Variklio aušinimo skysčio dingimo priežastys ir sprendimai

Aušinimo sistema yra vienas iš pagrindinių automobilio komponentų, atsakinga už optimalios variklio darbinės temperatūros užtikrinimą ir apsaugą nuo perkaitimo. Antifrizas, dar vadinamas aušinimo skysčiu, yra gyvybiškai svarbus skystis visose transporto priemonėse su vidaus degimo varikliais. Visų pirma, jis apsaugo variklį nuo perkaitimo vasarą ir neleidžia jam užšalti žiemą. Na, o antroji antifrizo paskirtis yra ta, kad jis apsaugo variklio komponentus nuo korozijos. Jos priežiūra leidžia išvengti perkaitimo, rimtų variklio pažeidimų bei brangių remonto darbų ateityje.

Būtinybė dažnai papildyti aušinimo skysčio atsargas yra ženklas, kad turėtumėte pasidomėti aušinimo sistemos būkle. Nedideli papildymai kas maždaug dešimt tūkstančių kilometrų neturėtų kelti rūpesčių. Tačiau jei po kiekvienos ilgesnės kelionės pastebimas antifrizo netekimas, to tikrai nereikėtų nuvertinti.

Dažniausios aušinimo skysčio dingimo priežastys

Kaltininkus galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas: vidinis nutekėjimas, išorinis nutekėjimas bei išgaravimas dėl perkaitimo. Vairuotojai neretai susiduria su situacija, kai antifrizas pradeda dingti be aiškios priežasties, o tai gali sukelti rimtų pasekmių, jei problema bus ignoruojama.

Išoriniai nutekėjimai ir susidėvėjusios dalys

Viena dažniausių priežasčių - aušinimo sistemos nesandarumas. Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą.

• Radiatoriaus pažeidimai. Vienas iš labiausiai tikėtinų nuotėkio šaltinių yra radiatorius. Bėgant metams nuotėkis gali atsirasti radiatoriaus jungtyse (radiatorius nėra vienalytis, o pagamintas iš skirtingų medžiagų) arba jis gali būti mechaniškai pažeistas, pavyzdžiui, vabzdžių ar akmenų, patekusių pro grotelių ir bamperio oro įsiurbimo angas. Radiatoriaus įtrūkimai ar rūdys yra dažna problema, ypač senesniuose automobiliuose. Pažeistas radiatorius ne tik leidžia antifrizui nutekėti, bet ir trikdo jo cirkuliaciją, todėl variklis gali perkaisti.
• Susidėvėjusios aušinimo žarnos. Guminės žarnos kartais tampa sistemos nuotėkio priežastimi, o jų pažeidimo priežasčių yra daug. Senesniuose automobiliuose jos būna susilpnėjusios dėl amžiaus arba per daug užveržtos gnybtais. Taip pat žarnos galėjo būti mechaniškai pažeistos atliekant kitus remonto darbus variklio skyriuje arba jas galėjo nukąsti laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, kiaunės. Susidėvėjusi žarna dažnai tampa trapesnė, todėl ji neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį. Kur tik aušinimo žarnos jungiamos su skirstytuvais arba su bloku, prasiskverbusi oksidacija ima jas plėsti. Būna atvejų, kai trūksta užveržimai arba prakiūra pačios žarnos.
• Vandens siurblio gedimas. Aušinimo skysčio siurblio susidėvėjimas taip pat gali lemti tai, kad iš sistemos dingsta antifrizas. Dažniausiai nuotėkis atsiranda dėl netinkamo siurblio sandarinimo arba dėl to, kad atsiranda guolio laisvumas. Sugedęs siurblys gali leisti skysčiui tekėti netinkamai arba visiškai nutekėti.
• Šildytuvo nuotėkis. Kita nuotėkio vieta gali būti šildytuvas. Nuotėkį palyginti lengva aptikti, nes paprastai salone būna drėgna. Jei ant kilimo po vairuotojo ar keleivio kojomis yra vandens, labiausiai tikėtina priežastis - sugedęs šildytuvas.
• Išsiplėtimo bakelio pažeidimai. Kartais problemos šaltinis yra pats išsiplėtimo bakelis, kuris dėl senumo įtrūko jungtyje arba galėjo būti pažeistas kito remonto metu. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys.
• Radiatoriaus dangtelio defektai. Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas dalykėlis, tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
• Atlaisvėjusios sistemos jungtys. Laikui bėgant, jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti. Tai dažnai pastebima aplink žarnas, kur atsiranda drėgmės arba nuotėkio pėdsakų. Tokiais atvejais gali pakakti suveržti jungtis arba pakeisti jas naujomis.

Vidinis nuotėkis ir variklio gedimai

Vidinis nutekėjimas yra sunkiau pastebimas ir dažnai reikalauja profesionalios diagnostikos.

