Balandžio 26 dieną prisimenama viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių tragedijų - 1986 m. įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje tiek pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Šios avarijos metu radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užterštos didžiulės teritorijos, o daugybė gyventojų ir avarijos likviduotojų patyrė dideles jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozes.
Černobylio katastrofos priežastys ir eiga
Manoma, kad sprogimas 1986 m. balandžio 26 d. apie 1 val. nakties Černobylio AE reaktoriuje įvyko dėl operatoriaus klaidos bei reaktoriaus trūkumų. 4-ajame elektrinės bloke buvo atliekamas planuotas bandymas. Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę ir avarinės saugos sistemas, tačiau kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau nei leidžia saugumas. Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal. Grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama.
Branduolinės saugos specialistas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos skyriaus vedėjas Evaldas Kimtys pabrėžė, kad kelias iki Černobylio avarijos truko ne vienerius metus ir rėmėsi tuometinės valstybės ydomis. Tai lėmė technologinis atsilikimas ir grandioziniai pramonės plėtros planai, kurių nesustabdydavo iškilusios problemos. Pirmoji didelė avarija RBMK tipo reaktoriuose įvyko dar 1975 m. Leningrado elektrinėje, tačiau išvadų nepakako. Po 1979 m. JAV Trijų Mylių salos elektrinės avarijos, kuri paskatino branduolinės saugos ir rizikos vertinimo metodų vystymąsi, TSRS teigė, kad „tokios avarijos įmanomos tik kapitalizme“, o sunkios avarijos RBMK reaktoriuose išvis neįmanomos.
E. Kimtys taip pat minėjo, kad 1983 m. paleidinėjant Ignalinos atominę elektrinę, buvo pastebėtas ir dokumentuotas valdymo strypų trūkumas: tam tikrais režimais valdymo strypas, turintis slopinti grandinines reakcijas, iš pradžių gali jas pagreitinti, o tik po to pradėti slopinti. Šis defektas buvo užfiksuotas, bet vietoje to, kad būtų taisomas, prasidėjo diskusijos, esą tokie režimai yra menkai tikėtini, todėl trūkumas nėra didelis. Šis efektas ir trūkumas tapo didžiulės katastrofos iniciatoriumi.
Avarijos eiga ir „AZ-5“ mygtukas
E. Kimčio teigimu, teorija, kad katastrofa įvyko dėl žmogaus kaltės, yra labiau politinė, nes projektuotojas linkęs kaltinti žmones, o ne savo projektą. Sovietų Sąjungoje buvo įprasta rasti žmogų ir jį apkaltinti, nesigilinant į sistemines klaidas. Tiesą sakant, tai nebuvo eksperimentas, o projekte numatyta schema - reaktoriaus įrenginio užbaigimo testas, kuris nebuvo baigtas. E. Kimtys, remdamasis tyrimo dalyvių pasakojimais, teigia, kad inžinierius, pamatęs, jog vyksta kažkas labai blogai, paspaudė mygtuką „AZ-5“ (automatinė apsauga), kuris užregistruotas teletaipe. Po paspaudimo sekė technologinis signalas, nuo kurio praktiškai ir prasidėjo avarija. Tačiau, anot Anatolijaus Diatlovo, kuris vadovavo bandymui, tai buvo natūrali testo pabaiga, be jokio karščiavimosi. Turbinos sukimosi energijos pervedimas į elektros generatorių, siekiant gaminti elektros energiją pagrindiniams cirkuliaciniams siurbliams dingus išoriniam tinklui, buvo paties bandymo idėja. Tačiau šios elektrinės schemos sukurti nepavyko.
Černobylio branduolinio sprogimo katastrofos paaiškinimas (valanda po valandos)
Tiesioginis ir netiesioginis avarijos poveikis žmogaus sveikatai
Pasak Radiacinės saugos centro direktoriaus Albino Mastausko, bet kokia branduolinė avarija yra tragedija tiek valstybei, tiek pasauliui, o avarijos poveikis visada yra dvejopas. „Tiesioginį poveikį turi jonizuojanti spinduliuotė, netiesioginį - avarijos sukeltas stresas, kuris veikia širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemas, apskritai visus mūsų organus. Tokio masto avarijos visada sukelia didžiules socialines ir ekonomines tragedijas. Todėl teigiama, kad iš viso nuo avarijos nukentėjo apie milijoną gyventojų, kuriuos ji vienaip ar kitaip palietė.“
Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Šidiškienė paaiškino, kad jonizuojanti spinduliuotė veikia kancerogeniškai (gali sukelti vėžinius susirgimus), mutageniškai (gali atsirasti su paveldėjimu susijusių ligų) ir teratogeniškai (gali pažeisti besivystantį vaisių). Iš viso yra daugiau nei 300 kancerogenų, ir jonizuojanti spinduliuotė yra tik viena iš jų. Skirtingos jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys (alfa, beta, gama) skirtingai veikia žmogaus organizmą.
