Degalų kompensacija darbuotojui - viena dažniausiai klaidingai suprantamų sričių darbo santykiuose. Vieni įsitikinę, kad darbdavys privalo padengti visas kuro išlaidas, kiti net nežino, kad turi teisę į kompensaciją komandiruotės metu. Trečia grupė gauna fiksuotą sumą „už benziną“ ir nesusimąsto, kad nuo jos gali būti skaičiuojami mokesčiai kaip nuo atlyginimo.
Kompensavimas už degalus komandiruotės metu
Pagal Darbo kodekso (DK) 107 straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo kompensuoti komandiruotės metu darbuotojo patirtas papildomas išlaidas - transporto, nakvynės, degalų. Tai nėra darbdavio gera valia, o tiesioginė pareiga. Jeigu darbuotojas vyksta į komandiruotę nuosavu automobiliu, kompensuojamos kuro išlaidos pagal nustatytas normas ir ridą.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) reikalauja, kad degalų sąnaudos būtų kompensuojamos pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Vien fiksuota norma „100 kilometrų“ nepakanka - būtina turėti degalų pirkimo čekius ir sąskaitas faktūras. Svarbu: degalų sąnaudos turi būti kompensuojamos pagal faktines išlaidas, pateikus kvitus. VMI pozicija šiuo klausimu yra vienareikšmė - į fiksuotos kompensacijos sumą degalų įtraukti negalima.
Nuo 2023 m. rugpjūčio standartinė dienpinigių norma komandiruotėms Lietuvoje yra 28 eurai už kalendorinę dieną. Svarbu suprasti: dienpinigiai skirti pragyvenimui - maistui ir smulkioms išlaidoms.
Darbas, traktuojamas kaip komandiruotė
DK 107 straipsnio 1 dalis nustato komandiruotės apibrėžimą - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Tačiau darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą, dažnai neturi nuolatinės darbo vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio.
Jeigu darbo sutarties šalys susitarė dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, dienpinigiai gali būti laikomi darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis. Kitaip tariant, darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta.
Asmeninio automobilio naudojimas darbo reikmėms
Kai darbuotojas kasdien naudoja savo automobilį darbo funkcijoms, pavyzdžiui, lankant klientus ar vežant prekes, situacija sudėtingesnė. DK 31 straipsnis numato, kad darbuotojo gauta kompensacija už asmeninių priemonių naudojimą darbe priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Tai gali būti taikoma, jei atitinka šias sąlygas:
- Egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo.
- Priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti.
- Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką.
Pavyzdžiui, jei darbo sutartyje aiškiai nurodyta, kad darbuotojas gauna kompensaciją už automobilio amortizaciją ir degalus, o įmonės vidaus taisyklėse nustatytas kompensacijos dydis, apskaičiuotas pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių ir degalų sąnaudas, ši kompensacija gali būti laikoma neapmokestinama, jei atitinka visas aukščiau išvardintas sąlygas.
Darbo kodekso pakeitimai nuo 2023 m. birželio 1 d.
Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso (DK) pakeitimai, kurie reikšmingai paveikė darbuotojų, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kuro kompensavimo tvarką. Iki tol galiojusi galimybė mokėti kompensaciją, siekiančią iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (DK 144 str. 8 d.), buvo panaikinta. Ši norma pripažinta netekusia galios.
Jeigu darbo sutartyje vis dar numatyta tokia kompensacijų sąlyga, darbdavys negali jos vienašališkai pakeisti be darbuotojo raštiško sutikimo (DK 45 str. 1 d.). Tokiu atveju, tęsiant kompensacijų mokėjimą, nuo jų reikės skaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio, kas padidins darbdavio sąnaudas. Darbdavys gali siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas, atsisakant kompensacijų. Jei darbuotojas nesutinka, galima svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d.).
Pajamos natūra ir apmokestinimas
Kai darbdavys apmoka darbuotojo atvykimo į darbą ir parvykimo iš darbo išlaidas - pinigais ar leisdamas įsipilti degalų įmonės kortele - tokios sumos laikomos darbuotojo pajamomis ir apmokestinamos kaip darbo užmokestis. Tai reiškia papildomą 20 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ mokesčius.
