Černobylis - miestas šiaurės Ukrainoje, Kijevo srityje, esantis 90 km į šiaurę nuo sostinės Kijevo ir vos 15 km nuo sienos su Baltarusija. Jo geografinės koordinatės yra 51°16′0″ š. pl. 30°13′00″ r. ilg. Miesto pavadinimas, manoma, kilęs nuo paprastojo kiečio (ukr. čornobylʹ). Kitas aiškinimas sieja pavadinimą su žodžiais „juodas“ (ukr. čornyj) ir „žolės stiebas“ (ukr. byllya).
Istoriškai Černobylis buvo svarbus ryšių, prekybos ir komercijos centras, ypač ryškiai tai atsispindėjo XIX amžiuje. Žemėlapiuose miestas minimas jau nuo 1595 metų.
Černobylio atominė elektrinė ir jos statyba
Netoli Černobylio, už 13 km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo miesto, 1970 m. pradėta statyti didžiulė atominė elektrinė, kuri vėliau tapo žinoma kaip Černobylio AE.
Elektrinėje buvo įrengti keturi 1000 MW galios RBMK-1000 (rus. Реактор Большой Мощности Канальный - Didelės galios kanalinio tipo reaktorius) tipo reaktoriai. Šie reaktoriai buvo pasirinkti dėl galimybės greitai sukurti galingą elektrinę ir dėl jų privalumo - galimybės perkrauti branduolinį kurą, nemažinant reaktoriaus galios.
- Pirmasis ir antrasis blokai paleisti atitinkamai 1977 m. gruodžio 14 d. ir 1979 m. sausio 10 d.
- Trečiasis ir ketvirtasis blokai baigti statyti ir paleisti 1983 m. gruodžio 30 d.
- 1981 m. pradėtos penktojo ir šeštojo blokų statybos, tačiau jos buvo nutrauktos po 1986 m. avarijos.
Gyventojų skaičius ir evakuacija
Prieš didžiąją katastrofą, 1985 m., Černobylyje gyveno apie 14 000 gyventojų. Tačiau 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija privertė miestą evakuoti.
Oficialiais duomenimis, avarijos metu žuvo 56 žmonės. Iš miesto ir apylinkių (įskaitant netoliese esančius Pripetės ir Opačičių miestus) buvo evakuota apie 130 000 gyventojų. Po avarijos (1986-2000 m.) iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 000 žmonių.
Dalį evakuotųjų sudarė vyresnio amžiaus žmonės, kurie, tikėtina, netikėjo radiacijos pavojumi arba nenorėjo palikti savo gimtosios žemės. Taip pat minimi atvejai, kai dėl radiacijos baimės besilaukiančios moterys nepagrįstai darydavosi abortus, bijodamos pagimdyti apsigimusius vaikus.
Černobylis, Fukušima. Gyvenimas po katastrofos
Černobylio AE avarija
1986 m. balandžio 26 d. 01:23 vietiniu laiku, manoma, dėl operatorių klaidos ir RBMK tipo reaktorių konstrukcijos trūkumų, įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių.
Avarijos priežastys ir vertinimai
Įvairios komisijos ir tarptautinės organizacijos analizavo avarijos priežastis. 1986 m. TSRS valstybinė komisija, vadovaujama A. G. Meškovo, pagrindinę atsakomybę priskyrė operatyviniam personalui ir Černobylio AE valdžiai. Vėliau Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) konsultacinė grupė (INSAG) iš esmės pritarė šiai nuomonei, įvardindama neteisingą reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukciją bei teigiamą garinio reaktyvumo koeficientą.
1991 m. TSRS „Gosatomnadzoro“ komisija, vadovaujama Nikolajaus Šteinbergo, pateikė išvadas, kad avarija, nors ir prasidėjusi dėl personalo veiksmų, išaugo iki katastrofiško masto dėl nepatikimos reaktoriaus konstrukcijos.
1993 m. INSAG publikavo papildomą ataskaitą (INSAG-7), pripažindama rimtas reaktoriaus konstrukcijos problemas ir daugumą ankstesnių išvadų laikydama neteisingomis. Labiausiai tikėtina avarijos priežastimi įvardintos reaktoriaus projekto ir konstrukcijos klaidos, įskaitant:
- Netinkamą valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukciją, sukeliančią teigiamą reaktyvumą įterpiant strypus į aktyviąją zoną.
