„Ford“ dyzeliniai varikliai jau daugelį metų kelia diskusijas tarp vairuotojų: vieni juos giria už ekonomiškumą ir trauką, kiti perspėja apie tam tikras ligas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius „Ford“ dyzeliniai varikliai tapo vienu svarbiausių gamintojo sėkmės Europoje veiksnių. Jie buvo montuojami tiek į lengvuosius, tiek į šeimyninius ar komercinius automobilius, todėl vairuotojai turėjo galimybę rinktis iš plataus galios, ekonomijos ir patikimumo spektro.
Įsivaizduokite save už vairo ilgoje kelionėje: stabilus greitis, mažos kuro sąnaudos, variklis ramiai burzgia net ir važiuojant 130 km/h. Būtent tokį pojūtį dažnai apibūdina vairuotojai, kalbėdami apie gerai prižiūrėtą „Ford“ dyzelį.
Ford Focus I 1.8 TDDi (55 kW): Apžvalga ir Ypatybės
„Ford Focus I“ modeliuose montuotas 1.8 TDDi variklis, kurio galios variantai apėmė ir 55 kW (75 AG) versiją, žymi ankstesnį „Ford“ dyzelinių variklių etapą, naudojusį tiesioginio įpurškimo technologiją su rotaciniu siurbliu (TDDi - Turbo Diesel Direct Injection). Nors vėliau jį pakeitė „Common Rail“ sistema (TDCi), 1.8 TDDi išliko populiarus pasirinkimas dėl savo paprastumo ir patikimumo, ypač atsižvelgiant į atsiliepimus apie „Focus I 1.8 TDDi Comfort“ modelį.
Svarbiausi aspektai, į kuriuos atkreipiamas dėmesys vertinant „Ford Focus I 1.8 TDDi Comfort“ modifikacijas, apima techninius parametrus: gamybos metus, galią, pavarų dėžės tipą ir kitus duomenis. Vairuotojų atsiliepimai, rekomendacijos ir praktiniai patarimai dažnai susiję su transporto priemonių priežiūra, jų remontu ir atsarginėmis dalimis. Detali informacija apima variklį, transmisiją, kėbulą, bagažo skyrių, eksploatacinius rodiklius, padangas ir kuro sąnaudas.
Platesnis Kontekstas: Ford TDCi Dyzelinių Variklių Populiarumas ir Evoliucija
Nors daugelis „Ford TDCi“ variklių laikomi patikimais, jei jie tinkamai prižiūrimi, vairuotojų nuomonės ir patirtys skiriasi priklausomai nuo konkretaus modelio ir eksploatacijos sąlygų.
Populiariausi Ford TDCi Varikliai ir Jų Ypatumai
2.0 TDCi: Auksinis Viduriukas
2.0 TDCi dažniausiai minimas kaip pats sėkmingiausias „Ford“ dyzelinis variklis. Vairuotojai jį vertina dėl stabilaus ir nuspėjamo darbo tiek mieste, tiek užmiestyje. Net ir didesnės ridos automobiliai, perkopę 300 tūkst. kilometrų, dažnai veikia sklandžiai. Šis variklis dažnai vadinamas „auksiniu viduriuku“, nes jis turi pakankamai galios kasdieniam naudojimui, tačiau tuo pačiu nėra pernelyg sudėtingas konstrukciškai. Užmiestyje vairuotojai dažniausiai fiksuoja 5,0-5,8 l/100 km sąnaudas, net ir važiuojant didesniu greičiu. Mieste jos svyruoja apie 6,5-7,2 l/100 km.
1.6 TDCi: Ekonomiškumo Lyderis su Savomis Ypatybėmis
1.6 TDCi savininkų nuomonės jau kiek labiau išsiskiria. Nors jis laikomas vienu ekonomiškiausių „Ford“ dyzelių, ypač užmiestyje, kur važiuojant pastoviu 90-100 km/h greičiu, realios sąnaudos dažnai siekia apie 4,5-5,0 l/100 km. Mieste jos kyla iki 5,8-6,5 l/100 km, o trumpų atstumų režimu gali būti ir dar didesnės. Vis dėlto, miesto režimu eksploatuojami automobiliai dažniau susiduria su EGR (Exhaust Gas Recirculation) ir DPF (Diesel Particulate Filter) problemomis. Trumpi atstumai, dažni užvedimai ir nepasiekiama darbinė temperatūra ilgainiui pradeda daryti savo. Rekomenduojama rinktis galingesnes versijas ir reguliariai išvažiuoti į užmiestį.