Yra viena išimtis: jei darbuotojas naudoja įmonei priklausantį tarnybinį automobilį važiavimui tik į darbą ir iš darbo, ir šis automobilis nenaudojamas asmeniniais tikslais, VMI pozicija yra, kad tai nėra pajamos natūra. Tačiau jeigu automobilis laikomas prie namų, mokesčių administratorius turi pagrindą preziumuoti, kad jis naudojamas ir asmeniniais tikslais, jeigu nebus nustatyta kitaip.
Tarnybinio automobilio naudojimas asmeniniais tikslais
Kai darbdavys suteikia darbuotojui įmonės automobilį asmeniniam naudojimui (įskaitant važiavimą iš darbo į namus ir iš namų į darbą), darbuotojo gauta nauda laikoma jo pajamomis, gautomis natūra (nepinigine išraiška). Šios pajamos apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y., nuo pajamų natūra įmonė privalo sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio.
Darbuotojo iš įmonės gaunamos pajamos natūra turi būti apmokestinamos kaip gyventojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y., nuo pajamų natūra įmonė privalo sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio. Tokių mokesčių suma svyruoja nuo 41 iki beveik 45 procentų.
VMI atstovai sako, kad įmonės vardu įsigytas turtas privalo būti naudojamas jos veikloje pagal paskirtį (pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti). Nors naudoti įmonės automobiliu asmeniniais tikslais nėra draudžiama, tačiau toks turto naudojimas turi būti teisingai apskaitytas ir sumokėti atitinkami mokesčiai.
Darbuotojo gauta nauda įvertinama vienu iš dviejų būdų:
- Procentinė dalis nuo automobilio tikrosios rinkos kainos:
- Kai darbuotojo gauta nauda apima automobilio naudojimą be degalų - 0,70 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos per mėnesį.
- Kai darbuotojo gauta nauda apima automobilio naudojimą su degalais - 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos per mėnesį.
Praktiškai įmonės dažniausiai pasirenka skaičiuoti 0,75 proc., kai darbdavys apmoka ir asmeniniais tikslais sunaudotus degalus.
Pavyzdys: Jei įmonės automobilio rinkos vertė sausio 1 d. yra 50 000 EUR ir darbdavys apmoka asmeniniais tikslais sunaudotus degalus, pajamos natūra per mėnesį - 375 EUR (50 000 × 0,75 proc.). Nuo šios sumos turi būti apskaičiuota ir sumokėta: 75 EUR GPM, 79,76 EUR „Sodros“ ir 5,25 EUR PVM mokesčių. Įmonei tai kainuotų 160 EUR per mėnesį.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė apskaičiavo, kad, jei automobilio tikroji rinkos kaina siekia 15 000 EUR, o pasirenkamas 0,75 proc. tarifas (su degalais), pajamų natūra suma sudaro 112,5 EUR per mėnesį. Nuo šios sumos apskaičiuojami mokesčiai:
- Darbuotojo GPM (20 proc.) - 22,5 EUR.
- Darbuotojo VSD ir PSD (19,5 proc.) - 21,94 EUR.
- Darbuotojo VSD (1,77 proc.) - 1,99 EUR.
- PVM atstatymas dėl kuro pirkimo - 1,58 EUR.
Visus šiuos mokesčius sudėjus, galutinė pajamų natūra mokesčio suma siekia 48,01 EUR per mėnesį.
- Pajamų natūra įvertinimas pagal automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą:
Šiuo atveju atsižvelgiama į automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą laikotarpiu, kuriuo darbuotojas galėjo juo naudotis asmeniniais tikslais. Darbuotojo gauta nauda turi būti vertinama kas mėnesį, atsižvelgiant į nuomos kainos svyravimus rinkoje. Apskaičiuojant pajamas natūra šiuo būdu, turi būti įvertinama turto naudojimo asmeniniams tikslams apimtis, t. y., kiek faktiškai gyventojas naudoja automobilį asmeniniams tikslams. Naudos apskaičiavimo dydis apima tokias automobilio eksploatavimo išlaidas, kaip plovimą, remontą, draudimą ir pan., todėl papildomai nuo tokių išlaidų gyventojo nauda neskaičiuojama.
Pavyzdys: Jei įmonė padalinio vadovui leidžia naudoti automobilį 70 proc. darbo reikmėms ir 30 proc. asmeninėms reikmėms (darbuotojas apmoka asmeniniams poreikiams sunaudotus degalus), o automobilio nuomos rinkos kaina yra 520 EUR per mėnesį. Darbuotojo gauta nauda natūra - 156 EUR (520 EUR x 30 proc.) per mėnesį, nuo kurių turi būti apskaičiuota ir sumokėta apie 31 EUR GPM.