- Teigiamą garinį reaktyvumo koeficientą, skatinusį galios augimą tam tikrais režimais.
- Neatitinkančius reglamentus ir procedūras, taikytus eksploatuojančio personalo.
RBMK-1000 reaktoriui būdingi konstrukciniai trūkumai, tokie kaip teigiamas grįžtamasis ryšys tarp galios ir reaktyvumo bei „galutinis efektas“, padarė tiesioginę įtaką avarijai.
Avarijos įvykių seka
Balandžio 25 d.
- 23:10 val.: Pradėtas energobloko paruošimas bandymams, galia toliau mažinama.
- 23:59 val.: Pasikeitė reaktoriaus valdymo pamaina.
Balandžio 26 d.
- 00:00 val.: Darbą pradėjo pamaina Nr. 5, vadovaujama Aleksandro Fiodorovičiaus Akimovo.
- 00:28 val.: Pereinant nuo vietinio automatinio reguliatoriaus prie bendrosios galios reguliatoriaus, operatorius nesugebėjo išlaikyti nustatytos reaktoriaus galios, ji nukrito iki 30 MW (šiluminė) ir nulio (neutroninė).
- Apie 00:30 val.: Personalas nusprendė atstatyti reaktoriaus galią, ištraukdami apsauginius strypus. Po kelių minučių galia pradėjo augti ir stabilizavosi ties 160-200 MW (šiluminiais).
- Apie 01:00 val.: Buvo išjungti papildomi pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai, sumažinant dirbančių siurblių kiekį iki aštuonių.
- 01:23:04 val.: Prasidėjo eksperimentas. Uždaryti turbinos TG-8 uždarymo ir valdymo vožtuvai; pradėjo suktis keturi GCN siurbliai.
- 01:23:38 val.: Paspaudus operatoriaus pulto mygtuką, užregistruotas avarinės apsaugos signalas „AZ-5“. Apsauginiai strypai pradėjo judėti į aktyviąją zoną, tačiau dėl netinkamos konstrukcijos ir sumažėjusios operatyvinės reaktyvumo atsargos reaktorius nebuvo sustabdytas.
- 01:23:47-50 val.: Įvyko nuo vieno iki kelių stiprių sprogimų, kurie visiškai sunaikino reaktorių.
Avarijos pasekmės ir ilgalaikis poveikis
Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Radioaktyvus debesis, susidaręs nuo 10 dienų degusio reaktoriaus, išnešiojo radioaktyviąsias medžiagas didžiojoje Europos dalyje, o vėliau - šiauriniame planetos pusrutulyje. Per radioaktyvius kritulius labiausiai buvo užterštas regionas į šiaurės rytus nuo branduolinės jėgainės (dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje).
Daugiau nei 115 000 žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus. Ilgalaikio poveikio vertinimai skiriasi: pagal vienus, 15 metų laikotarpiu mirė 60-80 žmonių, 134 žmonėms išsivystė spindulinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, tiesioginėmis avarijos aukomis galėjo tapti apie 50 žmonių.
Dėl Černobylio AE katastrofos Baltarusijoje ir kitose gretimose valstybėse padaugėjo skydliaukės vėžio, leukemijos ir kitų susirgimų. Radioaktyviojo jodo poveikis Lietuvos gyventojams truko iki gegužės pabaigos. Iš karto po avarijos pietvakariuose ir vakaruose buvusių Lietuvos rajonų laikinai buvo uždrausta naudoti pieną vaikų mitybai.
Apsaugos zona aplink Černobylio AE yra 30 km spinduliu. Dabar reaktorius yra užbetonuotas sarkofage, o šis dengtas nauja apsaugine arka, tačiau Černobylio zona išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje.
Pasekmėms likviduoti ir ilgalaikė priežiūra
Pasekmėms likviduoti buvo sutelktos didelės pajėgos - daugiau kaip 600 000 žmonių. Vadovaujant I. Kurčiatovo atominės energijos institutui iki 1986 m. lapkričio buvo pastatytas laikinasis ketvirtąjį bloką uždengęs gelžbetoninis sarkofagas. 2007 m. pradėtas statyti naujas sarkofagas, kuris pradėtas eksploatuoti 2019 m.
