Pastaruoju metu automobiliai tampa tikra problema politikams. Į vieną tokią situaciją pateko ir Seimo narys Dainius Kreivys, kai kilo klausimų dėl jo automobilio nuomos sandorių. Šiame straipsnyje panagrinėsime D. Kreivio automobilio nuomos istoriją, interesų konfliktų problematiką ir politikų atsakomybę už savo veiksmus.
Kilus ažiotažui dėl Seimo nario Dainiaus Kreivio nuomojamo automobilio iš UAB „Statybų gausa“, kurios vienas iš savininkų yra ir D. Kreivys, pabrėžtina, kad parlamentaras už automobilio nuomą nenaudojo parlamentinėms išlaidoms skirtų lėšų, automobilį nuomojosi savo asmeninėmis lėšomis.
D. Kreivio automobilio nuomos sandoriai ir kilusios abejonės
Kreipimasis dėl interesų supainiojimo
2017 m. sausio 23 d. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi raštu, prašydama ištirti, ar Seimo narys D. Kreivys nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų bei nepažeidė Seimo nario etikos, nuomodamasis parlamentinei veiklai naudojamą automobilį iš įmonės, kuri jam priklauso, ir vėliau jį įsigydamas iš tos pačios įmonės. Pareiškėjų teigimu, iš valstybės biudžeto lėšų galimai buvo remiama privati įmonė. Komisija išnagrinėjo VTEK 2017 m. balandžio 3 d. pažymoje pateiktą informaciją apie D. Kreivio sudarytus sandorius.
Informacija apie automobilio nuomą ir įsigijimą
Seimo narys D. Kreivys 2012-2016 m. Seimo kadencijoje nuomojosi automobilį iš UAB „Statybų gausa“, kurioje D. Kreivys yra vienas iš akcininkų. D. Kreivys 2017 m. sausio 16 d. buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį su UAB „Statybų gausa“. Vėliau jis nutraukė šią sutartį ir automobilį išsipirko už 13,5 tūkst. eurų. Konservatorius pripažino, kad sausio 16-ąją buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį su jam priklausančia bendrove „Statybų gausa“, kuriai priklauso prekybos tinklas „Moki veži“.
Apie staigių manevrų priežastį D. Kreivys teigė: „Jau šią sutartį nutraukiau. Aš nutariau automobilį nupirkti. Kodėl? Vyksta visokie skandalai, pagalvojau, kad geriau nusipirkti ir bus ramu.“ Politikas neįžvelgė problemos, kad automobilį nuomojosi iš jam priklausančios bendrovės: „Tai normalu. Jei aš esu vienas iš akcininkų, turbūt nėra didelė problema, kad įmonė man nuomoja.“ Šešerių metų senumo „Audi A6“ nuomojęsis Seimo narys tikino, kad jam nebuvo taikomos jokios lengvatos. D. Kreivys taip pat teigė iš bendrovės „Statybų gausa“ automobilį įsigijęs rinkos sąlygomis - už pirkinį, kurio dar nebuvo deklaravęs, jis sumokėjo 13,5 tūkst. eurų.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad kilus skandalui, Dainius Kreivys nutraukė automobilio nuomos sutartį. Politikas papildė savo deklaraciją, nurodydamas ką tik įvykusį 6 tūkst. eurų vertės nuomos sandorį, tiesa, daugiau jo detalių D. Kreivys neatskleidė.
D. Kreivio paaiškinimai ir deklaravimas
Seimo narys D. Kreivys automobilį nuomojasi nuo 2012 m., nenaudodamas parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Jis nurodė, kad automobilio nuomos sandoris buvo nurodytas privačių interesų deklaracijoje nuo 2012 m. rugsėjo 4 d., o nuomos mokestis mokamas iš jo asmeninių lėšų. D. Kreivys teigė, kad šiuo metu naudoja automobilį, kurį 2017 m. sausio mėn. įsigijo už asmenines lėšas.
