Kas tai - „Chrysleris“, bet ne „Chrysleris“, o Jeremy Clarksonui priminė dergiantį šunį? Deja, atsakymas į šią mįslę - sportinis automobilis Chrysler Crossfire, gamintas 2004-2008 metais.
Kodėl „deja“? Nes amerikiečių automobilių gamintojas „Chrysler“ kadaise buvo tikra inžinierių kompanija, kūrusi inovacijas ir bandžiusi pralenkti savo konkurentus technologine pažanga. „Crossfire“ dizaino kūrėjai bandė žvelgti į tuos laikus, bet tiesa buvo ta, kad šis automobilis jau gimė pasenęs. Istorijoje, aišku, buvo ir daugiau lūkesčių nepateisinusių automobilių - pavyzdžiui, „Volkswagen Phaeton“ ar „Cadillac Allanté“, kurie į verslo vadybos vadovėlius nepateks kaip geri sprendimų priėmimo pavyzdžiai.
„Chrysler“ istorija ir jungtuvės su „Daimler-Benz“
XX amžiaus pradžioje finansinių bėdų turėjęs automobilių gamintojas „Maxwell“ meldė išsigelbėjimo, kai nusamdė žinomą pramonininką, inžinierių Walterį Chryslerį, kuris anksčiau išgelbėjo panašių problemų turėjusią „Willys-Overland“. Walteris Chrysleris iš tikrųjų padėjo „Maxwell“, įvesdamas naują požiūrį į automobilius ir jų pirkėjus. Tuo pačiu jis pats tapo kompanijos veidu - po restruktūrizacijos ir investicijų 1925 metais „Maxwell Motor Company“ atgimė kaip Chrysler Corporation.
„Chrysler“ automobiliai pasižymėjo nuostabą keliančiomis inžinerijos inovacijomis už prieinamą kainą. Kai gerokai brangesnių automobilių gamintojai pirkėjams siūlė senamadiškas dėžes, „Chrysler“ diegė hidraulinius stabdžius, vibracijas amortizuojančias variklio pagalves ir saugesnius ratlankius. Iki „Chrysler“ išsileidusi automobilio padanga tiesiog nukrisdavo nuo ratlankio.
„Chrysler“ inovacijų sąraše - elektriniai valytuvai, stabdžių stiprintuvas, užvedimas rakteliu, vairo stiprintuvas, lenkti šoniniai stiklai, greičio palaikymo sistema, modernūs puodelių laikikliai. Ne visus šiuos dalykus „Chrysler“ išrado - kai kuriuos kompanija tiesiog primygtinai stūmė į automobilių sektorių ar net pavertė standartu. Pavyzdžiui, 1971 metais Chrysler Imperial tapo pirmuoju masinės gamybos automobiliu su stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) visuose ratuose.
O ką jau kalbėti apie turbininio variklio bandymus - tegul 1963-iųjų Chrysler Turbine Car ir yra nepraktiškas automobilis, bet tai vis tiek buvo įspūdingas inžinerinis eksperimentas. „Chrysler“ kurį laiką buvo inovatyviausias gamintojas Detroite. Tačiau XX amžiui ritantis prie pabaigos „Chrysler“ ateitis nebeatrodė tokia šviesi - ta inžinerinė dvasia kažkur pranyko. Todėl 1998-ųjų jungtuvės su „Daimler-Benz“ atrodė kaip išsigelbėjimas. Tiesa, „Chrysler“ ir „Daimler“ jungėsi lygiomis teisėmis ir naujoji kompanija buvo pavadinta „DaimlerChrysler“.
„Chrysler Crossfire“ - ilgesingas žvilgsnis į praeitį
2001 metais „Chrysler“ pristatė akį traukiantį koncepcinį sportinį automobilį, kurio dizainą sukūrė Ericas Stoddardas. Akivaizdžiai retro stilistikos įkvėptas Crossfire nebuvo gražiausias automobilis pasaulyje, bet tai buvo kažkas naujo. „Chrysler“ jau gamino keistuolį „Prowler“, todėl planai gaminti „Crossfire“ neatrodė tokie ekstravagantiški.