Černobylio AE visiškai sustabdyta 2000 m. Tuo tarpu, nepaisant avarijos, atskiri Černobylio atominės elektrinės reaktoriai dirbo dar daug metų po katastrofos.
Po avarijos pasaulyje pradėta stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras, tobulinti technines radioaktyviųjų medžiagų aptikimo priemones.
Radiacinės saugos centras Lietuvoje nuolat stebi maisto produktų, geriamojo vandens radiologinę būklę bei atlieka dirvožemio tyrimus, siekdamas įvertinti liekamojo užterštumo poveikį. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ilgaamžių radionuklidų Cs-137 ir Sr-90 kiekiai aplinkoje sumažėjo apie du kartus. Daugiausia Cs-137 nustatoma valgomuosiuose miško grybuose ir laukinės faunos mėsoje.
Vis dar aktualios problemos yra beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio zonoje, kai degdami medžiai ir žolė į aplinką išskiria ilgaamžius radionuklidus, daugiausia Cs-137. Taip pat kyla susirūpinimas dėl radioaktyviu kuru tiekiamos medienos pelenų, kurie naudojami tręšti laukams.
Pripetė: miestas-vaiduoklis
Pripetė, miestas, kuriame gyveno dauguma Černobylio AE darbuotojų, tapo vienu iš labiausiai sukrečiančių avarijos simbolių. 1970 m. įkurtas miestas, turėjęs tapti moderniu Tarybų Sąjungos kampeliu, po avarijos virto apleistu miestu-vaiduokliu.
Evakuacija iš Pripetės prasidėjo praėjus parai po avarijos. Gyventojams buvo žadėta, kad tai laikina evakuacija, tačiau jie niekada nebegrįžo namo. Miestas, kuris turėjo tapti 70 000 gyventojų centru, liko tuščias.
Po likvidatorių darbų miestas buvo valomas nuo radioaktyvių objektų, tačiau vėliau jį apėmė marodieriai, plėšę gyventojų butus ir viešas įstaigas, taip platindami užterštus daiktus.
Šiandien Pripetė tapo populiariu turistiniu objektu. Vienos dienos ekskursija po zoną, įskaitant Pripetės miestą, kainuoja apie 90 eurų. Turistams leidžiama lankytis tik tam tikrose, saugesnėmis pripažintose vietose, griežtai laikantis maršruto.
Nors daugelis pastatų yra avarinės būklės, kai kuriuose butuose radiacijos lygis yra žemesnis nei lauke. Kai kurie nelegalūs lankytojai, žinomi kaip „stalkeriai“, netgi įsirengia laikiną buveinę apleistuose butuose.
Nors praėjo dešimtmečiai, Pripetė ir visa Černobylio zona vis dar yra priminimas apie branduolinės energetikos pavojus. Gamtos galia atsikovojanti savo valdas tarp apleistų betoninių konstrukcijų ir gamtos atsigavimas kuria savitą, bauginančią atmosferą.
Černobylis, Fukušima. Gyvenimas po katastrofos
Literatūra ir papildomi šaltiniai
Apie Černobylio avariją ir jos padarinius parašyta daugybė knygų ir sukurtos televizijos laidos. Kai kurie iš svarbesnių leidinių:
- Andrew Leatherbarrow knyga „Černobylis. 01:23:40“ - detaliai analizuojanti avariją techniniu aspektu.
- Svetlanos Aleksijevič knyga „Černobylio Malda“ - monologai žmonių, kurių gyvenimus pakeitė avarija.
- Jurijaus Ščerbakovo ir Šarūno Jasiukevičiaus knygos apie Černobylio įvykius.
Nepaisant kraupių istorijų apie paranormalius reiškinius ir didžiulę radiacijos sklaidą, žmonės vis dar gyvena Černobylio zonoje, ypač senyvo amžiaus gyventojai, kurie grįžo į savo gimtuosius namus. Tačiau apskaičiuota, kad prireiks dar 20 000 metų, kol Pripetės miestas vėl bus saugus gyventi.
tags: #cernobylio #miestas #pries #avarija