2017 m. liepos 4 d. Komisijai pateiktame paaiškinime D. Kreivys nurodė, kad nei šiuo metu, nei anksčiau būdamas Seimo nariu valstybės lėšų, skirtų parlamentinei veiklai, automobilio nuomai nėra naudojęs. Taip pat, 2017 m. balandžio mėn. pateiktame paaiškinime Komisijai, jis nurodė, kad jokių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti 2012-2016 m. automobilio nuomai nenaudojo ir pridėjo tai patvirtinantį Seimo kanceliarijos 2017 m. kovo mėnesio raštą Nr. V-2017-2714.
Privačių interesų deklaracija buvo papildyta, nurodant 2017 m. sausio 16 d. nuomos sandorį su UAB „Statybų gausa“; sandorio vertė 6 tūkst. eurų. Be to, nuoma D. Kreivio Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje deklaruota nuo 2013 m. sausio 1 d.
Kiti deklaravimo neatitikimai
Remiantis VTEK pateiktais D. Kreivio privačių interesų deklaracijos duomenimis, D. Kreivys 2017 m. sausio 16 d. privačių interesų deklaracijoje nurodė automobilio nuomos iš UAB „Statybų gausa“ sandorį (sandorio data 2017 m. sausio 16 d.). Tačiau šio sandorio nutraukimo ir automobilio pirkimo sandorio privačių interesų deklaracijoje jis nėra nurodęs.
Kaip nurodyta publikacijoje, Seimo narys D. Kreivys privačių interesų deklaracijoje nenurodė, iš ko gavo 463 tūkst. eurų paskolą. „Lietuvos rytui“ Seimo narys D. Kreivys teigė, kad ją suteikė bankas „Swedbank“.
D. Kreivys 2013 m. pradžioje buvo sudaręs 24 tūkst. Lt vertės automobilio nuomos sutartį su UAB „Statybų gausa“ ir deklaracijoje nurodęs, kad ši yra antrinė bendrovės „Catus“ įmonė, kurios akcininkas jis yra. 2017 m. sausio 23 d. papildytoje deklaracijoje įrašo apie automobilio nuomą nėra, tačiau nurodytas kitas nuomos sandoris už 6 tūkst. eurų. Seimo narys D. Kreivys privačių interesų deklaracijoje nurodė paskolas iš banko „Swedbank“ ir UAB „Catus“. 2017 m. gegužės 15 d. pateikta Seimo nario D. Kreivio naujausia papildyta privačių interesų deklaracija. Deklaracijoje duomenų apie automobilio nuomos sandorį nėra nurodyta. Deklaracijoje yra nurodyti du pirkimo sandoriai. Vienas sandoris sudarytas 2016 m. lapkričio 17 d., sandorio suma - 547 675 eurų, kitas pirkimo sandoris sudarytas 2017 m.
D. Kreivys 2017 m. sausio viduryje papildytoje deklaracijoje nurodė, kad 2016 m. gruodį sudarė dar vieną nuomos sandorį, kurio suma - 547 tūkst. eurų. „Lietuvos rytas“ teigia, kad sandoris deklaruotas pavėluotai. Seimo narys D. Kreivys nurodė, kad deklaracijoje turbūt įsivėlė klaida, nes už tokią sumą pernai jis pirko nekilnojamąjį turtą.
Platesnis kontekstas: VTEK tyrimai ir kitų Seimo narių atvejai
Seimo narių pareiga deklaruoti sandorius
Seimo statutas įpareigoja vengti intereso konflikto, o pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą politikas turi deklaruoti sandorį, kurio vertė per metus viršija 3 tūkst. eurų. 2017 m. sausio 23 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Gintarė Skaistė pateikė kreipimąsi „Dėl Seimo nario prievolės deklaruoti sandorį“, kuris susijęs su viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija apie Seimo nario Algirdo Butkevičiaus automobilio nuomą.
VTEK nustatyti pažeidimai ir pavyzdžiai
Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad kai kurie Seimo nariai pažeidė deklaravimo tvarką:
- Vėluojantys deklaruoti: Seimo nariai Rimas Andrikis, Vytautas Kamblevičius, Dainius Kreivys, Julius Sabatauskas ir Irena Šiaulienė vėlavo pateikti privačių interesų deklaracijas, kai pradėjo eiti naujos kadencijos Seimo narių pareigas.