2003-iųjų vasario 3 dieną Vokietijoje, kai „Prowler“ jau buvo pamirštas, vienas iš „Chrysler“ grupės vadovų Wolfgangas Bernhardas jau vairavo pirmąjį serijinės gamybos „Crossfire“. Tai - vos daugiau nei 4 metrų ilgio dvivietis sportinis automobilis, kuriame 3,2 litrų V6 variklis per automatinę ar mechaninę transmisiją suka tik galinius ratus.
Gamybai paruoštas „Crossfire“ skyrėsi nuo koncepcinio pirmtako - Andrew Dysonas šiek tiek sušvelnino jo veido bruožus. Automobilis turi plačius klubus (išryškintas galines arkas), trimatėmis linijomis ornamentuotą kapotą ir dideles ventiliacijos angas sparnuose, tačiau jų funkcionalumas nėra akcentuojamas. Labai suapvalinta, staigiai žemyn nerianti linija daug kam priminė 7-ojo dešimtmečio „AMC Marlin“. Tiesa, tuo metu „TopGear“ vedęs Jeremy Clarksonas teigė, kad „Crossfire“ stogas jam labiau primena išsituštinti pritūpusio šuns nugarą. Kabrioletai tos linijos neturi ir daug kam atrodo gražesni. „Crossfire“ taip pat atrodo gražesnis, kai tą kreivę pertraukia išlindęs sparnas - šis automobilis turi funkcionalų elektrinį spoilerį.
„Chrysler“ savo marketingo medžiagoje teigė, kad įkvėpimo sėmėsi iš art deco periodo, taip pat ketvirtojo dešimtmečio „Bugatti“ ir „Talbot Lago“ automobilių. Tačiau labiausiai „Chrysler“ norėjo priminti 6-7 dešimtmečius, kai markės sportiniai automobiliai iš tikrųjų turėjo gerą reputaciją. Tačiau „Crossfire“ negali lygiuotis į tuos senuosius „Chrysler“ automobilius. „Karmann“ gamykloje Vokietijoje gamintas „Crossfire“ nepristatė nieko naujo. Beje, tai, kad amerikietiškas „Crossfire“ buvo gaminamas svečioje šalyje, nėra keista. Pavyzdžiui, „Volvo 262C“ ir „Peugeot 406 Coupé“ abu buvo gaminami Italijoje.
Dizaino ypatumai
Šis automobilis išsiskiria nestandartine išvaizda, kuri iš pirmo žvilgsnio primena klasikinį sportinį automobilį. Tačiau po šiuolaikišku dizainu slepiasi naujausios inžinerijos sprendimai. Jo išvaizdoje dominuoja apvalios formos, ryškus gaubtas su briaunomis. Pagrindinis akcentas priekyje - platus grotelės ir gana gražus apšvietimas. Galinė dalis, palyginti su priekine, prisideda prie bendro vaizdo tam tikra disharmonija. Automobilis turi ir futuristinių elementų, tačiau jo nepamatyti gatvėje tiesiog neįmanoma.
Gimęs „senas“: techninės charakteristikos ir „Mercedes-Benz“ paveldas
Jei savo vidumi „Crossfire“ būtų buvęs toks pat įdomus, kaip ir išore, tai būtų sėkmingas modelis. Tačiau šis straipsnis ne šiaip sau pradėtas istorija apie „Chrysler“ ir „Daimler-Benz“ susijungimą. „Mercedes-Benz“ perdavė savo R170 bazę „Chrysler“, kad ši ant jos sukurtų naują sportinį automobilį. Taip gimė „Crossfire“. Tačiau ta R170 bazė tada jau nebuvo nauja - ją naudojo 1996-2004 metais gamintas SLK. Taigi, „Crossfire“ buvo naujas automobilis, sukurtas ant bazės, kurią „Mercedes-Benz“ jau laikė atgyvenusia. Tai buvo pirmas bendradarbiavimo tarp „Chrysler“ ir „Mercedes“ vaisius. Pavadinimas Crossfire siejasi su dviem charakteringomis linijomis, kurios eina nuo priekio per šonines duris link galo ir čia susikerta. Tai taip pat simbolizuoja dviejų kompanijų bendradarbiavimą. Automobilis turi net 39 % komponentų, paimtų iš kitų „Mercedes“ modelių.
