Kelių eismo saugumas yra viena svarbiausių visuomenės gerovės sričių, kuriai būtina skirti ypatingą dėmesį. Deja, statistika rodo, kad eismo įvykių, kuriuose nukenčia ar žūsta žmonės, skaičius išlieka didelis. Ypač skaudu, kai į tokius įvykius patenka ir visuomenėje žinomi žmonės, tokie kaip Seimo nariai, kurių elgesys keliuose turėtų būti pavyzdinis. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis atvejus, kai Seimo nariai buvo susiję su eismo nelaimėmis, ir aptarsime prevencijos priemonių svarbą.
Tragiška Seimo nario Juozo Palionio žūtis
Viena tragiškiausių ir visuomenėje rezonansą sukėlusių nelaimių - Seimo nario Juozo Palionio (60 m.) žūtis. Spalio 17 dieną Prienų rajone, kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 65-ajame kilometre, prie vadinamosios Napoleono kepurės, jo vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su sunkvežimiu „Mercedes-Benz“. Seimo narys žuvo vietoje nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų. J. Palionis važiavo vienas ir, pirminiais duomenimis, grįžo iš susitikimo su rinkėjais. Gruodžio 1 dieną jam būtų sukakę 61 metai.
Nelaimės aplinkybės ir tyrimas
Avarijos ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Jonas Gylys BNS pirmadienį sakė, kad siekiant nustatyti avarijos priežastį, paskirta autotechninė ekspertizė. Ji tyrė parlamentaro automobilio ratus, vairo mechanizmą ir kitas mašinos dalis. Teismo medicinos ekspertai pateikė išvadą, kurioje nenustatė jokio sveikatos sutrikimo, kuris galėjo išprovokuoti avariją, tačiau neatmetė galimybės, kad vairuojant J. Palioniui staiga pasidarė bloga ar jis prarado sąmonę. Politiko kolegos yra pastebėję, kad pastaruoju metu jo sveikatos būklė kėlė susirūpinimą, ir Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius patvirtino, kad J. Palionis sirgo sunkia liga.
Sunkvežimio „Mercedes-Benz“ vairuotojas Edmundas Raugevičius (43 m.), Veiverių kaimo gyventojas, ir du jo keleiviai, bendradarbiai iš vienos Kauno bendrovės, rimtesnių sužalojimų išvengė. Jie teigė negalį suprasti, kodėl „Toyota Corolla“ staiga išsuko į priešingą eismo juostą. Vilkiko vairuotojas nenukentėjo, o parlamentaro automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Matomumas avarijos vietoje buvo geras, tuo metu dar buvo šviesu, ir daugiau jokių automobilių kelio atkarpoje nebuvo.
Manoma, kad byla dėl avarijos gali būti nutraukta, nes kaltininku gali būti pripažintas į priešpriešinę eismo juostą savo automobiliu išvažiavęs J. Palionis. Tokiais atvejais bylos nutraukiamos, nes kaltininkas miręs. Iki Seimo rinkimų likus mažiau nei metams, pakartotiniai rinkimai vienmandatėje apygardoje nerengiami.
Juozo Palionio politinė ir asmeninė veikla
J. Palionis Seime dirbo trečią kadenciją iš eilės nuo 2000 metų, būdamas išrinktas Prienų vienmandatėje apygardoje. Politikas sovietmečiu buvo Komunistų partijos narys, 1998-2004 metais - Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, o nuo 2004-ųjų priklausė Socialdemokratų partijai. Jis gimė 1950 metų gruodžio 1 dieną Prienų rajono Šaltinėnų kaime, baigė Birštono vidurinę mokyklą ir Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1993-1997 metais J. Palionis buvo ministro pirmininko padėjėjas ir Vyriausybės kanceliarijos konsultantas žemės ūkio ir perdirbimo pramonės klausimais. Jis buvo vedęs, turėjo sūnų ir dukterį, buvo sulaukęs anūkų. J. Palionis taip pat buvo talentingas literatas, išleidęs dvi eilėraščių, miniatiūrų ir aforizmų knygeles „Gyvenimo taku“ ir „Lūkesčių lietus“, kuriose įamžino Prienų krašto šviesuolius.
Užuojautos dėl žūties
Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Velionio artimiesiems, šeimai, bičiuliams, Lietuvos socialdemokratų partijai ir visiems, kam šio žmogaus išėjimas itin skaudus. I. Degutienė pabrėžė, kad J. Palionis buvo pareigingas, darbštus ir konstruktyvus asmuo, dirbęs Seime vienuolika metų, sugebėjęs įtikinti kolegas išspręsti sudėtingiausius klausimus. Ji taip pat pabrėžė, kad J. Palionio žūtis - tai didelė netektis jo gimtajam Prienų kraštui, kurį jis itin mylėjo ir kurio žmonėmis rūpinosi.
Kiti Seimo narių dalyvavimo eismo įvykiuose atvejai
Nors J. Palionio žūtis yra viena skaudžiausių, istorija mena ir kitų Seimo narių, susijusių su eismo nelaimėmis:
- Tautvydas Lideikis (45 m.): 1993-iųjų liepą Vilniaus rajone, važiuojant dviračiu į sodą, jį kliudė automobilis. Teisėsaugininkai atmetė versijas apie „užsakytą“ likimą.