- Nedeklaruoti sandoriai: Seimo narys Dainius Kreivys nenurodė automobilio išsipirkimo (nutraukus nuomos sutartį) sandorio. Seimo narys Julius Sabatauskas nenurodė 2016 m. lapkričio 15 d. automobilio pirkimo sandorio. Seimo narė Irena Šiaulienė nenurodė automobilio pirkimo išsimokėtinai sandorio.
- Nepateikusieji deklaracijų: Seimo nariai Artūras Skardžius, Linas Balsys, Kęstutis Masiulis, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Antanas Matulas, Algimantas Dumbrava, Mantas Adomėnas 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos buvo įspėti, jog nėra pateikę privačių interesų deklaracijų kaip naujai išrinkti Seimo nariai.
- Algirdo Butkevičiaus atvejis: Pagal VTEK 2017 m. balandžio 3 d. pažymoje pateiktą informaciją Seimo narys A. Butkevičius nedeklaravo automobilio nuomos sandorio iš UAB „Alavera“. Automobilio nuomos sutartis, pagal kurią už automobilio nuomą kas mėnesį mokama 480 eurų įmoka, buvo pasirašyta 2016 m. A. Butkevičius 2017 m. kovo 1 d. bei 2017 m. gegužės 3 d. paaiškinimuose Komisijai nurodė, kad transporto priemonės nuomos sutartis su UAB „Alavera“ buvo pasirašyta 2016 m. gruodžio 1 d. ir šis sandoris 2017 m. sausio 23 d. buvo deklaruotas per elektroninę deklaravimo sistemą. Sandorio pavėluotą deklaravimą sąlygojo tai, jog buvo aiškinamasi sandorio deklaravimo būtinybė ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos.
- Antano Matulo atvejis: Seimo narys Antanas Matulas 2015 ir 2016 m. iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų automobilio nuomai išleido virš 3 tūkst. eurų. Seimo narys 2016 m. lapkritį pradėjo tą patį automobilį nuomotis iš savo asmeninių lėšų.
- Vytauto Kamblevičiaus atvejis: Seimo narys Vytautas Kamblevičius antrą kadenciją už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomojosi automobilį iš vaistais prekiaujančios bendrovės „Norameda“. Automobilio nuomai Seimo narys išleido per 14 tūkst. eurų. „Lietuvos ryto“ televizija skelbė, kad už automobilį parlamentaras farmacijos bendrovei „Norameda“ sumokėjo 14 tūkst. eurų.
- Gintaro Steponavičiaus atvejis: Seimo narys Gintaras Steponavičius deklaraciją papildė 2017 m. sausio pabaigoje. 2016 m. rugsėjį jis už 3,5 tūkst. eurų įsigijo automobilį „Land Rover“, kurį daug metų nuomojosi iš bendrovės „Sostena“ ir tam tikslui išleido beveik 27 tūkst. eurų iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų nuo 2009 m. Per 2016 m. už nuomą sumokėjo 1,5 tūkst. eurų.
- Irenos Šiaulienės atvejis: Seimo narė Irena Šiaulienė privačių interesų deklaraciją pateikė 2017 m. sausio pabaigoje. Ankstesnės Seimo kadencijos metu ji, pasinaudodama parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis, nuomojosi automobilį iš UAB „Sostena“, tam tikslui išleisdama per 26 tūkst. eurų.