Varikliai ir transmisijos
Po „Crossfire“ kapotu burzgia „Mercedes-Benz“ 3,2 litrų darbinio tūrio V6 variklis. Standartinėje versijoje jis išvysto 160 kW (215 AG) ir 310 Nm sukimo momentą. Šis variklis užtikrina solidžią trauką tiek žemose, tiek aukštesnėse apsukose. Ypač malonus garsas pasigirsta daugiau nei 4000 aps./min. Taip pat buvo siūloma SRT-6 versija, gaminta 2005-2006 metais, su AMG kompresoriumi, kuris išplėtė variklio galią iki 246 kW (330 AG). „Crossfire“ naudoja 5 laipsnių automatinę arba 6 laipsnių mechaninę transmisiją - abi jos buvo sukurtos „Mercedes-Benz“. SRT-6 iki 100 km/val. įsibėgėja per 4,8 sekundes, o standartinė versija - per 6,4 sekundes.
Važiuoklė ir valdymas
„Crossfire“ važiuoklės dalys, kėbulo saugumo konstrukcija, vairo mechanizmas - viskas buvo paimta iš praeitos kartos SLK. Tiesą sakant, SLK320 sėdynės „Crossfire“ salone galėtų būti prisuktos tais pačiais varžtais. Automobilio stabilumo lygis įspūdingas, sukibimas su keliu patikimas, o kėbulo valdymas tikslus. „Crossfire“ pasižymi puikiu sukibimu su keliu, nes tai yra tiesiog priklijuotas prie jo, nepriklausomai nuo rūšies ir kokybės danga. Gamintojo inžinieriai pasiekė tai daugiausia per žemo profilio plačių padangų naudojimą. Visos vairavimo klaidos yra stebimos ir automatiškai pataisomos specialios elektroninės sistemos.
„Crossfire“ naudojimo ypatumai ir atsiliepimai
Per pirmuosius porą metų „Crossfire“ pardavimai buvo neblogi, tačiau 2006-aisiais jie staigiai nėrė žemyn. Šis automobilis nepasižymi ypatingomis dinaminėmis charakteristikomis, jo dizainas turėjo tiek pat priešininkų, kiek ir šalininkų, o ir kaina nepriminė biudžetinės. 2007 metais „Crossfire“ gamyba buvo nutraukta, nes pardavimai vis lėtėjo. Iš viso per kiek daugiau nei 4 metus pagaminta 76 tūkstančiai tokių automobilių - beveik pusė jų (35,9 tūkst.) buvo parduoti 2005 metais.
Tiesa, lėti „Crossfire“ pardavimai nebuvo vienintelė priežastis nutraukti gamybą - 2007 metais „DaimlerChrysler“ pardavė 80,1 % turimų „Chrysler“ grupės akcijų. „Crossfire“ nebuvo vienintelis „DaimlerChrysler“ bendras kūrinys, bet jis turbūt liūdniausias - toks ilgesingas žvilgsnis atgal, kai „Chrysler“ buvo inžinierių kompanija.
Interjeras ir patogumas
Daugelis detalių salone, ypač pažįstantiems „Mercedes-Benz“ automobilius, atpažįstamos. Interjero dizaine dominuoja juoda ir raudona spalvų kombinacija. Priekinė panelė suformuota iš aliuminio. Sėdynės yra pakankamai patogios ilgesnėms kelionėms, nors kai kurie aukštesni vairuotojai (virš 1,80 m) pastebi, kad stogas remia galvą, o sėdynių eigos nepakanka. Salone stinga vietos ir daiktadėžių. Nors „Crossfire“ yra dvivietis, salonas išties patogus ilgesnėms kelionėms. Bagažinės tūris didelis, tačiau jos forma kiek nepatogi, todėl didesnių daiktų vežti nepavyks taip lengvai. Standartinė įranga maloniai nustebina - visi automobiliai turi odinius sėdynių apmušalus, dviejų zonų klimato kontrolę bei kruizo kontrolę.