• Sugedusi variklio galvos tarpinė. Tai yra viena blogiausių diagnozių, kurią vairuotojas gali išgirsti iš mechaniko. Tai dar vienas komponentas, kuris gali būti aušinimo skysčio nuotėkio ar net aušinimo skysčio susimaišymo su alyva (tokiu atveju po alyvos bako dangteliu atsiranda būdingų į majonezą panašių likučių) priežastis. Trūkus variklio galvos tarpinei, į degimo kamerą arba tepalo sistemą gali ištekėti antifrizas. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
• Įtrūkęs variklio blokas. Tai reta, bet labai rimta problema, sukelianti vidinį aušinimo skysčio nuotėkį.
• Nuotėkis EGR aušintuve. Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis. Tai sudėtingas gedimas, kurį pastebėti gali tik profesionalūs mechanikai, tačiau jis dažnai pasireiškia nuolatiniu antifrizo lygio mažėjimu.
• Termostato problemos. Netinkamai veikiantys sistemos komponentai, tokie kaip sugedęs termostatas, gali blokuoti skysčio judėjimą ir sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją, lemiančią variklio perkaitimą.

Aušinimo skysčio savybės ir išgaravimas

Nekokybiškas aušinimo skystis arba netinkamas jo paruošimas gali tapti nuolatinio skysčio dingimo ir sistemos gedimų priežastimi.

• Prastos kokybės aušinimo skystis. Pigiausi aušinimo skysčiai dažnai būna pagaminti ne tik druskos tirpalų pagrindu, bet ir iš metilo alkoholio, o tai nuodinga ir degi medžiaga. Kitais atvejais naudojamas glicerinas. Tokiuose aušinimo skysčiuose dažnai nėra jokių antikorozinių ir kitų priedų, kurie tokiam gaminiui yra privalomi. Druskos pagrindu gaminami aušinimo skysčiai skatina metalų koroziją ir nuosėdų susidarymą sistemoje. Metanolis lengvai garuoja, sumažindamas užšalimo temperatūrą, tačiau dėl garavimo aušinimo skysčio kiekis sistemoje nuolatos mažėja. Toks skystis taip pat skatina koroziją, o ypač - aliuminio.
• Tepamųjų savybių trūkumas. Prastos kokybės aušinimo skystis neturi tepamųjų savybių. Dėl to kenčia vandens siurblys, kadangi dyla jo sandarinimo tarpinė.
• Žema virimo temperatūra ir išgaravimas. Pigiausias aušinimo skystis užverda esant žemesnei temperatūrai. Jei variklis pradės kaisti dėl to kilęs slėgis sukels įtampą visose sistemos žarnose. Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą, ypač esant aukštoms temperatūroms. Tokiu atveju skystis greitai išgaruoja, o variklis perkaista.
• Antikorozinių savybių trūkumas ir korozija. Itin svarbios yra ir antikorozinės aušinimo skysčio savybės. Druskos tirpalai gali pradėti ėsdinti aliuminio detales. Jei jau korozijos židinys atsiranda, galiausiai tai baigiasi skyle sistemoje. Druskų tirpalo turintis aušinimo skystis taip pat ėda aliuminio ir gumos detales visur, kur tik patenka nors šiek tiek oro. Jei cirkuliacijos metu jo atsiranda, tos vietos tuojau pat oksiduojasi. Korozijos metu susidarančios nuosėdos visur kaupiasi, todėl gali užkimšti mažesnius aušinimo kanalus. Dažnas atvejis, kai pažeidžiami radiatoriaus guminiai tarpikliai. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa.
• Glicerino klampumas ir priemaišos. Pašnekovė pastebėjo, kad dažniausiai pigūs aušinimo skysčiai pagaminti glicerino pagrindu. Skirtumas toks, kad vieni gamintojai dar įdeda antikorozinių priedų, o kiti net nesivargina. Glicerinas yra labai klampus, o su juo pagaminti aušinimo skysčiai jau prie minus 15 laipsnių yra net šeši kartus tirštesnis nei tradicinis kokybiškas. Aušinimo skystis turi pernešti variklio sukurtą šilumos perteklių, bet jei jis sunkiai cirkuliuoja, tai gresia perkaitimu - stūmoklių, cilindrų bloko ir variklio galvutės paviršių deformacija. Rinkoje yra daug „valyto“ glicerino, kuris lieka po biodyzelino gamybos. Nuo jo išvalymo priklauso ir kaina, tad dažnai į pigiausius aušinimo skysčius dedamas ne idealios kokybės glicerinas. Jis turi labai daug priemaišų, kurios ne tik putoja, nesimaišo su vandeniu, bet ir gali paskatinti koroziją.
• Netinkamas skiedimas ir "kietas" vanduo. Jei produktas bus pagamintas su vadinamuoju „kietu“ vandeniu, sistemoje gali susidaryti kalkės, o priedai, kurie turėtų sustabdyti koroziją, praras savo savybes. Būna netgi taip, kad pradeda smarkiai kaisti variklis, nors iš pažiūros visa aušinimo sistema yra tvarkinga. Tačiau radiatoriuje susikaupę kalkės neleidžia skysčiui pakankamai atvėsti ir išeina tarsi cirkuliacija mažajame rate.
• Užšalimo temperatūra. Vairuotojai turėtų nepamiršti, kad jei aušinimo skysčio užšalimo temperatūra bus aukštesnė nei aplinkos, jo sudėtyje esantis vanduo šaldamas išsiplės, o tai gali pažeisti aušinimo sistemos dalis.