Pernai lapkritį Seimo valdyba nutarė, kad parlamentarai automobilių nuomai nebegali naudoti parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
Interesų konfliktų problematikos vertinimas
Ekspertų ir politikų komentarai
Žurnalistė Daiva Žeimytė laidoje „Lietuva tiesiogiai“ klausė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovės Rugilės Trumpytės, ar situacija, kai Seimo narys nuomojasi automobilį iš įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, yra normali. R. Trumpytė atsakė, kad jei politikas nežino, ar vertėtų deklaruoti sandorį, ar nereikėtų, jei tokia istorija kitą dieną gali atsidurti pirmame puslapyje ir mano, kad gali iškilti interesų konfliktas, patarimas būtų deklaruoti ir išvengti regimybės, kad kažkoks konfliktas yra.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius teigė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas labai aiškiai apibrėžia ir nustato taisykles, kaip ir kada vieši asmenys turi deklaruoti bent regimybę interesų konfliktui. Gerasis aspektas šiose istorijose yra tai, kad prieš 10 metų turbūt nebūtume kalbėję apie automobilių nuomas, sutartis, galimus interesų konfliktus. Tai reiškia, kad taikome vis aukštesnį standartą ir vis aukščiau keliame kartelę politikams veikti.
Konservatorius Antanas Matulas sako, kad visos taisyklės, kurios apibrėžia verslininkų ir politikų santykį, yra etikos kodekse, tačiau svarbiausia remtis moralinėmis normomis. „Yra etikos kodeksas, yra taisyklės rašytos, nerašytos, bet kiekvienas politikas ar valstybės tarnautojas turi visų pirma pats suvokti, kur yra tos bendravimo ribos. Nesurašysi visko į popierių.“
A. Matulas taip pat pabrėžė, kad galbūt patys ministrai, kalbant apie Virginiją Baltraitienę, Dainių Kreivį ir Birutę Vėsaitę, net ir nepagalvojo, kad čia gali būti kažkas tokio, kas gali sukelti įtarimą visuomenei dėl privačių interesų pažeidimo. Todėl labai svarbu, kad viešųjų ryšių specialistai ir patarėjai, kurie formuoja darbotvarkes, suprastų šią problematiką.
Sąsajos su ankstesniais skandalais ir verslo veikla
Politikams tenka spręsti ne tik deklaravimo problemas. Pastaruoju metu automobiliai tampa tikromis vilkduobėmis politikams. Be D. Kreivio atvejo, visuomenės dėmesį prikaustė ir kiti įvykiai, tokie kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko atleidimas ir buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus automobilio nuoma iš nedidelės įmonės, kuri viešojoje erdvėje nenurodo užsiimanti automobilių nuoma.
Šie ir kiti per paskutinius kelerius metus politinėje erdvėje įvykę skandalai, kai politikai pernelyg laisvai naudojosi verslininkų teikiamomis paslaugomis, rodo, kaip svarbu užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę politikų veikloje, ypač kai kalbama apie finansinius sandorius ir interesų deklaravimą.
„Kviečių gatvės“ istorija
Dalis vilniečių pasijuto apgauti: vietoj planuotų socialinių butų ir bendruomenės centro sostinės Jeruzalės mikrorajone iškilo kandidato į ministrus, Dainiaus Kreivio, verslo statytas daugiabutis. Leidimas jam statyti buvo išduotas neteisėtai, tačiau politiko įmonės projektą išgelbėjo savivaldybės su bendrove pasirašyta taikos sutartis, leidusi keisti sklypo detalųjį planą pagal jau vykusias statybas.
Sostinės Jeruzalės mikrorajone, Kviečių gatvėje, baigtas statybų projektas „K2 Saulėti namai“. Daugiabutį šioje vietoje statė su D. Kreiviu susijusi bendrovė „Statybų gausa“. Registrų centro duomenimis, politikas bendrovę valdo per UAB „Catus“, kurioje D. Kreiviui priklauso 40 proc. Politiko verslo statyti butai iki šiol pardavinėjami.
Tiesa, sklype pagal ankstesnius sostinės valdžios planus turėjo iškilti ne D. Kreivio įmonės „Saulėti namai“, o visuomeninės paskirties pastatas. Į jį turėjo keltis Verkių seniūnijos darbuotojai, taip pat buvo numatytos patalpos bibliotekai, dienos centrui, kultūros centrui. Daugiafunkcį pastatą statyti dar prieš krizę užsimojo tuomečio mero Artūro Zuoko vadovaujama koalicija. Pastatas jau buvo suprojektuotas, jam statyti net gautas statybos leidimas, tačiau, savivaldybei įklimpus į skolas, sklypas parduotas su D. Kreiviu siejamai bendrovei.