Interjere trūksta prabangos - plastikas pigus, durelės užsidaro pigiai, centrinėje konsolėje per daug mygtukų (langų valdymas yra centrinėje konsolėje). Tarp prietaisų skydelio ir statramsčių yra dideli tarpai. Maži langai sukuria uždaros erdvės įspūdį, o automatiškai išvažiuojantis sparnas apsunkina galinio vaizdo matymą.
Variklio garsas ir trauka
V6, 3,2 litro variklis - tikras šio automobilio akcentas. Jis išvysto 215 AG ir užtikrina solidžią trauką. Variklis skamba tikrai gerai, kai paspaudi, tačiau kai kurie pastebi, kad jis dirba nelabai stabiliai, kaip 6 cilindrų. Trauka galėtų būti geresnė, o benzino ryja net ir važiuojant ramiai. „Chrysler“ siekė suderinti variklio akustines charakteristikas, kad sukurtų daugiau dramos nei „SLK320“. Girdimas variklio garsas, traškesiai iš išmetimo sistemos atleidus akceleratorių, vėjo ir padangų triukšmas, leidžia jaustis, kad „Crossfire“ yra labai „gyvas“ automobilis. Variklis tampa girdimas tik tada, kai jis pasiekia darbinį lygį - keturis tūkstančius apsisukimų per minutę. Kitas atsiliepimas - „Auto kelia jaučia neblogai.“
Ekonomija ir eksploatacijos sąnaudos
„Crosfire“ pasižymi dideliu benzino suvartojimu. Standartinio modelio vidutinės kuro sąnaudos siekia apie 11 L/100 km, o sportiškesnis SRT6 variantas - net apie 12,5 L/100 km. Automatinės pavarų dėžės turinčios versijos gali suvartoti dar šiek tiek daugiau. Šio automobilio eksploatacija reikalauja kasmetinio ar kas 19 300 km (12 000 mylių) aptarnavimo, kuris, palyginti su tokios klasės konkurentais, yra gana dažnas.
Atsarginės dalys, ypač padangos, kainuoja nemažai: už naują kokybiškų padangų komplektą teks sumokėti beveik 1170 eurų. Priekinis išmetimo vamzdis kainuoja apie 675 GBP, o centrinė/galinė dalis apie 215 GBP. Žibintas kainuoja apie 195 GBP, oro filtras - apie 17 GBP, o priekiniai amortizatoriai - apie 115 GBP.
Žemo profilio padangos, kuriomis „Chrysler“ aprūpino „Crossfire“, buvo specialiai parinktos dėl jų santykinai lankstesnių šoninių sienelių, todėl važiavimo kokybė yra pagirtina.
Kitos problemos ir patarimai
Po radikaliu kėbulu slypi automobilis, kuris remiasi patikrinta ir išbandyta „Mercedes“ mechanika. Variklis yra tvirtas, o pakaba - tvirta. Buvo keletas elektros gedimų, paveikusių stabilumo kontrolės sistemą, tačiau visos jos turėjo būti sutvarkytos pagal garantiją. Salono sidabriniai plastikai nėra patvariausi ir greitai atsiranda įbrėžimų nuo papuošalų, monetų ir raktų. Automobilio priekio prošvaisa nėra didelė, todėl miesto „Crossfire“ gali turėti pažeidimų priekiniame spoileriuje dėl agresyvių užvažiavimų ant greičio kalnelių. Reikėtų patikrinti pilnai užpildytą serviso knygelę ir įsitikinti, kad „Roadster“ modelio stogo mechanizmas yra geros būklės.