Galingesni Varikliai: 2.2, 2.4 ir 3.2 TDCi
Galingesni 2.2 ir 2.4 TDCi varikliai dažniausiai sulaukia pagyrų už trauką ir stabilumą. Vairuotojai pastebi, kad šie varikliai leidžia jaustis užtikrintai lenkimo metu ir ilgesnėse kelionėse. Tačiau kartu pabrėžiama, jog priežiūros ir remonto kaštai čia jau gali būti didesni, ypač gedimų atveju. Šie varikliai natūraliai sunaudoja daugiau degalų, tačiau tai kompensuoja geresne trauka.
3.2 TDCi dažniausiai apibūdinamas kaip tikras darbinis arklys. „Ranger“ ir „Transit“ savininkai vertina jo sukimo momentą, ilgaamžiškumą ir gebėjimą dirbti sudėtingomis sąlygomis. Mieste 3.2 TDCi nėra pats ekonomiškiausias pasirinkimas, tačiau vairuotojai tai vertina kaip natūralią kainą už galią ir patikimumą. Mieste jo sąnaudos dažnai svyruoja apie 9-11 l/100 km, o užmiestyje - apie 7,5-8,5 l/100 km.
1.6 TDCi/HDi Dyzelinio Variklio Istorija ir Evoliucija (PSA ir Ford Bendradarbiavimas)
Sąlyginai kompaktiškas 1,6 litro darbinio tūrio dyzelinis variklis, „HDi“ pavadinimu, pirmą kartą buvo pristatytas 2004 metais. Tuomet jis buvo pristatomas kaip galingesnė ir efektyvesnė 1,4 litro „HDi“ ir „TDCi“ motoro alternatyva. Tai buvo jungtinis „PSA“ ir „Ford“ inžinierių kūrinys, tačiau didžiąją dalį darbo atliko „PSA“ koncerno darbuotojai. „Ford“ prie šio projekto prisidėjo finansavimu ir minimaliais patobulinimais, montuojant motorus į „Ford“ koncerno mašinas.
Naujasis motoras buvo kuriamas pagal visiškai kitokią filosofiją. Kadangi jis turėjo keliauti į „Peugeot 206“ ar „Ford Fiesta“ automobilius, inžinieriai norėjo sumažinti variklio svorį iki minimumo. Variklio blokas buvo pagamintas iš aliuminio lydinio, o tai anuomet buvo gana neįprastas sprendimas dyzeliniams varikliams.
„Euro 4“ Versija ir Jos Silpnosios Vietos
Pirmosios dyzelinio variklio versijos, atitinkančios „Euro 4“ taršos standartą, buvo gaminamos nuo 2004 iki 2010 metų. Šiuo laikotarpiu buvo siūlomos dvi šio dyzelinio variklio modifikacijos: 90 ir 110 arklio galių. Didžiausias skirtumas tarp jų buvo turbokompresorius: silpnesnė versija turėjo „Mitsubishi“ turbokompresorių, o galingesnė - „Garrett“ kintamos geometrijos komponentą. Galingesnė versija taip pat turėjo dviejų masių smagratį, kuris gebėdavo susidoroti su didesniu sukimo momentu. Priklausomai nuo rinkos, automobilis galėjo turėti kietųjų dalelių filtrą (DPF).
Kaip ir daugelis tuometinių dyzelinių variklių, šis variklis kentėjo nuo visiems žinomų problemų: užstringančio „EGR“ vožtuvo, anksčiau laiko nusidėvėjusių smagračių. Tačiau didžiausia „Euro 4“ variklių problema buvo nuosėdos, kurias iššaukia ilgesnis alyvos keitimo intervalas ir dažnai vykstančios išmetamųjų dujų recirkuliacijos. Siekiant sumažinti vairuotojų išlaidas, kai kurie gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 30 tūkst. kilometrų, tačiau „Peugeot“ siūlė alyvą keisti kas 20 tūkst. kilometrų arba kas dvejus metus.