Spinduliuotės dozės ir poveikis
Radiacinėje saugoje naudojami matavimo vienetai yra grėjus ir sivertas. Grėjus yra jonizuojančiosios spinduliuotės sugertos/perduotos energijos masės vienetas (džaulis kilogramui), ir vienas grėjus laikomas slenkstine doze nulemtiesiems efektams (pvz., radiaciniams nudegimams). Sivertas yra lygiavertė dozė, atsižvelgianti į spinduliuotės tipą ir organo jautrumą.
Žmonės spinduliuotės poveikiui yra nevienodai jautrūs: vyresni žmonės yra atsparesni, o jautriausios grupės yra besivystantis vaisius, kūdikiai, vaikai ir jauni žmonės. Skirtingo jautrumo yra ir to paties organizmo ląstelės: pačios jautriausios - lytinės ląstelės, toliau - kraujodaros organai, o labiausiai išsivysčiusios ląstelės, pavyzdžiui, nervinės ląstelės, yra mažiau jautrios.
Černobylio avarijos likvidatoriai: Lietuvos indėlis ir pasekmės
Labiausiai nukentėjo avarijos padarinių likvidatoriai. Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą avarijos naktį patyrė apie 600 avarijos likviduotojų atominėje elektrinėje. Ūmi spindulinė liga buvo diagnozuota 134 avarijos likviduotojams, iš kurių tais pačiais metais 28 mirė. Dar 19 avarijos likviduotojų mirė 1987-2004 m., tačiau jų mirties priežastys ne visada buvo susietos su gauta padidėjusia apšvita. Per pirmuosius metus mirė 31 gaisrininkas, dirbęs avarijos vietoje.
Iš Lietuvos Černobylio AE avarijos pasekmių likvidavime dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. (tiksliau 6917) likviduotojų. Pirmieji išvežimai prasidėjo liepos mėnesį ir buvo priverstiniai. Jų apšvitos dozės 1986-1989 m. buvo apie 100 mSv. Nors gauta apšvita, kaip minėta, ir negalėjo sukelti jonizuojančiajai spinduliuotei būdingų sveikatos sutrikimų (skydliaukės vėžio), šiems gyventojams vėliau buvo nustatytas santykinai didesnis kitokio pobūdžio susirgimų dažnis, ypač širdies ir nervų sistemos ligomis. Mūsų tyrimo duomenimis, didžiausią apšvitą patyrusių likviduotojų grupei nustatytas sergamumo skydliaukės, galvos smegenų piktybiniais navikais ir leukemija padidėjimas.
Liudininkų patirtys
Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius, dalyvavęs likvidavimo darbuose, prisiminė, kad atranka kėlė abejonių - pavyzdžiui, buvo atrenkami žmonės, turintys bent vieną vaiką. „Tai kėlė mintį, kad baiminasi, kad po to vaikų žmogus negalės turėti.“ P. Paškevičius statė Slavutičiaus miestą evakuotiems žmonėms radioaktyvioje zonoje, tikintis, kad teritorija išsivalys, tačiau taip neįvyko. Apšvita gauta su maistu ir per radioaktyvias dulkes, nors buvo imtasi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, geriamas tik atvežtinis vanduo.
Lietuvos černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantas“ prezidentas Anatolijus Zarovskis, būdamas karininku, neturėjo pasirinkimo vykti ar ne. „Po avarijos jau buvę praėję apie pusantrų metų, todėl mes žinojome, kas įvyko, bet kaip apsisaugoti, mūsų niekas neinformavo.“ Jiems buvo duodami tik marlės raiščiai, ir tai ne visiems. Grįžus paūmėjo įvairiausios ligos, o vėžio rūšių sąrašas tarp černobyliečių yra didelis. Tyrimai Vilniaus Sapiegos ligoninėje parodė, kad vėžio paplitimas tarp jų, priklausomai nuo ligos, nuo 2 iki 20 kartų didesnis nei bendroje populiacijoje, nors oficialiai teigiama, kad nuo radiacijos černobyliečiams nukentėjo tik skydliaukė.
