Laukiniai gyvūnai yra neatsiejama gamtos dalis. Ne kiekvienas nukenčia nuo jų padarytos žalos, bet taip pat nei vienas nėra nuo to apsaugotas. Laukinių gyvūnų atbaidymas dažnai tampa problema tiems, kas gyvena nuošalesnėse vietose, netoli miško. Laukiniai gyvūnai gali ne tik sunaikinti derlių ar apgadinti turtą, bet ir pakenkti žmogui, ypač eismo įvykių metu.
Pagrindinės gyvūnų atbaidymo priemonės automobiliams
Cheminės priemonės (repelentai)
Repelentai yra įvairūs purškiami ir tepami skysčiai, kurie atbaido laukinius gyvūnus. Kadangi laukiniai gyvūnai turi itin jautrią uoslę, jie repelentų skleidžiamą kvapą užuodžia iš toli ir nesiartina prie vietų, kuriose ši priemonė buvo panaudota. Juos lengva naudoti, todėl dažnai praverčia kelionių gamtoje metu apsaugant įvairius paviršius ar teritorijas nuo gyvūnų.
Ultragarsiniai švilpukai automobiliams
Automobilių ultragarsiniai švilpukai yra itin aktualūs žmonėms, kurie dažnai keliauja automobiliu miškingomis vietovėmis. Ne kartą yra girdėta apie automobilio susidūrimą su laukiniu gyvūnu, kuris kartais baigiasi labai liūdnai. Šie švilpukai kabinasi prie mašinos, o vos pradėjus važiuoti, nuo vėjo pradeda švilpti, taip atbaidydami lauko gyvūnus. Tai itin veiksmingas įrankis išvengti nelaimių, ypač lauko žvėrių migravimo laikotarpiu. Toks atbaidymo variantas yra draugiškas aplinkai ir naminiams gyvūnams, kadangi neišskiria kenksmingų medžiagų, negali sužeisti.
Ekspertų nuomonės apie ultragarsinių švilpukų efektyvumą
Gamtininko Selemono Paltanavičiaus požiūris
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad gyvūnas kelyje yra neprognozuojamas ir niekada neaišku, kaip jis sureaguos į bet kokį automobilio skleidžiamą garsą - ar tai būtų variklio triukšmas, ar švilpuko skleidžiamas ultragarsas. Pasak jo, švilpukų naudą įvertinti labai sunku, kadangi nėra galimybės realiomis eismo sąlygomis įvertinti laukinių gyvūnų reakciją. Gali būti ir taip, kad garsas gyvūną gali veikti priešingai, nei vairuotojas tikisi, ir užuot likęs stovėti kelkraštyje gyvūnas puls į kelią. Taigi, bet koks dirgiklis, net ir tas pats švilpukas, gali suveikti priešingai vairuotojo interesams.
„Žmogų prognozuoti labai sunku, ką jau bekalbėti apie gyvūną. Gyvūnų mes taip giliai nepažįstame, kad galėtume juos prognozuoti. Jų elgsena yra labai sudėtinga ir didžiausia klaida apie gyvūnus būtų spręsti žvelgiant žmogiškai“, - teigia S. Paltanavičius. Anot gamtininko, jei gyvūnas stovi nuo kelio per kelis metrus, pavyzdžiui, stirnai tai yra vieno šuolio reikalas ir ji jau ant važiuojamosios dalies.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius aiškina ir dar vieną gyvūnų savybę - jie negeba suvokti artėjančio objekto, šiuo atveju automobilio, greičio. Gyvūnas gali matyti žibintų šviesas, girdėti garsą, tačiau jis nesuvokia, kaip greitai automobilis važiuoja. Būtent dėl šios priežasties dažnai atsitinka eismo įvykiai, po kurių vairuotojai tikina, jog gyvūnas į kelią iššoko staiga. „Reikia suprasti, kad laukinis gyvūnas niekada nėra važiavęs mašina ir jis nežino, kokiu greičiu automobilis važiuoja. Jis tik mato ir girdi, bet nesuvokia, ar automobilis atvažiuos po dešimties minučių, ar po dešimties sekundžių“, - sakė Selemonas Paltanavičius.
