1986 m. balandžio 26 dieną įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje yra viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių tragedijų ir didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje. Jos mastas vertinamas tiek pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Šios avarijos metu radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užterštos didžiulės teritorijos, daugybė gyventojų ir avarijos likviduotojų patyrė dideles jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozes.
Avarijos eiga ir įvykiai
Technologinis bandymas ir jo atidėjimas
Naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją Černobylio atominės elektrinės (AE) 4-ajame bloke buvo vykdomas elektrotechninis bandymas, kurio metu turėjo būti patikrintas turbogeneratoriaus "išsukimo" režimas, nutraukus garų tiekimą. Tai buvo numatyta projekte kaip avarinės situacijos scenarijus. Balandžio 25 d. 1.06 val. buvo pradėta mažinti 4-ojo energetinio bloko galią rengiant jį planiniam remontui. 3.47 val. energetinio bloko galia stabilizuota ties 50 proc. nominalios galios lygio.
Pagal seną tradiciją, kurią diktuoja elektros energetikos savybės (elektros energijos sandėlių nebūna, turi būti pagaminama tiksliai tiek, kiek suvartojama), visi bandymai ir kiti su galios sumažėjimo arba energijos blokų išsijungimo rizika susiję darbai atliekami naktį, kai energetikos sistema apkrauta mažiausiai. Elektrotechnikos bandymus išties buvo planuota atlikti balandžio 25-osios vidurdienį, tačiau energetinės sistemos dispečerio draudimas mažinti galią dėl didelio elektros energijos poreikio dieną lėmė, kad bandymai buvo atidėti nakčiai. Šiuo atveju Černobylio AE administracija vykdė dispečerio nurodymą.
Svarbu apsvarstyti siaubingus avarijos padarinius, jei ji būtų įvykusi dieną, jėgainėje esant tūkstančiams darbuotojų. Tuo metu 5-ajame ir 6-ajame energetiniuose blokuose dirbo keli tūkstančiai statybininkų ir montuotojų. Visi jie būtų atsidūrę siaubingos radiacinės apšvitos zonoje.
Lemtingoji naktis: įvykių chronologija
23.10 val. gautas dispečerio leidimas stabdyti reaktorių. Balandžio 26 d. 0.00 val. operatyvinio personalo pamaina buvo perduota ir priimta; pradėjo dirbti 5-oji pamaina. 0.05 val. reaktoriaus galia sumažinta iki 720 šiluminių megavatų ir pradėta rengtis bandymui.
0.28 val. atlikdamas įprastą perėjimo iš vienos reguliavimo sistemos į kitą operaciją, reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius nepajėgė suvaldyti situacijos ir reaktoriaus galia nukrito iki 30 šiluminių megavatų. 1.00 val. reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius atkūrė automatinį reaktoriaus valdymą ir stabilizavo jo 200 šiluminių megavatų galią. Pagal programą, bandymai turėjo vykti reaktoriui veikiant 700 megavatų galia. Dirbti tokia galia reaktoriaus **RBMK-1000** techninis reglamentas nedraudžia. Klaida, kurią padarė reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius L. Toptunovas, gali būti paaiškinta negatyviomis neutroninėmis fizinėmis reaktoriaus **RBMK** charakteristikomis ir to pasekme - jo valdymo sudėtingumu, kam reikia nemažai patirties ir praktinių įgūdžių.
Šiuo metu vis dar verda diskusijos apie tai, kas davė nurodymą atkurti reaktoriaus galią, tačiau operatorius, padaręs klaidą, siekė ją ištaisyti ir jam pavyko padidinti bei stabilizuoti reaktoriaus galią ties 200 megavatų. Kadangi ši galia buvo mažesnė už ribą, nurodytą bandymų programoje, galutinį sprendimą priėmė bandymų vadovas, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas A. Diatlovas. Jis ir davė atitinkamą leidimą, nes reaktoriaus galia planuotiems bandymams neturėjo esminės reikšmės. Iki avarijos jokių minimalios galios, kuriai esant galėjo būti eksploatuojamas reaktorius, apribojimų nebuvo.