- Rimantas Ruzas (43 m.): 2002-ųjų rudenį žuvo kaip keleivis automobilyje „Audi 100“, kuris susidūrė su vilkiku Vilniaus-Kauno greitkelyje. Teismas nustatė, kad avarijos kaltininkas - vairuotojas, viršijęs leistiną greitį ir nesaugiai manevravęs.
- Juozas Olekas: 1999-ųjų spalio 28-osios vakarą jo vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“ Klaipėdos-Vilniaus greitkelyje, prie pat Kauno, partrenkė du garbaus amžiaus pėsčiuosius. Tyrimas dėl šios avarijos buvo nutrauktas nenustačius vairuotojo J. Oleko kaltės.
- Petras Šakalinis (58 m.): 2007-ųjų kovo 11-ąją žuvo per gaisrą Vilniaus Žirmūnų gatvės daugiabučiame name.
- Vytautas Lapėnas (50 m.): 2008-ųjų sausio viduryje Rojūnų aerodrome (Panevėžio r.) sudužo jo pilotuojamas malūnsparnis.
- Andrius Bradauskas (gim. 1969 m.): Seimo nario Broniaus Bradausko sūnus, kurio vairuojamas automobilis „Subaru“ Nemenčinės pl. sukėlė avariją, kurioje žuvo „Citroen“ vairuotojas, o jo dukra ir kaimynų mergaitė buvo sunkiai sužalotos.
Kelių eismo saugumo situacija Lietuvoje ir prevencijos poreikis
Nors Seimo narių dalyvavimas eismo įvykiuose yra retesnis reiškinys, bendra statistika apie kelių eismo saugumą Lietuvoje kelia susirūpinimą. Kaip rašo „Vakarų ekspresas“, nors žuvusiųjų avarijose skaičius Lietuvoje per metus išaugo 9 proc., Seimas vis nesugeba pasirūpinti griežtesniais įstatymais nekaltus žmones keliuose žudantiems girtiems vairuotojams.
Statistiniai duomenys
Remiantis statistikos duomenimis, 2011 metais Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 304 eismo įvykiai. Juose žuvo 33 ir buvo sužeisti 439 žmonės. Kai kurie vairuotojai, pražudę gyvybes, buvo sulaikyti pakartotinai, sėdę už vairo neblaivūs. Pastebima, kad kitais, 2012 metais, žuvusių žmonių skaičius dėl pakartotinio neblaivumo tik augo. Buvo užfiksuota 320 eismo įvykių, kuriuose 40 žmonių žuvo, 422 buvo sužeisti. Taip pat buvo sulaikyti 17 vairuotojų, vairavusių transporto priemonę neblaivūs, o 15 iš jų - po vieną ir daugiau kartų.
Svarstomos prevencijos priemonės
Svarstomos įvairios priemonės, siekiant pagerinti padėtį keliuose. Viena iš jų - nulio promilių leistina alkoholio koncentracija kraujyje. Tačiau sprendimo būdai dažnai susitelkia aplink problemą, bet ji nesprendžiama iš esmės. Pavyzdžiui, nuo liepos 1-osios įsigalioja Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad asmeniui, iš kurio teisė vairuoti buvo atimta du kartus už vairavimą neblaiviam, teisė vairuoti grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Tačiau ar tai užkerta kelią pakartotiniams pažeidimams?
Siūlomi ir veiksmingesni būdai, pavyzdžiui, ne pirmą kartą neblaiviam už vairo sulaikytam asmeniui skirti namų areštą, atimti teisę vairuoti visam laikui bei uždrausti įregistruoti transporto priemonę. Taip pat svarbus klausimas - žalos atlyginimas avarijose artimųjų netekusiems asmenims. Nors įstatymais tai numatyta, kol priteisti pinigai pasiekia nukentėjusiuosius, praeina ne metai ir ne du, o dažnai kaltininkai sugalvoja būdų išsisukti nuo atsakomybės. Seimo narys Vytautas Čepas, bandantis įteisinti griežtesnę atsakomybę ne kartą Kelių eismo taisykles pažeidusiems vairuotojams, apgailestauja, kad pataisa užstrigo. Jis siūlo atimti teisę vairuoti visam laikui, o Vyriausybėje pasigirsta siūlymai atimti automobilį, tačiau kyla klausimas, ar tai teisinga, nes automobiliai dažnai yra šeimos nuosavybė.
Pasak VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus Ramučio Oleko, saugu Lietuvoje bus tik tada, kai išmirs dabartinė karta. Jis pabrėžia, kad karą keliuose skatina nebaudžiamumas ir didžiulis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai, kuri sovietmečiu buvo mažai rūpinamasi, o dabar - visiškai nesirūpinama. Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, neblaivus vairuotojas praleidžia parą policijoje ir dažniausiai netenka teisės vairuoti, nors gali būti naudojamas elektroninis antkojis. Daugelyje šalių konfiskuojami įžūlių pažeidėjų automobiliai, o Danijoje atimama teisė vairuoti visam gyvenimui.
Lietuvos kelių eismo statistika rodo, kad metai iš metų daugiausia eismo įvykių ir žuvusiųjų registruojama didžiuosiuose miestuose, tačiau problema yra visoje šalyje. Svarbu ne tik griežtinti įstatymus, bet ir ugdyti vairuotojų sąmoningumą bei atsakomybę. Šiuo metu svarstomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, tačiau jų priėmimas užtruko dėl siūlomų variantų tobulinimo.
tags: #zuvo #avarijose #seimo #narys