„Statybos eigoje aplinkiniai gyventojai labai aršiai puolė, nenorėjo, kad būtų statomas gyvenamas namas, norėjo, kad būtų automobilių stovėjimo aikštelė. Tada Aplinkos ministerija ir Statybos inspekcija padavė savivaldybę į teismą, kad neteisėtai išduotas statybos leidimas. Tada jie pradėjo bylinėtis, o po to priėmė sprendimą, kad aš turėčiau pakoreguoti sklypui detalųjį planą“, - teigė „Statybų gausos“ vadovas. Bendrovės akcininkas D. Kreivys tikino nedalyvaujantis įmonių veikloje ir situacijos nežinantis.
Buvęs Vilniaus meras A. Zuokas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybei buvo reikalingos lėšos vykdyti pagrindines funkcijas, todėl buvo vykdomas turto privatizavimas viešo aukciono būdu. Minėtu adresu buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis senas pastatas su suformuotu sklypu. Negavus iš Vyriausybės lėšų socialiniam būstui statyti, taip pat prieštaraujant dėl tokios paskirties gyventojams, pastatas ir sklypas buvo parduoti aukcione. Tuo metu pažadas patalpomis aprūpinti Verkių bendruomenę taip ir liko neištesėtas. Iki šiol tinkamų patalpų nerasta ir Verkių seniūnijai.
Išeitys ir sprendimo būdai
Rugilė Trumpytė mano, kad partijos savo viduje turėtų priimti poziciją ir politiką, kad būtų deklaruojama nuosekliai ir net ne tada, kai paraidžiui įstatyme numatyta 3 tūkst. eurų. Reiktų žiūrėti plačiau nei įstatymas. Aklasis fondas gali būti vienas iš sprendimų, bet jokiu būdu tai negalėtų būti sprendimas, kurį priėmę galėtume jaustis ramūs ir atsipūsti, kad interesų konfliktų rizikos nebėra. Nors tai yra vienas iš sprendimų, turėkim omenyje, kad jis nepanaikina problemos iš esmės.
Andrius Kubilius teigė, kad fondas, paėmęs akcijų valdymą į savo rankas, atsako ir prieš akcininką. Nėra labai paprasta viską sutvarkyti. Matyt, reiktų ieškoti vienokių ar kitokių sprendimų, tuo turėtų užsiimti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o ne tik išdavinėti indulgencijas pirmininko lūpomis, kad nėra pažeidimo, ir žiūrėti, kaip sutvarkyti daugelį dalykų, kurie Lietuvoje nėra išspręsti, tame tarpe ir akluosius fondus.
D. Kreivio sąsajos su verslu ir patarėjos vaidmuo
D. Kreivio ankstesnis atleidimas iš ministro pareigų
D. Kreivio sąsajos su verslais kainavo jam ūkio ministro postą penkioliktoje, konservatorių ir Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje, vyriausybėje. Iš pareigų D. Kreivys buvo priverstas trauktis 2011 m. pavasarį po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad ūkio ministras D. Kreivys, skirdamas europinę paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė, neįvykdė įstatymuose numatyto reikalavimo - vengti interesų konflikto ir elgtis, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Be to, nepasitikėjimą ūkio ministru tuomet pareiškė ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji teigė, kad nėra gerai, kai ministras sėdi ant dviejų kėdžių. Taip ji įvertino faktą, kad prieš tapdamas ministru įmonės „Specializuota komplektavimo valdyba“ akcijas pardavė motinai. Minėtą įmonę D. Kreivys pardavė savo motinai 2008 m. gruodžio 18 d., t. y. prieš tapdamas ministru.