1.03-1.07 val. buvo įjungti papildomi pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai (numatyta bandymų programoje). 1.23 val. reaktoriaus parametrai buvo stabilūs, ir pradėti bandymai. 1.23 val. 40 sek. bandymai buvo baigti. Paspaustas mygtukas **AZ-5** (avarinės apsaugos mygtukas, sustabdantis **RBMK** reaktorių). 1.24 val. - paskutinis reaktoriaus valdymo vyresniojo inžinieriaus įrašas operatyviniame žurnale: „Stiprūs smūgiai. Reaktoriaus valdymo ir apsaugos strypai sustojo nepasiekę apatinių ribotuvų.“
Reaktorinės zonos pragaras
Energetiniame bloke viskas vyko palyginti įprastai, todėl niekas nepranašavo nelaimės. Personalas dirbo ramiai. Darbas baigtas, reaktorių galima stabdyti. Pagal instrukciją, tai daroma paspaudžiant avarinės apsaugos mygtuką **AZ-5**. Mygtukas paspaustas. Ir staiga įvyko sprogimas. Reaktorius buvo sudarkytas, jo vidus išverstas laukan. Užgeso šviesa, staiga pliūptelėjo vanduo. Ore sklandė mirtinų radioaktyvių dulkių. Cypė bet kokias leistinas ribas viršiję dozimetrijos ir radiometrijos prietaisai.
4-ojo energetinio bloko rajone matyti liepsna, ji galėjo persimesti į kitus blokus. Jėgainės teritorijoje mėtėsi kuro elementų ir grafito blokų gabalai, sugriuvusios statybų konstrukcijos, per kurias negalima buvo prasibrauti. Nesisiliaujantis avarinės signalizacijos staugimas kūrė tikrą pragarą. Tačiau personalas nesutriko, nepanikavo ir neišsilakstė. Buvo skubiai išsiųstas pranešimas susivienijimui „Sojuzatomenergo“, iškviesti elektrinės, jos padalinių vadovai ir avarinės remonto brigados. Patikrinta, ar žmonės yra darbo vietose. Visi buvo rasti, išskyrus reaktorių cecho vyresnįjį operatorių V. Chodemčiuką, kuris liko po energetinio bloko griuvėsiais. Sunkios būklės buvo rastas derinimo organizacijos laboratorijos viršininkas V. Šašenokas, kuris po kelių valandų mirė. Buvo iškviesti ugniagesių padaliniai, kurie puolė gesinti gaisrą. Tuo pat metu buvo būtina atlikti reglamente numatytus 4-ojo energetinio bloko technologinių sistemų perjungimus. Šalia dirbo dar trys reaktoriai.
Svarbiausia buvo suvokti, kas atsitiko, koks avarijos mastas, ir ką būtina padaryti lokalizuojant avariją, kad būtų išvengta jos išplitimo į gretimus energetinius blokus.
Avarijos priežastys ir oficialios versijos
Sisteminių problemų ir technologinio atsilikimo įtaka
Apie oficialias avarijos versijas ir priežastis kalbėta daugelį metų. Branduolinės saugos specialistas Evaldas Kimtys teigia, kad kelias iki Černobylio avarijos truko ne vienerius metus ir rėmėsi tos valstybės ydomis. Tai lėmė ir technologinis atsilikimas, taip pat grandioziniai pramonės plėtros planai, kurių nesustabdydavo iškilusios problemos. Pirmoji didelė avarija **RBMK** tipo reaktoriuose įvyko 1975 m. Leningrado elektrinėje. Kai kurios išvados buvo padarytos, tačiau tikėtina, kad jų nepakako.