Vienintelis patarimas vairuotojams - neignoruoti kelio ženklų, nurodančių, kad toje atkarpoje galima tikėtis laukinio gyvūno. Gyvūnų tikėtis reikėtų ties miškų pabaigomis, kur baigiasi atitvarai ir prasideda laukai, nes gyvūnai eina palei tvorą ir galiausiai atsiduria plyname lauke. Vairuotojai, išvažiavę iš miško, dažnai padidina greitį, tačiau to daryti nereikėtų. „Aišku, užsidėjus tą švilpuką ant automobilio blogiau gal ir nebus, bet aklai tuo kliautis ir nesiimti kitų atsargumo priemonių būtų naivu“, - apibendrino Selemonas Paltanavičus.
Medžiotojo Algimanto Gliko vertinimas
Praeityje garsus lenktynininkas Algimantas Glikas, dabar pirmininkaujantis Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybai, tvirtina, kad medžiotojų gretose tokia priemonė kaip švilpukai nėra populiari. Ant savo automobilių pašnekovas pats neturi švilpukų ir nėra girdėjęs, kad juos aktyviai naudotų jo būrelio medžiotojai. Anot Algimanto Gliko, ši priemonė veikiausiai yra tarsi placebo efektas, nes sužinoti atvejų skaičių, kai gyvūnas į kelią neišbėgo būtent dėl švilpuko, yra neįmanoma.
„Manau, kad tie švilpukai tėra kaip viena iš teorinių apsisaugojimo priemonių, tačiau saugotis reikia patiems, savo veiksmais prie vairo. Negalima naiviai tikėtis, kad švilpukas jus išgelbės. Jeigu tai bent jau teoriškai galėtų padėti, tuomet tuos švilpukus, žinoma, galima naudoti. Bet jokio aiškaus atsakymo, ar jie veikia, nėra. Siūlyčiau labiau pasitikėti ne švilpukais, o savo veiksmais prie vairo“, - kalbėjo Algimantas Glikas.
C kategorijos praktikos egzaminas
Keliautojo Vitoldo Miliaus rekomendacijos
Keliautojas Vitoldas Milius, automobiliu išmaišęs įvairiausius pasaulio kampelius, sako, kad vienintelis būdas, galintis sumažinti susidūrimo su gyvūnų riziką kelyje, yra greičio mažinimas. Net ir tose vietose, kur apie gyvūnus neinformuoja kelio ženklai, vairuotojas privalo visuomet tikėtis netikėtumų. Vitoldas Milius akcentuoja, kad šiuo metu vis didesnei paros daliai skendint tamsoje taip pat aktualu ir geri valytuvai, švarus priekinis stiklas bei kokybiški žibintai. Visos šios priemonės kartu su protingai sumažintu greičiu veiks kur kas efektyviau nei bet kokie švilpukai.
„Keli mano atvejai, kai susidūrimo išvengti nepavyko, nebuvo dideli gyvūnai. Turėjau vieną atvejį, kai lapė palindo po ratais važiuojant greitkeliu. Tačiau ji į kelią šoko ne iš dešinėje pusėje esančio kelkraščio, bet iš kairės pusės, iš skiriamosios juostos. Toje vietoje gyvūno tikrai mažiausiai tikiesi. Vienintelis mano patarimas dėl saugesnio važiavimo - mažinti greitį. Dabar autostradose dar galima važiuoti 130 km/val., tai naktį galbūt būtų protinga važiuoti kiek mažiau nei maksimalus leistinas greitis. Bent jau ten, kur yra ženklai apie gyvūnus. Svarbiausia, pamačius gyvūną, yra stabdyti. Bet čia vėl kitas dalykas - kaip anksti tu tą gyvūną pamatysi. Dėl geresnio matomumo dabartiniu darganos laikotarpiu ypač aktualu yra stiklo švara, geri valytuvai, žibintai. Kuo anksčiau pamatysite šalia kelio žybsinčias akis, tuo daugiau laiko turėsite sumažinti greitį ir išlošite laiko sprendimui priimti. Ar pasitikėti vien švilpuku nuo gyvūnų ir tikėtis, kad jis išspręs visas problemas? Ko gero ne. O jei švilpuką užsidėjome ir važiuojame atsargiai, tai tas švilpukas tikrai nieko blogo. Bet aš pats niekada švilpuko neturėjau“, - sakė Vitoldas Milius.