Radiacijos pėdsakai Lietuvos teritorijoje: tarša ir ilgalaikis poveikis
Radioaktyvieji debesys praslinko virš Lietuvos per pirmąsias paras po avarijos, pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyje palikdami gana žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas. Labiausiai užterštos buvo pietinė ir vakarinė dalys: Varėnos, Alytaus ir kiti pietų Lietuvos rajonai bei Neringos ir Klaipėdos rajonai. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams lėmė radioaktyvusis jodas (I-131), kurio iš karto po avarijos su atmosferos pernaša pasklido mūsų šalies teritorijoje. Radioaktyviojo jodo poveikis Lietuvos gyventojams truko tik iki gegužės mėnesio pabaigos. Iš karto po avarijos pietvakariniuose ir vakariniuose Lietuvos rajonuose laikinai buvo uždrausta naudoti pieną vaikų mitybai, buvo susirūpinta dėl ganyklų žolės užterštumo.
Fizikos instituto vyr. mokslinė bendradarbė dr. Tatjana Nedveckaitė prisimena, kad apie avariją buvo sužinota tik po dviejų dienų, kai jau nebebuvo prasmės gerti jodo preparatų, apsaugančių nuo pirmomis dienomis pavojingiausio radioaktyvaus jodo kaupimosi skydliaukėje. Radiacinės saugos centro atstovai teigė, kad Lietuvoje buvo paskaičiuota, kokia dozė suaugusiesiems ir vaikams dar yra saugi ir kokių priemonių imtis, kad ji nebūtų viršyta. Šių skaičiavimų pagrindu nuspręsta, kad jodo profilaktikos nereikia taikyti, nes buvo imtasi kitų apsaugos priemonių. Be to, jodo tabletės taip pat gali sukelti rimtas komplikacijas, ką iliustruoja Lenkijos patirtis.
Nors po Černobylio atominės elektrinės avarijos praėjo pakankamai daug metų, avarijos liekamasis poveikis vis dar jaučiamas dėl į aplinką patekusių ilgaamžių radionuklidų. Labiausiai Lietuvos teritorija buvo užteršta ilgaamžiais Cs-137 (cezis-137) (užterštumas padidėjo 4,5 karto) ir Sr-90 (stroncis-90) radionuklidais, kurių nustatoma ir dabar. Pastarųjų metų tyrimų rezultatai patvirtino išankstinę prognozę, kad ilgaamžių radionuklidų Cs-137 ir Sr-90 kiekiai aplinkoje sumažėjo apie du kartus, palyginti su išmatuotais pirmaisiais metais po avarijos. Tačiau miško ekosistemoje cezis nuolat recirkuliuoja ir iš jos ilgai nepasišalina.
Užteršti maisto produktai ir aplinkosaugos problemos
Atliekant įvairių maisto produktų radiologinius tyrimus, daugiausia Cs-137 nustatoma valgomuosiuose miško grybuose. Ir būtent grybai, surenkami pietvakarinėje ir vakarinėje šalies teritorijos dalyse, per kurias praslinko radioaktyvieji debesys, yra labiau užteršti Cs-137, nei kituose šalies miškuose surenkami grybai, tačiau jų radioaktyvusis užterštumas neviršija leistinų lygių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, padidėjęs užterštumas radionuklidais nustatomas ir Lietuvos miškų laukinės faunos mėsoje (šernienoje).
Tai, kad po branduolinės avarijos pasklidusios radioaktyviosios medžiagos turi ilgalaikį poveikį aplinkos užterštumui ir gali lemti gyventojų apšvitą, rodo pastarųjų metų įvykiai, susiję su užterštu Cs-137 medienos kuru, įvežamu iš po Černobylio atominės elektrinės avarijos užterštų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų. Lietuvos energetikos ūkyje pradėjus naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, į Lietuvą įvežamo medienos kuro susidariusių pelenų mėginiuose buvo nustatytas radioaktyvus užterštumas, prilygstantis radioaktyviųjų atliekų lygiui. Siekiant užtikrinti saugumą, teisinėmis priemonėmis yra apribotas iš teritorijų, užterštų po Černobylio atominės elektrinės avarijos, įvežamos medienos kuro radioaktyvumas.