1979 m. JAV įvyko Trijų Mylių salos elektrinės avarija, kuri sulaukė didelio pasaulio susidomėjimo ir paskatino branduolinės saugos bei rizikos vertinimo metodų vystymą, naujo požiūrio į avarijų valdymą ir avarinę parengtį atsiradimą. Tuo tarpu Sovietų Sąjungoje, kaip teigiama, buvo manoma, kad „tokios avarijos įmanomos tik kapitalizme“, o sunkios avarijos **RBMK** reaktoriuose išvis laikytos neįmanomomis.
E. Kimtys paminėjo ir svarbų faktą: 1983 m. paleidinėjant Ignalinos atominę elektrinę buvo pastebėtas ir dokumentuotas valdymo strypų trūkumas. Paaiškėjo, kad valdymo strypas, besileidžiantis per visą ilgį į reaktoriaus šerdį ir turintis slopinti grandinines reakcijas bei reaktoriaus galią, tam tikrais režimais iš pradžių gali pagreitinti reakcijas, o tik po to pradėti slopinti. Šis dalykas buvo užfiksuotas ir protokoluotas, tačiau, užuot taisius tokius projektinius trūkumus, prasidėjo diskusijos, ar tai didelis trūkumas, nes tokie režimai buvo menkai tikėtini. Taip svarstyta trejus metus, kol šis efektas ir trūkumas tapo didžiulės katastrofos iniciatoriumi.
Žmogaus klaidos ir projekto trūkumai
Populiari teorija, kad katastrofa įvyko dėl žmogaus kaltės, anot E. Kimčio, yra labiau politinė, nes projektuotojas linkęs kaltinti žmones, o ne savo projektą. Sovietų Sąjungoje buvo įprasta rasti kaltininką, nesigilinant į sistemines klaidas. Generalinis **RBMK** projektuotojas turėjo didelį autoritetą ir šią versiją stengtasi eskaluoti. Tačiau iš tiesų visa tai nebuvo eksperimentas, o schema, kuri buvo numatyta projekte ir nebuvo galima leisti eksploatuoti reaktoriaus pramoniniu būdu, kol nebuvo visko pabaigta. Tai reiškia, kad reaktoriaus įrenginys buvo neužbaigtas.
Apie **AZ-5** mygtuko paspaudimą seriale „Chernobyl“ vaizduojamas dramatiškas momentas. E. Kimtys teigia, kad, remiantis tyrimų dalyvių žodžiais, reaktoriaus valdymo inžinierius pamatė, kad vyksta kažkas labai blogai ir paspaudė mygtuką, kurio paspaudimas ir laikas yra užregistruotas teletaipe. Šis paspaudimas buvo iniciatorius, po kurio reaktoriaus erdvėje pradėjo kilti slėgis, reaktorius pradėjo įsibėgėti ir atsirado elektriniai signalai, sugeneravę **AZ-5** signalą. Pats mygtuko pavadinimas „AZ“ šifruojasi kaip „автоматическая защита“ („automatinė apsauga“). Anatolijus Diatlovas, vadovavęs bandymui, teigė, kad tai buvo natūrali, rami testo pabaiga, tačiau tai gali būti bandymas „skalbti savo mundurą“.
Klausimas, ar bandymas turėjo būti daromas būtent tokiu būdu, yra svarbus. Projekto turi būti validuotas ir verifikuotas, privalo būti įvertintas projekto teisingumas. Nors negalima patvirtinti dokumentais, yra girdėta, kad panašų bandymą norėta daryti ir Ignalinos AE, tačiau tuometinė vadovybė šią programą atmetė.
Pati bandymo idėja buvo gera ir įdomi: turbina yra didelis ir masyvus įrenginys, ir kai ji atsijungia nuo elektros tinklo ir sukasi be apkrovos, ji dar sukasi pakankamai ilgą laiką. Idėja buvo visą tą sukimosi energiją pervesti į elektros generatorių, kad jis dar kažkiek laiko gamintų elektros energiją, kurią būtų galima nukreipti į pagrindinius cirkuliacinius siurblius. Jei dingsta išorinis elektros tinklas, atsiranda pakankamai galingas energijos šaltinis, kuris trumpą laiką galingesnis nei dyzeliniai generatoriai ar kiti šaltiniai. Tačiau tos elektrinės schemos, kuri palaikytų apvijų žadinimą, sukurti nepavyko - nors anksčiau įvairiuose blokuose buvo bandyta tris kartus. Tiesiog nepavyko.