Dar vienas dalykas, kurį akcentuoja Vitoldas Milius, - adekvatus vairuotojo sprendimas pamačius atitinkamą laukinį gyvūną ir suprantant, kad tuoj įvyks susidūrimas. Pasak pašnekovo, smūgio į briedį ar kitą masyvų raguotį reikėtų vengti bet kokiomis priemonėmis, tačiau nuvažiuoti nuo kelio ar apvirsti, vengiant kokio nors mažesnio laukinio gyvūno, jau nebūtų protinga. „Kelias gali būti šlapias, gali būti slidus, tad jei bandydamas išvengti lapės ar kiškio atsidursi medžiuose, nebus gerai. Aišku, briedžio reikia vengti visais būdais, nes jis padaro labai daug žalos. Bet jei išbėgo mažas gyvūnas, nekiškite savęs į kaktomušą po sunkvežimiu, kad neužvažiuotumėte ant to kiškio ar lapės. Greičio mažinimas visais atvejais yra teisingas veiksmas. Jei ir nesusitvarkysite su situacija, susidūrimas esant mažesniam greičiui turės tikrai mažesnes pasekmes“, - kalbėjo Vitoldas Milius.
Policijos pozicija ir iniciatyvos
Nors visi pašnekovai į ultragarsinius švilpukus žiūri skeptiškai, tačiau juos kaip kompleksinę priemonę, greta vairuotojo veiksmų kelyje, policija vertina kaip tinkamus. Šiuos įtaisus ant savo automobilių policijos pareigūnai naudoja. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovė Jorūnė Liutkienė sako, kad pastaraisiais metais pareigūnai į didelius susidūrimus su laukiniais gyvūnais nepakliuvo - tarnybos metu fiksuota pora susidūrimų su stirna ir kiškiu. Pasak LKPT atstovės, nors sunku įvertinti tikslią švilpukų naudą, tačiau dar didesnio saugumo vardan, pareigūnai ragina švilpukus naudoti. Žinoma, vairuotojai privalo kelyje elgtis atsakingai, nes vien švilpukas nuo susidūrimo su gyvūnais neapsaugos.
Visgi LKPT ketina pakartoti prieš keletą metų surengtą akciją, kai vairuotojams buvo nemokamai dalijami švilpukai. Tokią priemonę kartu su partneriais spalio 25-ąją dieną pareigūnai organizuos keliuose skirtinguose Lietuvos miestuose.
Ultragarsinių švilpukų veikimo principas ir montavimas
Ultragarsinis švilpukas gyvūnams baidyti yra kompaktiška ir veiksminga priemonė, skleidžianti ultragarsinius dažnius, kurie atbaido laukinius gyvūnus ir sumažina susidūrimo kelyje riziką. Švilpukai veikia nuo oro srauto: ant automobilio prilipdomos mažytės plokštelės, ant kurių užsisega švilpukai. Tvirtinami priekinėje automobilio dalyje, jie turi "žiūrėti" tiesiai į priekį, pro juos turi nestabdomai tekėti oro srautas.
Švilpuke yra du aukštos kokybės prietaisai, kurie skleidžia ultragarsą, girdimą tik gyvūnams, bet negirdimą žmonėms. Ši sistema skirta atbaidyti miško gyvūnus, pavyzdžiui, kiaunes, nuo transporto priemonės, o jos montavimas yra paprastas - prietaisai tvirtinami lipnia juostele. Ultragarsas sklinda tik iš išorės, todėl gyvūnai, vežami automobilyje, jo negirdi. Pritvirtinkite daviklius (švilpukus) transporto priemonės priekinėje dalyje, kad važiuojant į juos tiesiogiai patektų oro srovė. Ultragarsas pradeda sklisti transporto priemonei pasiekus 50 km/val. greitį. Žmogui negirdimas garsas sklinda 400 metrų. Sumontavę daviklius ant savo transporto priemonės, galite būti tikri, kad kelionė nenutrūks netikėtai prieš Jūsų transporto priemonę iššokus gyvūnui. Važiuojant į plovyklą daviklius nuimkite, tai lengvai padarysite rakteliu. Pastaba: Abu komplekte esantys davikliai (švilpukai) veikia skirtingo dažnio ultragarsu.
tags: #chemikalai #nuo #gyvunu #automobiliui