Dalyvis - tai neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kuri pasižymi tiek veiksmažodžio, tiek būdvardžio ypatybėmis. Nors tradiciškai dalyviai laikomi veiksmažodžio formomis, jie užima tarpinę poziciją kalbos sistemoje.
Dalyvių prigimtis ir pagrindinės rūšys
Dalyviai turi veiksmažodžio šaknį, laikus, gali eiti tariniu ir reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę arba aplinkybę. Būdvardžio ypatybės, būdingos dalyviams, yra kaitymas giminėmis, skaičiais ir linksniais. Kaip ir būdvardžiai, jie derinami su daiktavardžiais ir gali būti įvardžiuotiniai.
Lietuvių kalboje išskiriamos dvi pagrindinės dalyvių rūšys:
- Veikiamieji dalyviai: reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo (pvz., rašąs mokinys, plaukianti gulbė).
- Neveikiamieji dalyviai: reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo.
Dalyvių darybos ypatumai
Dalyvių formos priklauso nuo veiksmažodžio laiko ir asmenuotės:
- Veikiamieji dalyviai: padaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių kamieno (iš 2-ojo asmens kamieno), pridedant -iąs, -ianti. Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės yra -ęs, -ę. Būsimojo laiko dalyviai išlaiko pakitusias kamieno galo priebalses.
- Neveikiamieji dalyviai: būsimojo laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio 2-ojo asmens, pridedant -mas, -ma. Būtasis laikas yra tik vienas, nėra kartinio ar dažninio laikų.
- Reikiamybės dalyviai: nurodo ypatybę, kylančią iš reikiamo atlikti veiksmo.
Subūdvardėjimas (adjektyvizacija)
Kai kurie dalyviai laikui bėgant praranda savo pirmines veiksmažodines ypatybes ir priartėja prie būdvardžių. Tokie žodžiai vadinami subūdvardėjusiais dalyviais. Jų leksinė reikšmė dažnai būna gerokai nutolusi nuo atitinkamo veiksmažodžio reikšmės (pvz., žodis nepakartojamas „nuostabus, retas“ žodynuose dažnai traktuojamas kaip būdvardis).
Nuobodu ar nuobodu? Sužinokite apie būdvardžius su galūnėmis -ED ir -ING anglų kalboje
Kodėl svarbu atpažinti subūdvardėjusius dalyvius?
Atpažinti šiuos žodžius būtina dėl kelių priežasčių:
- Leksikografija: žodynuose nėra nusistovėjusios žymėjimo tradicijos. Jei dalyvis subūdvardėjęs, jis turėtų būti pateikiamas kaip savarankiškas antraštinis žodis.
- Tekstynų anotavimas: norint tiksliai nurodyti morfologines pažymas, svarbu teisingai klasifikuoti žodį.
- Kalbos mokymas: mokant lietuvių kalbos, būtina paaiškinti skirtį tarp dalyvio ir būdvardžio.
Pavyzdžiai iš žodynų
Dalyvių ir būdvardžių skyrimas žodynuose dažnai nėra nuoseklus:
| Žodis | Traktavimas |
|---|---|
| Patenkintas | LKŽ/BLKŽ - būdvardis; DLKŽ - dalyvis |
| Apsiniaukęs | Mokomasis žodynas - būdvardis; kiti šaltiniai - ne |
| Vedęs | Leksikonas - būdvardis; kiti šaltiniai - ne |
Adjektyvizacijos teorinis pagrindas
Adjektyvizacija, arba būdvardėjimas, yra kitų kalbos dalių virtimas būdvardžiais. Kalbininkė A. Paulauskienė šį procesą sieja su funkcine (sintaksine) žodžių daryba arba konversija. Tai reiškinys, kai žodis be darybos afiksų ima funkcionuoti kitos kalbos dalies reikšme. Nors formaliai šie žodžiai išlaiko dalyvio formą, jie įgyja būdvardžio reikšmę. Visgi, adjektyvizacijos ribos išlieka diskusijų objektu, nes ne visada sutariama, ar visus būdvardžio funkciją atliekančius dalyvius galima laikyti subūdvardėjusiais.
tags: #dalyviai #zodziui #vinis