Radiacijos poveikis ir ilgalaikės pasekmės
Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui
Didžiuliai radiacijos kiekiai, išsiveržę į išorę po sprogimo, turėjo rimtų pasekmių. Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Šidiškienė teigia, kad sukaupta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog jonizuojanti spinduliuotė veikia kancerogeniškai, gali sukelti vėžinius susirgimus. Taip pat gali pasireikšti mutageniniai efektai - su paveldėjimu susijusių ligų atsiradimas - ir teratogeninis poveikis: besivystančio vaisiaus pažeidimas.
Iš tiesų sudėtinga atskirti radiacijos kancerogeninį poveikį nuo visų kitų, nes iš viso kancerogenų yra daugiau nei 300, ir radiacija (jonizuojanti spinduliuotė) yra tik viena iš jų. Tačiau turime nenuginčijamų įvykių ir su jais susietų vėžinių susirgimų atsiradimo atvejų. Po Černobylio AE incidento nustatyta, kad 7 tūkst. tuometinių jaunų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos žmonių iki 18 metų, patyrusių apšvitą radioaktyviaisiais jodo izotopais, išsivystė skydliaukės vėžiai. Tai yra nenuginčijama. Mokslininkai nustatė, kad suaugusiems skydliaukės apšvita buvo 2,4 **mSv**, o vaikams iki vienerių metų - daugiau nei 5 **mSv**. Šie lygiai tikrai negalėjo įtakoti skydliaukės vėžio atsiradimo, ir Lietuvoje jo nepadaugėjo.
Kiti vėžio pavyzdžiai - Hirošimos ir Nagasakio bombardavimai, kur aiškiai tirta bombardavimą išgyvenusių žmonių grupė ir joje leukemijų padaugėjo 35 proc. Tai yra aiškūs faktai, susieti su jonizuojančios spinduliuotės poveikiu. Po Černobylio AE incidento aprašyta ir kitokių vėžių, ne tik skydliaukės; tokių priskaičiuota 4000 atvejų.
Jonizuojanti spinduliuotė kuria dviejų tipų efektus: atsitiktinius, tokius kaip vėžiniai susirgimai, ir nulemtuosius. Nulemtieji efektai, pavyzdžiui, radiaciniai nudegimai, atsiranda tik gavus slenkstinę dozę. Tuo tarpu paveldimos ligos, vėžiniai susirgimai, neturi slenkstinės dozės ir gali atsirasti nuo mažesnių dozių, o dozei didėjant, auga ir jų atsiradimo tikimybė.
Radiacija žmones veikia nevienodai. Atsparesni yra vyresni žmonės, o jautriausia grupė - besivystantis vaisius, kūdikiai, vaikai, jauni žmonės. Skirtingo jautrumo yra ir to paties organizmo ląstelės. Pačios jautriausios - lytinės ląstelės, toliau - kraujodaros organai, mažiau jautrios yra diferencijuotos, labiausiai išsivysčiusios ląstelės, tokios kaip nervinės ląstelės. Yra net aprašyta faktų, kai žmogus, nuo ūmios viso kūno apšvitos (6-10 **grėjų**, kas laikoma mirtina doze) patyręs labai sunkius pažeidimus, iki pat paskutinių valandų turi pilną sąmonę ir jo smegenys veikia. Tai rodo, kad smegenų ląstelės yra pačios atspariausios.
Radiacijos matavimo vienetai
Radiacinėje saugoje dažnai naudojami matavimo vienetai **grėjus** ir **sivertas**. **Grėjus** yra jonizuojančiosios spinduliuotės sugertos/perduotos energijos masės vienetas, džaulis kilogramui. Laikoma, kad vienas **grėjus** yra slenkstinė dozė nulemtiesiems efektams.