Aušinimo skysčio dingimo požymiai

Svarbu atpažinti ankstyvus aušinimo sistemos problemų ženklus, kad būtų galima laiku imtis veiksmų ir išvengti didesnių gedimų.

• Skysčio dėmės po automobiliu. Jei po automobiliu matote spalvotas dėmes (dažniausiai žalios, rožinės ar oranžinės spalvos), tai rodo aušinimo sistemos nuotėkį. Skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Svarbu jį greitai išvalyti, nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir gamtai.
• Variklio temperatūros pakilimas. Vienas iš akivaizdžiausių ženklų yra temperatūros matuoklio rodyklės pakilimas virš normos ar įsijungusi įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje. Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai.
• Balti dūmai iš išmetimo vamzdžio. Baltų dūmų atsiradimas dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės. Tai gali būti lydima antifrizo kvapo iš išmetimo dujų.
• Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva. Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą.
• Putojantis aušinimo skystis. Skystis apsiputojęs, panašus į šampūną. Tai gali reikšti prastą aušinimo skystį, nesandarumą sistemoje arba galimai buvęs savininkas užpylė langų ploviklio.
• Didelis slėgis sistemoje. Kietos žarnos, išvaromas aušinimo skystis pro kamštį. Gali būti kaltas radiatoriaus kamštis arba pramušta tarpinė po variklio galva.
• Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas. Jei pastebite, kad antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai, tai gali būti pirmasis signalas apie galimus sistemos gedimus.
• Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis. Jei aušinimo skysčio bakelio dangtelis nesandarus, sistemoje gali atsirasti slėgio problemų, dėl kurių skystis pradeda virti arba išgaruoti. Nesandarus dangtelis taip pat gali leisti orui patekti į sistemą, o tai dar labiau pablogina skysčio cirkuliaciją.

Diagnostika ir problemų sprendimas

Laiku nespręstos problemos gali sukelti rimtų gedimų ar net variklio sugadinimą, o tai dažnai reikalauja sudėtingo ir brangaus remonto.

Patikra ir identifikavimas

Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę.

1. Pirmiausia patariame automobilį pastatyti ant sausos dangos ir ten jį kuriam laikui palikti. Tada jį iš ten patraukite ir pažiūrėkite, ar nesusidarė balos. Varvantis ryškios spalvos (rožinis, žalias) skystis ir yra antifrizas.
2. Tuo pat metu galite atsidaryti variklio gaubtą ir, pasiėmę žibintuvėlį, ieškoti įtrūkusios žarnos, skylučių ar lašėjimo vietų. Patikrinti galite ne tik žarneles, bet ir radiatorius.
3. Profesionalūs automechanikai turės daugiau įrankių bei galimybių patikrinti dar įvairesnes priežastis. Visų pirma - slėginis testas gali greitai padėti pamatyti, iš kur gi nuteka antifrizas.

Kai tik pastebėsite problemų, pakeiskite susidėvėjusius komponentus, kaip kad žarnas, vandens siurblį ar radiatorius. Laiku aptikus aušinimo sistemos problemas, galima sutaupyti daug pinigų ir išvengti rimtesnių variklio pažeidimų.

Aušinimo sistemos plovimas

Tiems, kurie nekokybiško skysčio užpylė per klaidą, ar įsigijo neprižiūrėtą automobilį, patariama praplauti aušinimo sistemą. Aušinimo sistemos plovimas padeda pašalinti nuosėdas, korozijos produktus ir kitas priemaišas, kurios trukdo efektyviam šilumos perdavimui.

Kaip plauti sistemą:

1. Išleiskite seną skystį.
2. Kelis kartus praplaukite su distiliuotu vandeniu. Jei yra galimybė, galite išimti termostatą, kad cirkuliacija vyktų greičiau.
3. Galima naudoti specialius ploviklius.
4. Galiausiai, dar esant karštam varikliui, galima išleisti supiltą vandenį ir pripilti gero aušinimo skysčio.

Svarbu: Viską daryti, kai variklis atšalęs, kitaip dėl staigios temperatūros gali įvykti pažeidimų. Tuomet gali reikėti plauti radiatorių su specialia chemija, tačiau kanalai vis tiek gali likti užakę.