VMI primena, kad tais atvejais, kai asmeninėms reikmėms naudojami įmonės nupirkti degalai, gauta nauda turi būti vertinama atskirai dar ir pagal pajamų natūra davėjo degalams įsigyti turėtas išlaidas.
Nuomos sutartys su darbuotojais
Kai kurios įmonės bando apeiti mokestinius apribojimus nuomodamos automobilį iš paties darbuotojo. Bet ir čia yra niuansas: pagal panaudos sutartį degalus turėtų pirkti pati įmonė tiesiogiai, savo vardu ir sąskaita. Jei įmonė negali įrodyti ekonominio pagrįstumo, visos nuomos pajamos gali būti pripažintos darbo užmokesčiu, o sunaudoti degalai - pajamomis natūra. Kai yra nuomos sutartis, reikia nepamiršti iš nuomos mokesčio išskaityti GPM. VMI taip pat yra žadėjusi tokias kompensacijas apmokestinti kaip darbo užmokestį ir neleisti atskaityti degalų pirkimo PVM.
PVM prievolės, kai įmonės automobilis naudojamas darbuotojo privatiems poreikiams
Kompensacija už kelionę į/iš darbo
Kompensacija už kelionės į/iš darbo išlaidas yra laikoma darbuotojo pajamomis natūra ir apmokestinama. Įstatymu numatyta, kad pajamų mokesčio mokėti nereikia tik už darbuotojo gautą naudą, kai darbdavys apmoka už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui vykti į darbo vietą ir parvykti iš jos. Tuo atveju, kai darbdavys apmoka konkretaus darbuotojo kelionės į darbą ir iš darbo išlaidas, nupirkdamas jam visuomeninio transporto mėnesinį bilietą, šio darbuotojo gauta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra.
Elektromobilių krovimo išlaidų kompensavimas
Elektromobilių krovimo išlaidų kompensavimas turi atskirą VMI reglamentavimą (2023-12-13 raštas Nr. R-4881). Pagrindinė taisyklė: jei darbdavys sudaro trišalę sutartį su darbuotoju ir elektros energijos tiekėju ir tiesiogiai apmoka tiekėjui už tarnybinio elektromobilio krovimą darbuotojo namuose, tai nelaikoma pajamomis natūra. Kai elektromobilis kraunamas įmonės teritorijoje ar viešose stotelėse ir darbdavys apmoka šias išlaidas, jos pripažįstamos įmonės veiklos sąnaudomis.
Pajamų natūra skaičiuojamos pagal tą pačią 0,75/0,70 proc. normą. Įmonė privalo patvirtinti elektros sunaudojimo normas elektromobiliams, atsižvelgdama į gamintojo nurodytas normas ir veiklos specifiką. VMI rekomenduoja atlikti bandomąjį važiavimą ir pagal jo rezultatus nustatyti realias normas.
Jei darbdavys nesudaręs trišalės sutarties su elektros energijos tiekėju ir apmoka už namų ūkyje sunaudotą elektros energiją pagal darbuotojo pateiktas sąskaitas, tai laikoma, jog įmonės darbuotojas gavo naudą, kuri yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Apmokėjimas galimas tiek tiesiogiai paslaugos teikėjui, tiek kompensuojant darbuotojui - abiem atvejais toks darbuotojo namų ūkyje sunaudotos elektros energijos apmokėjimas ar atitinkamas išlaidų kompensavimas bus laikomas gyventojų pajamų mokesčio objektu. Šios darbdavio išlaidos bus laikomos jo darbuotojo pajamomis ir apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.
Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal GPM įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Todėl jeigu įmonė (darbdavys) kompensuoja darbuotojui jo namuose patiriamas elektros energijos išlaidas, tai tokios išlaidos galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip gyventojų pajamų mokesčio objektas.
Vis dėlto reikia priminti, kad jeigu įmonė kaip darbdavys savo vardu neturi išlaidas pagrindžiančio dokumento apie elektromobiliui įkrauti sunaudotos elektros energijos išlaidas, tuomet laikoma, kad šias išlaidas darbuotojas patiria savo namų ūkyje. Vadinasi, šios gyventojo patirtos išlaidos apskritai darbdaviui (įmonei) yra neleidžiami atskaitymai. Taip yra todėl, kad Pelno mokesčio įstatymas numato, jog išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei jos susijusios su įmonės ekonomine nauda.