„Paprasčiausiai kaip ir anksčiau buvo sprendimas: šalia savęs turėti žmogų, atitikties pareigūną, kuris prižiūrės, kad netyčia interesai nebūtų sumaišomi ar abejonės atsirastų ministro veikloje. Turbūt tas sprendimas buvo pasiūlytas prieš 10 m. ir aš planuoju grįžti prie jo“, - komentavo D. Kreivys.
Patarėjos L. Sinkevičienės veikla ir sąsajos
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio verslo partnerio žmona dirba ne tik paties politiko patarėja Seime, bet patarinėja ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui. O kartu ji turi ir trečias pareigas - neseniai tapo D. Kreivio rinkimų kampanijos Verkių apygardoje iždininke. „Ji buvo Monikos Navickienės patarėja, aš komandos nekeičiau. Darbus dirba, pretenzijų neturiu. O kaip ten su D. Kreivio patarėja aukštas pareigas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pradėjo eiti 2021 m. birželį“, - teigė D. Kreivys.
„Aš ją labai vertinu kaip gerą ir kietą administratorę ir pasikviečiau į savo komandą. Ji dirbo visu krūviu ir didžiąją laiko dalį skyrė ministerijos darbui“, - LRT teigė M. Navickienė, kuri ir pati iki 2013 m. birželio dirbo D. Kreivio padėjėja Seime kartu su L. Sinkevičiene. Oficialiai L. Sinkevičienė darbą D. Kreivio komandoje Seime buvo sustabdžiusi nuo 2021 m. sausio 1 d. Pasak D. Kreivio, L. Sinkevičienė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė yra nuo 2013 m. pradžios ir kartu dirbo per visus rinkimus bei Seimo kadencijas, kuruodama teisėkūros ir kitus parlamentinės veiklos klausimus. Tai jau treti Seimo rinkimai, kai L. Sinkevičienė dirba su D. Kreiviu.
Nors raštu siųstuose atsakymuose D. Kreivys teigė, kad džiaugėsi, jog patarėjos patirtis ir kompetencija 2021 m. buvo įvertinta SADM pasiūlymu, M. Navickienė tvirtino, kad ji pati kvietė L. Sinkevičienę į ministeriją. Dabartinis socialinės apsaugos ir darbo ministras V. Šapoka teigė nebuvęs apie tai pagalvojęs ir nežinojęs, kaip įforminta L. Sinkevičienės veikla su D. Kreiviu.
Energetikos ministrą su jo patarėja sieja ne tik ilgametis darbas ir rinkimų kampanijų iždas. L. Sinkevičienė yra jo verslo partnerio žmona. Mindaugas Sinkevičius kartu su D. Kreiviu valdo UAB „Catus“, kuri kontroliuoja įmonės AB „Norteo“ akcinį paketą. Abiejose bendrovėse M. Sinkevičius užima vadovaujančias pareigas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Sinkevičių šeimos turtas siekia 2,6 mln. eurų, kurio didžiąją dalį, apie 2,2 mln. eurų, sudaro akcijos ir kiti vertybiniai popieriai. Apie dalį jų LRT Tyrimų skyrius rašė dar 2022 m., kai „Norteo“ buvo įsigijusi 6 tūkst. bendrovės „Ignitis“ akcijų, kurių vertė siekė apie 110 tūkst. eurų. Kai šis faktas tapo viešas, po kelių mėnesių D. Kreivys „Ignitis“ akcijas deklaravo per savo žmoną.
D. Kreivys LRT komentavo, kad L. Sinkevičienę, nepriklausomai nuo jos lyties, sutuoktinio ar giminystės ryšių, atsirenka išskirtinai pagal jos profesinę patirtį, kompetenciją ir asmenines savybes. L. Sinkevičienė sakė nesanti tikra, ar jos sutuoktinis yra D. Kreivio verslo partneris, nes nesikiša į savo vyro veiklą, o su politiku bendrą darbą pradėjo 2012 m. jo asmeniniu kvietimu. Nors ji dabar geba suderinti tris pareigybes: dienomis dėmesį skiria ministerijai, vakarais - D. Kreiviui, o savaitgaliais - rinkimų kampanijai.
tags: #dainiaus #kreivio #automobilio #nuoma