Kita problema yra beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio zonoje. Degdami medžiai, miško paklotė, žolė vis dar į aplinką išskiria ilgaamžius radionuklidus, reikšmingiausias jų yra Cs-137. Nors šio radionuklido kiekiai, kilus gaisrams Černobylio zonoje, iki šiol neturėjo įtakos Lietuvos foninės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimui, Radiacinės saugos centras tokių gaisrų metu atlieka radionuklidų pernašos prognozę ir nuolat teikia informaciją gyventojams.
Mokslo įžvalgos ir sveikatos aspektai Lietuvoje
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pateiktais 2005 m. po Černobylio avarijos, galiausiai gali mirti 4 tūkst. žmonių. Per 1991-2005 m. Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje skydliaukės vėžio atvejai buvo registruoti 6 848 vaikams, kurie 1986 m. buvo iki 18 metų. Vienintelis įrodytas epidemiologinis reiškinys - vaikų skydliaukės vėžio atvejų padaugėjimas labiausiai nuo avarijos nukentėjusiose teritorijose. Ryškiausias rizikos padidėjimas nustatytas vaikams, kurie avarijos metu buvo iki 4 metų amžiaus, o sergamumo rizikos padidėjimas nustatytas jau praėjus 3-4 metams po avarijos. Nors nustatyti mažiausiai 9 vaikų mirties atvejai, išgyvenusiųjų procentas siekia beveik 99 proc., mat skydliaukę galima išoperuoti.
Radiacijos poveikis Lietuvos vaikams
Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja pulmonologė Danguolė Jusienė, atsakinga už vaikų Černobylio kabinetą, pasakojo, kad šiame kabinete buvo stebima apie 1200 vaikų, kurie gimė Černobylio avarijos likvidatoriams. Šie vaikai nebuvo paveikti radiacijos tiesiogiai, todėl jų sveikata skyrėsi nuo Ukrainos ir Baltarusijos vaikų. Pas mus 3-5 metus buvo registruojama labai daug mažakraujystės atvejų. Nors buvo laukiama skydliaukės vėžių, būgštavimai nepasitvirtino. Nerimas dėl padidėjusių vaikų skydliaukių buvo paaiškintas jodo trūkumu Lietuvos teritorijoje. Pradėjus vartoti jodą, situacija apsitvarkė.
Pasak medikės, Černobylio avarijos likvidatorių vaikai sirgo panašiai kaip ir visi, tačiau liga trukdavo ilgiau. Be to, bendroje populiacijoje vyrauja kvėpavimo takų ir alerginės ligos, o šie vaikai dažniau sirgo neurologinėmis (net 50 proc. stebėtų 18-mečių galutinėse diagnozėse) ir virškinimo sistemos ligomis. Tai siejama su tų šeimų emociniu psichologiniu statusu: grįžusių vyrų sveikata buvo pakenkta, jie susidūrė su socialinėmis ir psichologinėms problemomis, paplitusiu alkoholizmu, bedarbiais, žmonėmis su negalia.
Mokslinės teorijos ir medicininė apšvita
Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojo Vydmanto Atkočiaus teigimu, tiesa apie Černobylį kažkur per vidurį tarp kraštutinumų. V. Atkočiaus manymu, Lietuvos žmonių sveikatai radiacija poveikio greičiausiai nepadarė, kadangi gautos dozės neviršijo pavojingos ribos. „Moksliniai tyrimai neįrodo, kad mažos radiacijos dozės galėjo drastiškai paveikti žmonių sveikatą.“
Egzistuoja netgi mokslinė teorija, kad mažos radiacijos dozės gali būti naudingos (hormesis). Pavyzdžiui, gaunant 100-500 milisivertų radiacijos per ilgesnį laiką (savaites, mėnesius ar kelis metus), ji veikia teigiamai, ir šie žmonės mažiau serga vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Paaiškinimas paprastas: truputį erzinant gyvą daiktą, jis atsiduria ginties padėtyje, taip veikia ir imuninė sistema. Pavyzdžiui, Brazilijoje, Indijoje yra vietovių, kuriose radiacijos fonas natūraliai padidėjęs iki 100 kartų, tačiau ten gyvenantys šimtai tūkstančių žmonių vėžiu dažniau neserga. Lietuvoje tarp medikų, dirbančių su rentgeno aparatūra nuo 1974 m., taip pat neregistruojama dažnesnių vėžio atvejų, o mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, lyginant su likusiais medikais, du kartus mažiau.