Egzistuoja skirtingos jonizuojančios spinduliuotės rūšys (alfa, beta, gama), ir jos skirtingai veikia žmogų. Jos turi taip vadinamus svorinius spinduliuotės daugiklius, kurie yra skirtingi. Pavyzdžiui, alfa spinduliuotės svorinis daugiklis yra 20, o gama spinduliuotės - 1. Tai reiškia, kad skirtingos spinduliuotės veikia skirtingai, ir norint apskaičiuoti lygiavertę organo sugertąją dozę, reikia atsižvelgti, kokią spinduliuotę jis patyrė, ir tada padauginti iš tos spinduliuotės tam tikrų koeficientų. Tai būtų lygiavertė dozė, o jos matavimo vienetas yra **sivertas**. Beje, dar skaičiuojama ir efektinė dozė - tam lygiavertė dozė dauginama iš kūno organų jautrio, naudojant svorinius audinio daugiklius, nes ne visi audiniai yra vienodai jautrūs. Efektinė dozė irgi matuojama **sivertais**.
Aukos ir likviduotojai
Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus, o ilgalaikės spinduliuotės poveikis per 15 metų tapo 60-80 žmonių mirties priežastimi. 134 žmonėms išsivystė vienokio ar kitokio laipsnio spindulinė liga, daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Avarijos pasekmėms likviduoti buvo sutelktos didelės pajėgos: daugiau kaip 600 tūkst. žmonių dalyvavo likviduojant avarijos padarinius.
Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą avarijos naktį patyrė apie 600 atominės elektrinės avarijos likviduotojų. Tarptautinės atominės energijos agentūros dokumentuose nurodoma, kad du žmonės žuvo iš karto (vieno iš jų taip ir nerado), o iš viso į pamainą, kadangi keitėsi pamainos ir veikė keturi eksploatuojami blokai, buvo atvykę 176 žmonės. Be to, dar buvo statybininkų, kurie dirbo prie 5 ir 6 blokų statybų, ir smalsuolių bei žvejų, kurie gavo labai dideles pirmąsias dozes. Didžiausios radiacijos dozės teko atvažiavusiems gaisrininkų komandoms, kurie, nežinodami pavojaus, vaikščiojo per grafito gabalus, spinduliavusius neįtikėtinomis dozėmis.
Po katastrofos (1986-2000 m.) iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pateiktais 2005 m. po Černobylio avarijos, galiausiai gali mirti 4 tūkst. žmonių. 1991-2005 m. laikotarpiu apie 7 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų buvo registruota Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. patyrė apšvitą.
Iš Lietuvos Černobylio AE katastrofos padarinių likviduoti buvo išvežta daugiau nei 7000 darbuotojų. Pirmieji išvežimai prasidėjo liepos mėnesį, tai buvo priverstinis išvežimas. Tai rodo, kad balandžio pabaigoje ir gegužės bei birželio mėnesiais Lietuvos likviduotojai ten nedirbo.
Serialo „Chernobyl“ scenoje vaizduojami trys savanoriai, kurie turėjo lįsti į koridorius po reaktoriumi, kad išleistų vandenį. Buvo sakoma, kad tai savižudiška misija ir inžinieriai neišgyvens. Tačiau yra informacijos, kad du iš trijų vyrų iki šiol yra gyvi, o trečiasis mirė tik prieš kelerius metus ir ne nuo vėžio, o nuo širdies smūgio. Šis atsparumas gali būti paaiškintas išskirtiniais atvejais, tinkamomis apsaugos priemonėmis ar puikiu pasirengimu, nors 10 **grėjų** apšvita laikoma mirtina doze.
