ar atlikus remonto darbus. Reikia išleisti skystį iš variklio ir radiatoriaus, susirasti nuorinimo taškus ant radiatoriaus viršaus, pečiuko žarnų, prie termostato - pas kiekvieną modelį jie skiriasi ir gali būti varžtelio pavidalo, kurį reikia išsukti. Prieš pilant skystį, reikia visus atsukti ir po truputį pilti skystį, kol juose pasirodys skystis be oro. Pripildžius, kaitinti variklį. Nenuorinimas gali turėti įtakos, jei radiatorius tuščias - tuomet daviklis neapsemtas ir aušinimas neveiks tinkamai. Taip pat, jei skystis nesiekia termostato ir jis neatsidaro, į radiatorių nepaduodamas karštas antifrizas.
Perkaitęs variklis: pasekmės ir pavojai
Blogas aušinimo sistemos darbas gali padaryti didelę žalą varikliui. Jei aušinimo skystis prasisunkia ir jo lygis krenta, varikliui nebeužtenka aušinimo. Tokiu atveju prietaisų skydelyje galima pastebėti staigų temperatūros šoktelėjimą. Ramūnas Deveikis pataria būti atidiems ir stebėti variklio temperatūrą: „Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra. To galima ir nepastebėti, pavyzdžiui, greitkelyje ji labai greit šoka į viršų. Finiše aušinimo skystis išbėga ant žemės. Sustojus paaiškėja, kad gedimas susijęs su užstrigusiu termostatu arba nesuveikusiu aušinimo ventiliatoriumi.“
Akivaizdžiausiai apie problemą praneša iš po variklio dangčio pradėję kilti balti dūmai. Tai reiškia, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju reikia skubiai gesinti variklį ir žiūrėti, kas atsitiko. Jei važiuosite - turėsite didelių problemų. „Jeigu perkaista variklis, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis“, - perspėja R. Vaštakas ir priduria: „Jeigu atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išsigaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų.“ Atskirti dūmus nuo garų galima iš kvapo bei spalvos.
Pavojaus šaltinis sveikatai
Perkaitęs variklis kelia pavojų ne tik automobiliui, bet ir sveikatai. Pasitaiko, kad dėl aušinimo sistemos gedimų kelyje sustojusiems vairuotojams prireikia ir medikų pagalbos. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas ragina elgtis labai atsargiai: „Rūksta garai iš po kapoto ir norisi atsukti tą talpą, kad viskas išeitų ir niekas, gink Dieve, nesprogtų. Tačiau tuo metu garai nudegina.“ Nudegimo laipsnis priklauso nuo skysčio temperatūros ir kiek laiko rankos ar veidas kontaktavo su garais. „Pirma pagalba bet kokio apsideginimo ar apsiplikymo atveju, tai kuo greičiau šaldyti tuo, ką turime, arba dažniausiai, apsipilti vandeniu. Jeigu iškyla pūslės, jų nesprogdinti ir kreiptis pagalbos“, - pataria V. Morozovas.
Prevencija ir priežiūra
Svarbu profilaktiškai tikrinti skysčius. Tam, kad automobilis važiuotų be priekaištų, geras vairuotojas bent kartą per mėnesį turėtų atlikti „reviziją“ po variklio dangčiu ir patikrinti visų skysčių kiekį. „Kartas nuo karto reikia pasižiūrėti po automobiliu, išvažiuojant iš aikštelės, kas liko toje vietoje, kur stovėjo jūsų automobilis, ar ten liko balutė, ar ne“, - pataria R. Vaštakas. „Jeigu yra laiko pakeisti tepalą, tai tuo metu reikia patikrinti aušinimo ir stabdžių skysčius. Tai yra tie skysčiai, kurie atėjus laikui yra keičiami“, - pabrėžia Ramūnas Deveikis.
Ekspertai rekomenduoja tikrinti aušinimo skysčio lygį bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgą kelionę. Darykite tai, kai variklis šaltas, kad gautumėte tikslų rodmenį. Mechanikas Rokas J. priduria: „Reguliarūs patikrinimai trunka mažiau nei minutę ir gali sutaupyti tūkstančius remontui.“
Aušinimo skysčio pasirinkimas ir keitimas
Geriau profilaktika nei brangus remontas, tikina meistrai ir pataria savo automobilį „girdyti“ tik kokybišku aušinimo skysčiu bei tik esant vėsiam varikliui. Kurio pilti ir kas kiek laiko keisti, nurodo automobilio gamintojas. „Kaip minėta anksčiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, - aiškina Algirdas Seilius.
Algirdas Seilius pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos, vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. „Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius.
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Geriausia yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. Jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia visiškai išleisti iš radiatoriaus. Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį, galvodami, kad tai skystis, kurio keisti nereikia. Tačiau žiūrint techniškai, tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa ir atsiranda korozija.
Negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jei nežinote, kokį pilti, pirmiausia išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat, jei nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai nauju. Niekada nepilkite atsitiktinio skysčio. Visada naudokite to paties tipo aušinimo skystį, kurį nurodė jūsų gamintojas.
Noras sutaupyti gali grįžti bumerangu. Meistrauti mėgstantys lietuviai rankų nenuleidžia - eksperimentuoja pigiausiu būdu ir išranda įvairiausių „technologijų“, kaip sulaikyti aušinimo skystį, kad jis nebėgtų per atsiradusius plyšelius. „Pradeda naudoti liaudyje vadinamas „garstyčias“, kad užsandarintų tą mažą skylutę. Tada toks hermetikas užkiša aušinimo radiatorius ir skystis pradeda per mažai aušintis. Po to žmonės atvažiuoja į servisą su problemomis - tai variklis kaista, tai nešyla salone“, - apie liaudiškus metodus ir jų pasekmes pasakoja Ramūnas Deveikis.
Kaip elgtis ekstremalioje situacijoje?
Jeigu norite išvengti variklio perkaitimo, būtina stebėti prietaisų skydelį. Dažnu atveju informacija apie galimą perkaitimą jame atsiranda pirmiausiai. Tokiu atveju reikia skubiai gesinti variklį ir žiūrėti, kas atsitiko. Jeigu atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išsigaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų. Jei problema aušinimo sistemoje, po 10-15 minučių jau galima įpilti aušinimo skysčio ir važiuoti.
Jei neturite aušinimo skysčio, blogiausiu atveju tiks ir vanduo. „Jei jūsų automobilis nėra naujas ir jums trūksta pinigų, o iki autoserviso reikia kažkaip nuvažiuoti - pilkite vandenį ir važiuokite. Nieko blogo per 100 ar 150 kilometrų neatsitiks“, - tikina R. Vaštakas. Tačiau tuo pat metu priduria, kad vandeniu piktnaudžiauti nereikėtų ir gedimą privalu pašalinti, o variklio aušinimui naudoti tai, kas priklauso. Vis dėlto, vanduo išgelbės tik pačiu ekstremaliausiu atveju, ir visada patartina pirmiausia paskambinti mechanikams, nes gali būti, kad jie toliau važiuoti tikrai nepatars.
tags: #deginimo #kamera #pateko #ausinimo #skystis