Visgi oficiali teorija skelbia, kad ir mažiausia radiacijos dozė gali duoti neigiamą efektą. Todėl reikia vengti bet kokios papildomos apšvitos. Apie 99 proc. šios papildomos apšvitos mes gauname iš medicininės įrangos. E. Kimtys įspėjo, kad pinigų turintys žmonės, manantys, kad šiuolaikinė aparatūra - stebukladarė, periodiškai pasidaro kompiuterinę tomografinę. Per kelis mėnesius pasidarius dešimt tokių kompiuterinių tomografijų, jau galima tirtis kraują - ar nesusirgai spinduline liga.
Pamokos ir pasirengimas ateities iššūkiams
Po Černobylio atominės elektrinės avarijos visame pasaulyje pradėta svarstyti apie branduolinės energetikos saugumą, jos vystymosi perspektyvas. Daugelis šalių pradėjo stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos specialistus, vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aplinkoje aptikimo bei įvertinimo priemones, spręsti gyventojų apsaugomųjų veiksmų bei techninių priemonių avarijos padariniams likviduoti taikymo klausimus.
Tačiau visuomenės susirūpinimą ir vėl sukėlė 2011 m. kovo 11 d. įvykusi avarija Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje. Šios avarijos pobūdis ir pasekmės iš esmės skyrėsi nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, tačiau abiejų avarijų pamokos įpareigoja toliau tobulinti visas priemones, kurios padėtų išvengti galimo aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis, ir taip apsaugoti gyventojus nuo galimos avarinės apšvitos.
Astravo AE ir Lietuvos pasirengimas
Tarptautinė atominės energijos agentūra, išanalizavusi reagavimą į Japonijos Fukušimos AE avariją, įvardijo nemažai trūkumų: nebuvo atnaujinami reagavimo į avarijas planai, nebuvo organizuojamos realios visų lygių reagavimo pratybos, trūko veiksmų koordinacijos. Lietuvos radiacinės saugos specialistus neramina jau šiemet numatoma Baltarusijos atominės elektrinės (Astravo AE) veiklos pradžia. Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, poveikį pajustų didelė dalis Lietuvos gyventojų.
Lietuvoje nemažai yra daroma pasirengiant reaguoti į galimą branduolinę avariją Astravo atominėje elektrinėje: pakeistas ir papildytas Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, patvirtintas Lietuvos higienos normos HN 99:2019 ,,Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ pakeitimas, Radiacinės žvalgybos įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, Žmonių dezaktyvavimo įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijos, organizuojamos valstybinio ir savivaldybių lygio civilinės saugos pratybos, išplėstas Lietuvos radiacinio monitoringo RADIS stočių tinkas, valstybės biudžeto lėšomis nupirkta 4 mln. kalio jodido tablečių.
Bet kokios ekstremalios situacijos metu labai svarbu, kad gyventojai suprastų jiems gresiantį pavojų ir adekvačiai elgtųsi. Reagavimas į COVID-19 pandemiją parodė skubiai taisytinas parengties ekstremalioms situacijoms problemas, visų pirma, pirmųjų reaguotojų pakankamą aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir būtiną jų mokymą, kaip šiomis priemonėmis naudotis, bei informacijos teikimo gyventojams tam tikras spragas.
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos ir Vėžio registro vadovė doc. dr. (vardas nenurodytas, todėl praleistas) teigė, kad išanalizavus buvusių avarijų pasekmes galima daug išmokti. Pirmiausia ir svarbiausia yra informacijos pateikimas: laiku, išsamiai, nesudėtingai, kad visi numatyti veiksmai vyktų sklandžiai. Svarbu pasitikėti pareigūnais, kurie yra atsakingi, ir koordinuotai, be perteklinio nerimo vykdyti visus veiksmus. Papildomai galima atkreipti dėmesį į būtinybę užtikrinti duomenų kaupimą ir saugojimą, bei toliau domėtis ir analizuoti žmonių, paveiktų jonizuojančiąja spinduliuote, ilgalaikes sveikatos pasekmes.
tags: #cernobylio #ae #avarijos #poveikis #lietuvai