Kiekvienas vairuotojas privalo žinoti savo teises ir pareigas įvykus eismo įvykiui. Šiame straipsnyje aptarsime situacijas, kada vairuotojui leidžiama palikti eismo įvykio vietą ir kokius veiksmus būtina atlikti, siekiant išvengti neigiamų pasekmių.
Eismo įvykis, kai nėra sužeistų asmenų
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti aplinkybes ir duoti visiems susijusiems eismo dalyviams pasirašyti.
Jeigu nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, aplinkybės gali būti aprašomos ir schema nubraižoma švariame popieriaus lape, nurodant eismo dalyvius, transporto priemones, liudininkus bei pateikiant informaciją, kuri patvirtinama visų dalyvių parašais.
Eismo įvykis stovėjimo aikštelėje ir veiksmai, kai nėra kito automobilio vairuotojo
Dažnai pasitaiko situacijų, kai eismo įvykis įvyksta stovėjimo aikštelėje, statant automobilį į stovėjimo vietą ar išvažiuojant iš jos, užkliudoma kita transporto priemonė, o jos vairuotojo nėra.
- Jei galite identifikuoti apgadinto automobilio vairuotoją (pvz., matote įmonės logotipą ar telefono numerį ant durelių) arba turite laiko palaukti prie automobilio, kol vairuotojas ateis, tuomet kartu su juo užpildykite eismo įvykio deklaraciją.
- Ją užpildžius, privaloma eismo įvykį užregistruoti draudimo bendrovėje per 3 kalendorines dienas.
- Jei automobilio vairuotojo nesulaukiate, privalote pranešti apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112 (KET 222 p.). Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką, su kuriuo užpildysite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nepavyks rasti, policija užregistruos eismo įvykį.
Svarbu: Palikti raštelio apgadinto automobilio savininkui nevertėtų, nes tai nėra teisėtas problemos sprendimo būdas ir gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.
Draudimo rizikos pasikeitimas ir draudėjo pareigos
Draudimo sutarties sudarymas ir vykdymas yra pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu. Tai leidžia draudikui prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Vairavimo teisės suteikimas kitiems asmenims
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, nesusimąstydami apie galimas pasekmes, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį, atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę.
Suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešama draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeidžiant draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Pasirengimas draudimo egzaminui: rizikos rūšys ir rizikos valdymas
Draudėjo pareiga informuoti draudiką
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Draudikui nustatyta teisė, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti ir apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d.
- Draudimo sąlygose dažniausiai nustatoma, kad jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką.
- Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodo, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
- Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento.
- Jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmės
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Teismų praktika dėl draudimo rizikos ir įmokų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Draudimo riziką, draudžiant civilinę atsakomybę, sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis. Todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Draudimo išmokos grąžinimas ir draudimo rizikos padidėjimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą, lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Pasirengimas draudimo egzaminui: rizikos rūšys ir rizikos valdymas
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Teismas nurodė, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, jog jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Šioje byloje teismas vertino, kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, jog draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
tags: #kada #vairuotojui #leidziama #palikti #eismo #ivykio