Dokumentavimas ir atskaitomybė
Darbuotojai, važinėjantys tarnybiniais ar darbo reikmėms naudojamais automobiliais, turi pildyti kelionės lapus - juose nurodoma kelionės data, maršrutas, tikslas, nuvažiuotas atstumas ir sunaudotas kuras. Teisės aktai nenustato konkrečios formos - įmonė pati nusistato tvarką vidiniame dokumente. Visos įmonės, naudojančios automobilius veikloje, privalo VMI teikti FR0521 deklaraciją - joje deklaruojamas kiekvienos transporto priemonės per metus sunaudotas degalų kiekis. Terminas - iki vasario 15 d.
VMI kontrolės priemonės
VMI atlieka nuolatinę įmonių automobilių stebėseną, siekdama nustatyti galimus mokestinius pažeidimus. Jeigu kyla įtarimų, kad turtas gali būti naudojamas asmeninėms reikmėms, VMI atlieka stebėsenos veiksmus. O išimtiniais atvejais, kai įmonė nesureaguoja į pateiktas rekomendacijas, griebiasi ir kontrolės veiksmų.
VMI taiko papildomas prevencines priemones, informuodama naujai prabangius automobilius įsigyjančias įmones apie mokestines pareigas. Vertinama, ar pranešimus gavusios įmonės deklaruoja pajamas natūra, nedeklaravusius analizuoja, o rizikingiausiems inicijuojami kontrolės veiksmai. VMI vertina ir visus gaunamus faktus, pavyzdžiui, mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidos priemonėse, pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan. Itin vertingi yra ir pačių gyventojų pranešimai apie užfiksuotus galimus mokestinius pažeidimus.
VMI specialistai analizuoja pirminius įmonių apskaitos dokumentus, lygina juos su trečiųjų šaltinių duomenimis ir vertina aplinkybes, rodančias, kad įmonės automobilis naudojamas ir asmeniniais darbuotojų tikslais. Tokios aplinkybės gali būti:
- Darbuotojas, kuriam priskirtas įmonės automobilis, neturi asmeninio automobilio.
- Įmonė neturi objektyvių įrodymų, kad visos degalų sąnaudos buvo patirtos automobilį naudojant tik verslo tikslais (nedokumentuojamos kelionės, nevedama degalų apskaita) arba kelionių dokumentuose ir/arba degalų apskaitoje užfiksuoti tikrovės neatitinkantys faktai.
- Degalai į tarnybinį automobilį pilami ne darbo metu: po darbo, atostogų, nedarbingumo metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis, o automobilis ne darbo metu fiksuojamas įvažiuojantis (išvažiuojantis) į kurortines teritorijas, prekybos ir pramogų vietas.
- Bendrovė neturi automobilio saugojimo vietos arba automobiliai saugomi automobilius naudojančių gyventojų gyvenamaisiais adresais.
- Nėra kontroliuojamas automobilių naudojimas ne darbo metu.
Privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejų vis dar fiksuojama. Dažniausiai tokie nusižengimai nustatomi dėl automobilių bei gyvenamosios paskirties būsto naudojimo asmeniniams tikslams, piktnaudžiavimo verslo kelionėmis jas paverčiant poilsinėmis. Taip pat nustatoma ir atvejų, kai verslo įsigytu motociklu ar laivu savo asmeninėms reikmėms naudojasi įmonės akcininkai ar vadovai bei jų šeimos nariai. VMI užfiksavus nustatytus pažeidimus dėl pajamų natūra nesumokėjimo gali priskaičiuoti mokestį, delspinigius ir skirti baudą.
Pajamų natūra deklaravimo statistika
VMI duomenimis, juridiniai asmenys kur kas aktyviau, savanoriškai deklaruoja pajamas natūra. Per keturis metus, lyginant 2024 m. su 2020 m., pajamas natūra deklaruojančių įmonių skaičius išaugo tris kartus. Nuo 2022 m. gyventojų pajamas natūra dėl kitam asmeniui priklausančio automobilio naudojimo įmonės deklaruoja atskirai nuo kitų pajamų natūra. Tai leidžia VMI gauti ir vertinti tikslesnę informaciją apie įmonių automobilių naudojimą privačių poreikių tenkinimui.
| Metai | Deklaruota pajamų suma (mln. eurų) | Mokėtinas GPM (mln. eurų) |
|---|---|---|
| 2022 | 33,8 | 5,6 |
| 2023 | 48,8 | 8,3 |
| 2024 | 67,6 | 11,5 |
Šaltinis: VMI
VMI atliekant švelniąsias stebėsenos priemones ir išimtinais atvejais kontrolės veiksmus per 2022-2024 m. bendrai dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 23 mln. eurų. 2025 m. I pusm. bendrai dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 4,5 mln. eurų.