Vairavimo patirtis ir dinamika
Varomas 217 AG 3,2 litrų V6 varikliu, „Crossfire“ turi pakankamą greitį, iki 100 km/h įsibėgėja per 6,3 sekundės ir pasiekia maksimalų 240 km/h greitį. Pirkėjai gali rinktis tarp šešių greičių mechaninės ir penkių greičių automatinės transmisijos su „tiptronic“ tipo valdymu. Iš šių dviejų, automatinė yra geresnis pasirinkimas, daugiausia dėl to, kad mechaninė yra nuvilianti. Ilgas, neaiškus pavarų perjungimas kartu su minkšta sankabos eiga atima daug malonumo iš „Crossfire“ variklio valdymo. Važiuojant miesto gatvėmis, vairas yra tuščias ir lengvas, o išvažiavus į kelią jis apčiuopiamai pasunkėja. Komfortabilus valdymas nėra visiškai teisingas apibūdinimas dėl vairo, kuris galėtų būti šiek tiek mažesnis. Kita vertus, „Crossfire“ pasižymi puikiu sukibimu, nes jis tiesiog „prilimpa“ prie kelio, nepriklausomai nuo dangos tipo ir kokybės. Specialiai elektroninė sistema stebi ir automatiškai koreguoja visas vairavimo klaidas.
Pakaba, kuri užtikrina minimalų posvyrį posūkiuose, verta pagyrimų. Automobilio stabilumo lygis įspūdingas, sukibimas su keliu patikimas. „Chrysler“ sąmoningai nusprendė ant „Crossfire“ montuoti kuo didesnes padangas, o masyvios 19 colių 255/35 serijos galinės padangos užtikrina didžiulį sukibimą. Tai, kartu su storais stabilizatoriais, daugiasvirte galine pakaba ir kėbulu, pasižyminčiu didžiuliu torsioniniu standumu, sukuria automobilį, kuris posūkiuose elgiasi stabiliai ir tiksliai. Nors vairavimas nėra geriausias klasėje (posūkio spindulys gali būti matomas iš kosmoso), „Crossfire“ tiesiog sukibęs įveikia posūkius, kuriuose daugelis konkurentų imtų ieškoti valdymo ribų. Išjungus stabilumo kontrolės sistemą, reikės nemažai pastangų norint prarasti sukibimą.
Pridėkite dar 115 AG ir gausite SRT-6 - automobilį, kuris iki 100 km/h įsibėgės per 5,1 sekundės, turėdamas įspūdingą 420 Nm sukimo momentą. Kompresoriumi varomas variklis reiškia, kad nereikia gaišti laiko laukiant, kol įsibėgės turbina. Pakaba buvo gerokai sustiprinta, kad atlaikytų papildomus greičius - priekinių spyruoklių standumas padidintas maždaug 50 %, o galinių - 42 %. Priekiniai stabdžių diskai taip pat didesni, o galiniai - ventiliuojami.
Apibendrinimas
Kaip „Mercedes“ inžinerijos ir amerikietiško dizaino sintezė, „Crossfire“ yra intriguojantis pasiūlymas. Jis gana gerai surinktas ir netraukia tų vairuotojų, kurie automobilį vairuotų agresyviai. Tiesą sakant, „Crossfire“ yra vienas iš tų automobilių, kurie, atrodo, daug labiau prasmingi kaip naudoti, o ne kaip naujas pirkinys. Nors automobilis atrodo gerai, dizainerių darbo supeikti negalima. Galios taip pat automobilis turi normaliai, prie sėdynės „prilipdo“, bet čia kažkokių stebuklų nereikia tikėtis. Daugelis vairuotojų renkantis automobilį, svarbu yra dizainas. Istoriškai Amerikos automobiliai turi neeilinę išvaizdą, kuri dažnai tampa jų pagrindiniu turtu. Šviesus automobilio individualumas puikiai išreiškiamas jo išraiškingu dizainu ir gerais eksploataciniais rezultatais.
tags: #chrysler #crossfire #atsiliepimai