Černobylio avarijos poveikis Lietuvai
Radioaktyviųjų debesų kelias virš Lietuvos
Radioaktyvieji debesys praslinko virš Lietuvos per pirmąsias paras po avarijos, pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyje palikdami gana žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams lėmė radioaktyvusis jodas, kurio iš karto po avarijos su atmosferos pernaša pasklido mūsų šalies teritorijoje. Radioaktyviojo jodo bei kitų radionuklidų, pasklidusių Černobylio atominės elektrinės aplinkoje, poveikį patyrė ir Lietuvos gyventojai, dalyvavę Černobylio atominės elektrinės avarijos likvidavimo darbuose. Radioaktyviojo jodo poveikis Lietuvos gyventojams truko tik iki gegužės mėnesio pabaigos. Iš karto po avarijos pietvakariniuose ir vakariniuose Lietuvos rajonuose laikinai buvo uždrausta naudoti pieną vaikų mitybai, buvo susirūpinta dėl ganyklų žolės užterštumo.
Ilgalaikis užterštumas ir stebėsena
Nors po Černobylio atominės elektrinės avarijos praėjo pakankamai daug metų, avarijos liekamasis poveikis vis dar jaučiamas dėl į aplinką patekusių ilgaamžių radionuklidų. Labiausiai Lietuvos teritorija buvo užteršta ilgaamžiais **Cs-137** (užterštumas padidėjo 4,5 karto) ir **Sr-90** radionuklidais, kurių nustatoma ir dabar.
Radiacinės saugos centras, siekdamas įvertinti, koks liekamojo užterštumo poveikis Lietuvos gyventojų apšvitai bei sveikatai, atlieka maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens radiologinę stebėseną. Jos rezultatai naudojami gyventojų gaunamai apšvitai įvertinti. Taip pat vykdomos įvairios programos, skirtos liekamajam radionuklidų užterštumui po Černobylio atominės elektrinės avarijos šalies teritorijoje įvertinti, labiausiai po avarijos užterštose teritorijose atliekami dirvožemio radiologiniai tyrimai.
Pastarųjų metų tyrimų rezultatai patvirtino išankstinę prognozę, kad ilgaamžių radionuklidų **Cs-137** ir **Sr-90** kiekiai aplinkoje sumažėjo apie du kartus, palyginti su išmatuotais pirmaisiais metais po avarijos. Dirbamuose laukuose **Cs-137** kiekis sumažėjo greičiau, nes dirvos nuolat maišomos jas ariant, tačiau miško paklotėje, pievose **Cs-137** yra viršutiniuose dirvos sluoksniuose.
Atliekant įvairių maisto produktų radiologinius tyrimus, daugiausia **Cs-137** nustatoma valgomuosiuose miško grybuose. Ir būtent grybai, surenkami pietvakarinėje ir vakarinėje šalies teritorijos dalyse, per kurias praslinko radioaktyvieji debesys, yra labiau užteršti **Cs-137** nei kituose šalies miškuose surenkami grybai, tačiau jų radioaktyvusis užterštumas neviršija leistinų lygių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, padidėjęs užterštumas radionuklidais nustatomas ir Lietuvos miškų laukinės faunos mėsoje (šernienoje).
Nauji iššūkiai ir prevencija
Tai, kad po branduolinės avarijos pasklidusios radioaktyviosios medžiagos turi ilgalaikį poveikį aplinkos užterštumui ir gali lemti gyventojų apšvitą, rodo pastarųjų metų įvykiai. Pavyzdžiui, susiduriama su užterštu **Cs-137** medienos kuru, įvežamu iš po Černobylio atominės elektrinės avarijos užterštų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų. Lietuvos energetikos ūkyje pradėjus naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, į Lietuvą įvežamo medienos kuro susidariusių pelenų mėginiuose buvo nustatytas radioaktyvus užterštumas, prilygstantis radioaktyviųjų atliekų lygiui. Siekiant užtikrinti, kad medienos kuro pelenai, naudojami dirbamiems laukams tręšti, nebūtų užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, teisinėmis priemonėmis yra apribotas iš teritorijų, užterštų po Černobylio atominės elektrinės avarijos, įvežamos medienos kuro radioaktyvumas.