Apibendrinant, VMI duomenimis, pastarųjų metų išmokų natūra deklaravimo duomenys aiškiai rodo, kad tendencija šioje srityje yra gerėjanti. Pajamas natūra už 2022 m. deklaravo dvigubai daugiau įmonių nei už 2020 m., beveik 84 mln. eurų išaugo jų apskaičiuotų pajamų suma (2022 m. - beveik 142 mln. eurų). Taip pat beveik 3 kartus augo deklaruotų mokesčių suma: nuo 2020 m. 6 mln. eurų GPM iki 2022 m. - beveik 18 mln. eurų.
Nuo 2006 m. po VMI atliktų patikrinimų pagal pasitikėjimo telefonu, e. anketas ir kitais informacijos šaltiniais gautą informaciją, dėl įvairių mokestinių pažeidimų į valstybės biudžetą papildomai sumokėta apie 43,5 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių (iš jų per 2023 m. - 534 tūkst. eurų).
Darbo priemonės nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams
Darbdavio aprūpinimas būtiniausiomis darbo priemonėmis nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams gali būti traktuojamas dvejopai, priklausomai nuo kontrolės ir apskaitos būdo:
- Darbdavys įvardija darbo priemones kaip įmonės turtą ir jį kontroliuoja: Tokiu atveju turtas apskaitomas ilgalaikio turto registruose. Jeigu kai kurių perduotų daiktų vertė nesiekia ilgalaikio turto minimalios vertės, tuomet ir priskyrusių jų įsigijimo kainą leidžiamiems atskaitymams, įmonė vis tiek kontroliuoja šį turtą, tvarkydama jo kiekinę apskaitą. Darbuotojui nebedirbant nuotoliniu būdu, darbdavys šį turtą susigrąžintų į įmonę. Šiuo atveju įsigijimo savikaina bus leidžiami atskaitymai, apskaičiuojant pelno mokestį.
- Darbdavys perduoda nupirktas darbo priemones darbuotojui ir jokios kontrolės nevykdo: Tuomet perdavimo momentu turėtų būti apskaičiuojama minėto turto įsigijimo vertė, įskaitant ir sumokėtą PVM sumą, ją pridėjus tą mėnesį prie darbuotojo algos. Nuo darbuotojo algos turi būti nuskaitomi visi su darbo santykiais susiję mokesčiai. Jeigu tokios naštos darbdavys nenori „užkrauti“ ant darbuotojo pečių, mokesčius nuo pajamų natūra galima sumokėti ir darbdavio lėšomis. Kai bus apmokestintos pajamomis natūra perduoto turto įsigijimo kaina, tuomet šio turto įsigijimo savikaina taip pat galės mažinti apmokestinamąjį pelną. Visgi šiuo atveju mokestinė našta yra gerokai didesnė.
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius kompensuoti darbuotojui asmeninio turto naudojimą. Tačiau „paprastuoju būdu“ mokėti tokios kompensacijos nepavyks, jei darbdaviai mano, jog moka nedidelę, pavyzdžiui, 100 EUR kompensaciją nuotoliniu būdu dirbančiam darbuotojui „už viską“ - vandenį, elektros energiją, asmeninį kompiuterį, kėdę, stalą, stalinę lempą. Tokios kompensacijos bus apmokestinamos.
Štai trys galimi scenarijai, kaip darbdaviui įvykdyti prievolę - pasirūpinti saugiomis ir sveikomis darbo sąlygomis, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu:
- Apskaičiuoti mėnesinę tokio turto naudojimo sumą.
- Nustatyti, kokia apimtimi šis turtas naudojamas įmonės veikloje.
- Sudaryti rašytinį susitarimą su darbuotoju dėl asmeninių priemonių naudojimo ir kompensacijos.
tags: #darbuotojo #automobilis #vykimui #i #darba #kompensuojant