Aušinimo sistemos nuorinimas

Jeigu aušinimo sistemoje atsiranda oro burbulas, dėl jo gali sutrikti cirkuliacija. Įprastai nuorinti sistemą tenka po termostato, vandens pompos, radiatoriaus arba tiesiog aušinimo skysčio keitimo. Dažnai šios sistemos yra sukurtos taip, kad jos galėtų nusiorinti savaiminiu būdu. Tam naudojami vienakrypčiai vožtuvai dangteliuose ir oras iš sistemos ilgainiui pasišalina savaime.

Norint nuorinti aušinimo sistemą, pirmiausiai reikia surasti orinimo taškus. Jie turėtų būti aukščiausiose aušinimo sistemos vietose (jų kiekis varijuoja pagal modelius).

Žingsniai:

1. Pastatykite automobilį taip, kad jo priekis būtų aukščiau.
2. Užveskite variklį.
3. Įjunkite šildymą pilnu pajėgumu, kad atsidarytų ir salono šildymo ratas.
4. Šiek tiek pagazuokite ir palengva atleiskite orinimo tašką. Jeigu sistemoje yra oro, turėtų pasigirsti šnypštimas - laikykite ventilį atleistą iki kol pradės bėgti skystis.

Turėkite omenyje, kad aušinimo sistemos orinimas turėtų būti atliekamas specialistų, nes įkaitęs aušinimo skystis kelia kūno nudegimų riziką, o netinkamai nuorinus sistemą galite perkaitinti variklį.

Prevencija ir tinkama priežiūra

Tinkama priežiūra ne tik užkirs kelią antifrizo dingimo problemoms, bet ir užtikrins aušinimo bei kondicionavimo sistemų efektyvų veikimą.

• Reguliarus aušinimo skysčio keitimas. Antifrizas yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Aušinimo skystį būtina keisti pagal gamintojo rekomendacijas. Pavyzdžiui, žalio G11 skysčio eksploatavimo laikas yra dveji metai, o G12, G12++ ir G13- savo savybių nepraras ir penkerius metus.
• Teisingas aušinimo skysčio pasirinkimas ir skiedimas. Negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant pačio aušinimo skysčio bakelio). Jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai. Geriausia pirkti jau paruoštą produktą, o ne patiems užsiimti maišymu. Neskieskite aušinimo skysčio per daug ir visada naudokite tik distiliuotą vandenį.
• Venkite pigiausių gaminių. Jų pirkimas - tai dalyvavimas loterijoje. Skysčio spalva nieko neparodo. Jei tas pats gamintojas turi keleto skirtingų spalvų tokia pat etikete pažymėtų aušinimo skysčio bakelių, tai rodo, kad jo tikslas - paskatinti klientą rinktis tik pagal spalvą.
• Reguliari automobilio techninė priežiūra. Laikui bėgant, žarnelės, tarpinės ir visos sistemos jungtys gali susidėvėti. Dėl to atsiranda nesandarumai, įtrūkimai ar kita žala bei skystis nuteka.

Aušinimo sistemos problemų ignoravimo kaina

Viena klaida - brangus remontas. Didžiausi nuostoliai naudojant nekokybišką aušinimo skystį būtų ne nuosėdų valymas iš sistemos, o be apsaugos nuo korozijos sugedusių radiatorių ir vandens pompų keitimas. Variklio perkaitimas gali sukelti stūmoklių, cilindrų bloko ir variklio galvutės paviršių deformaciją.

Remonto išlaidos gali būti reikšmingos:

• Radiatoriaus keitimas populiariems šalyje modeliams kainuotų nuo 70 iki 300 eurų.
• Už naują vandens pompą kartu su mechanikos darbu tektų sumokėti nuo 50 iki 200 eurų.
• O jei perkais variklis - nuostoliai neišvengiamai bus dar didesni. Priklausomai nuo nuostolių, remontas gali palengvinti piniginę nuo 200 iki 600 eurų.

Dažnų aušinimo sistemos problemų suvestinė

Žemiau pateikta lentelė apibendrina dažniausiai pasitaikančias problemas ir galimus sprendimus:

Jei susiduriate su aušinimo sistemos problemomis, svarbu nedelsti ir imtis veiksmų. Reguliari priežiūra ir savalaikis remontas padės išvengti rimtesnių gedimų ir užtikrins saugų bei patikimą automobilio veikimą.

tags: #daznai #baigiasi #ausinimo #skystis

Populiarūs įrašai:

• Lietuvos baudų už riziką keliantį elgesį sistema
• Volvo dyzelinių variklių apžvalga: V70 ir V60
• Ratlankių atnaujinimas
• Kaip vyksta vairavimo egzaminas „Regitroje“?
• Praktiškas automobilis Škoda Rapid