Kita problema yra beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio zonoje. Degdami medžiai, miško paklotė, žolė vis dar į aplinką išskiria ilgaamžius radionuklidus, reikšmingiausias jų yra **Cs-137**. Nors šio radionuklido kiekiai, kilus gaisrams Černobylio zonoje, iki šiol neturėjo įtakos Lietuvos foninės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimui, Radiacinės saugos centras tokių gaisrų metu atlieka radionuklidų pernašos prognozę, seka Lietuvos radiacinio monitoringo tinko RADIS stočių duomenis, vertina Ukrainos branduolinę ir radiacinę saugą reguliuojančios institucijos teikiamą informaciją bei Černobylio zonoje esančio radiologinio monitoringo tinklo bei Europos Komisijos EURDEP tinklo duomenis ir nuolat teikia informaciją gyventojams.
Branduolinės energetikos saugumo pamokos
Po Černobylio atominės elektrinės avarijos visame pasaulyje pradėta svarstyti apie branduolinės energetikos saugumą, jos vystymosi perspektyvas. Daugelis šalių, ypač Europos žemyne, pradėjo stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos radiacinės ir branduolinės saugos specialistus, vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aplinkoje aptikimo bei įvertinimo priemones, spręsti gyventojų apsaugomųjų veiksmų bei techninių priemonių avarijos padariniams likviduoti taikymo klausimus. Tačiau visuomenės susirūpinimą ir vėl sukėlė 2011 m. kovo 11 d. įvykusi avarija Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje. Šios avarijos pobūdis ir pasekmės iš esmės skyrėsi nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, tačiau abiejų avarijų pamokos įpareigoja toliau tobulinti visas priemones, kurios padėtų išvengti galimo aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis ir taip apsaugoti gyventojus nuo galimos avarinės apšvitos.
Ką reiškia branduolinė sauga, branduolinis saugumas ir branduolinės saugos garantijos?
Tarptautinė atominės energijos agentūra, išanalizavusi reagavimą į Japonijos Fukušimos AE avariją, įvardijo nemažai trūkumų. Tiek nacionaliniame, tiek savivaldos lygmenyse nebuvo atnaujinami reagavimo į avarijas planai, nebuvo organizuojamos realios visų lygių reagavimo pratybos. Nebuvo numatyti materialinio techninio aprūpinimo variantai, avarijos pradžioje trūko veiksmų koordinacijos, nebuvo įvertintas galimas galingo žemės drebėjimo ir cunamio scenarijus.
Lietuvos radiacinės saugos specialistus neramina Baltarusijos atominės elektrinės veiklos pradžia. Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, poveikį pajustų didelė dalis Lietuvos gyventojų. Lietuvoje nemažai yra daroma pasirengiant reaguoti į galimą branduolinę avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje: pakeistas ir papildytas Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, patvirtintas Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ pakeitimas, Radiacinės žvalgybos įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, Žmonių dezaktyvavimo įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijos, organizuojamos valstybinio ir savivaldybių lygio civilinės saugos pratybos, išplėstas Lietuvos radiacinio monitoringo RADIS stočių tinkas, valstybės biudžeto lėšomis nupirkta 4 mln. Bet kokios ekstremalios situacijos metu labai svarbu, kad gyventojai suprastų jiems gresiantį pavojų ir adekvačiai elgtųsi.
Šiuo metu Lietuva ir visas pasaulis gyvena COVID-19 pandemijos sąlygomis. Reagavimas į COVID-19 pandemiją parodė skubiai taisytinas parengties ekstremalioms situacijoms problemas, visų pirma, pirmųjų reaguotojų pakankamą aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir būtiną jų mokymą, kaip šiomis priemonėmis naudotis, bei informacijos teikimo gyventojams tam tikras spragas. Minint Černobylio atominės elektrinės avarijos metines, norėtųsi tikėti, kad skaudžios pamokos bus išmoktos.
tags: #cernobylio #atomines #elektrines #avarija #1920x1080 #photo