1986 metų balandžio 26-ąją Ukrainoje ketvirtame Černobylio atominės elektrinės bloke nugriaudėjęs sprogimas tapo viena didžiausių tragedijų branduolinės energetikos istorijoje. Ši nelaimė ne tik visiškai sunaikino reaktorių ir į aplinką išmetė milžinišką kiekį radioaktyviųjų medžiagų, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką tūkstančių žmonių likimuose.
Avarijos aplinkybės ir chronologija
Daugelis tyrėjų bei liudininkų atkuria tos nakties įvykius sekundžių tikslumu. Balandžio 25 d. 1.06 val. pradėta mažinti 4-ojo energetinio bloko galią, rengiant jį planiniam remontui. Nors elektrotechnikos bandymus planuota atlikti vidurdienį, dėl energetinės sistemos dispečerio nurodymų jie buvo nukelti į nakties metą. Šis sprendimas lėmė, kad darbai vyko esant mažesniam budinčio personalo budrumui.
Balandžio 26-osios nakties eiga:
- 0.28 val. - reaktoriaus galia netikėtai nukrito iki 30 šiluminių megavatų.
- 1.00 val. - operatoriams pavyko stabilizuoti galią ties 200 megavatų.
- 1.23 val. 40 sek. - bandymai oficialiai baigti, nuspaustas avarinės apsaugos mygtukas AZ-5.
- 1.24 val. - įvyko galingas sprogimas, reaktorius buvo sudarkytas.
Iškart po sprogimo jėgainės teritorijoje kilo chaosas: užgeso šviesa, pro sienas veržėsi vanduo, o dozimetrijos prietaisai rodė mirtinus radiacijos lygius. Nepaisant pragariškų sąlygų, personalas nepanikavo - buvo iškviestos ugniagesių brigados, o darbuotojai skubiai ėmėsi technologinių sistemų perjungimų, siekdami apsaugoti gretimus energetinius blokus.
Černobylio katastrofa: kaip tai įvyko
Likvidatorių dalia: pasekmės sveikatai ir socialiniai iššūkiai
Likviduojant avarijos padarinius dalyvavo apie 600 tūkstančių žmonių iš įvairių buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Lietuvos indėlis taip pat buvo reikšmingas - manoma, kad įvairius darbus Černobylyje ir Slavutyčiaus mieste atliko apie 7 000 lietuvių.
Lietuvos patirtis ir pasekmės
Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Panevėžio skyriaus pirmininkės Vidos Trakelienės teigimu, vien iš Panevėžio miesto ir rajono į avarijos zoną buvo siųsta 240 gyventojų. Iš jų šiandien gyvų likę tik apie 140. Daugelis jų dirbo vairuotojais, tvarkė aplinką arba dirbo sandėliuose.
| Problemos sritis | Poveikis likvidatoriams |
|---|---|
| Sveikata | Onkologinės ligos, infarktai, insultai, nervų sistemos sutrikimai. |
| Socialinis gyvenimas | Šeimų nesusiklostymas, psichologinė trauma dėl nežinios. |
| Valstybės parama | Pensijų priedai, vienkartinės pašalpos per Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. |
Skaudžiausia, kad tarp likvidatorių buvo ir jaunų būtinosios tarnybos kareivių. Grįžę namo, daugelis jų susidūrė su sveikatos problemomis, kurios palietė ne tik juos pačius, bet ir jų vaikus. Europos Komisijos finansuotų projektų rezultatai atskleidė, kad radiacija bei nuolatinė stresinė būklė provokavo somatines, neurologines ir kraujagyslių ligas.
Valstybės dėmesys ir pagalba nukentėjusiems
Šiandien likvidatoriai yra pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijų. Nors valstybė skiria nedidelius pensijų priedus (apie 58 eurus), finansinė parama per Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą yra ypač svarbi. Centras skiria vienkartines išmokas sveikatai pablogėjus ar mirus artimiesiems. Visgi, pasak V. Trakelienės, daugelis černobyliečių šiandien gyvena sunkios ligos sąlygomis, todėl susitikimai ir avarijos metinių minėjimai tampa vis retesni - traumuoja prisiminimai ir prasta sveikata.
tags: #dalyvavo #likviduojant #cernobylio #avarijos #padarinius