Visgi, didžiausia problema slypi alyvos karterio formoje, kuri primena kompaktišką vonelę. Drenažo skylė alyvos karteryje yra per aukštai, todėl net ir išleidus visą variklio alyvą, karteryje gali likti iki 0,4 litro senos variklio alyvos. Tai užprogramuoja variklio problemas ateityje, nes karterio dugne ilgainiui pradeda kauptis anglies nuosėdos, kurios palaipsniui užkemša alyvos siurblio priėmimo sietuką. Užsikimšus jam, prasideda rimtos variklio problemos. Efektyvus sprendimas - kas maždaug 150 tūkst. kilometrų nusiimti alyvos karterį ir jį išvalyti.
„Common Rail“ Sistemos Ypatumai ir Purkštukų Problemos
Spartų alyvos nusidėvėjimą skatina ne tik alyvos karteryje besikaupiančios anglies suodžių nuosėdos, bet ir nesandarūs „Common-Rail“ sistemos purkštukai. Visuose pirmos kartos „DV6“ varikliuose (iki 2010 metų) naudojami „Bosch“ komponentai su solenoidiniais purkštukais. Sistema yra mechaniškai atspari ir lengvai taisoma, tačiau pačių purkštukų nesandarumas gali tapti didele problema. Sprendimo būdas - karts nuo karto pasikeisti tarpines aplink purkštukus. Problema yra ne tarpinės, o sudėtingas priėjimas iki jų. Norint pakeisti tarpines, reikės pašalinti purkštukus, kurie ne visada linkę lengvai nusiimti. Be to, periodiškai (bent kas 50 tūkst. kilometrų) vertėtų patikrinti purkštukų varžtus ir esant poreikiui juos priveržti.
„Euro 5“ ir „Euro 6“ (BlueHDi) Evoliucinės Versijos
2010 metais „PSA“ koncernas pristatė atnaujintą 1,6 litro dyzelinių variklių šeimą, kuri ne tik atitiko „Euro 5“ taršos standartą, bet ir pasižymėjo gana rimtais pokyčiais. Kaip ir anksčiau, 1,6 litro motoras išvystė 90 arba 110 arklio galių, bet šį kartą jie iškart buvo komplektuojami su kietųjų dalelių filtrais. Visi „Euro 5“ standartą atitinkantys motorai buvo žymimi „DV6C“ ir „DV6D“ vardais.
Ryškiausi pokyčiai slypi cilindrų galvoje - gamintojas atsisakė dviejų paskirstymo velenų ir nuo 2010 metų pradėjo naudoti tik vieną. Variklyje taip pat sumažėjo vožtuvų skaičius nuo 16 iki 8. Trumpa grandinė su įtempikliu buvo pašalinta, o jos vietą užėmė tradicinis trapecinis diržas. Antras ryškus pokytis - „Bosch“ įpurškimo sistemą pakeitė modernesnė ir efektyviau veikianti „Continental“ sistema su pjezoelektrine technologija. Trečiasis privalumas, atkeliavęs su „Euro 5“ standartą atitinkančiais varikliais, buvo pagirtinai veikianti „Start/Stop“ sistema.
Nuo 2014 metų plačiai naudoti dyzeliniai motorai privalėjo atitikti griežtus „Euro 6“ taršos reikalavimus. Šiuo metu šie motorai vadinami „BlueHDi“ vardu (žymimi F raide, pavyzdžiui, „DV6FE“). Norint sukurti „Euro 6“ reikalavimus atitinkantį variklį, inžinieriai privalėjo atlikti keletą rimtų pakeitimų. Visi „Euro 6“ varikliai turi naujos kartos SCR (Selective Catalytic Reduction) katalizatorių - selektyvinę išmetamųjų dujų valymo sistemą, naudojančią katalizatorių, dozatorių, purkštuką ir „AdBlue“ skysčio baką. „AdBlue“ tirpalas purškiamas į katalizatorių, kurio veikimą stebi trys davikliai, užtikrinantys sklandų sistemos darbą ne mažesnėje nei 180 laipsnių temperatūroje.
Kiekvienas 2.0 litrų dyzelinis motoras turi 17 litrų talpos bakelį „AdBlue“ tirpalui. Vadovaujantis „Peugeot“ pateiktais duomenimis, 17 litrų šio skysčio turėtų užtekti maždaug 20 tūkst. kilometrų, nors kai kurie vairuotojai nuvažiuoja ir 25 ar net 30 tūkst. kilometrų.
Kaip iš tikrųjų veikia dyzelinis variklis? (Animacija)
Ford Kuga ir Jo Dyzeliniai Varikliai: Patikimumas ir Eksploatacija
Nors 2012 metais pagamintas „Kuga“ modelis niekada ir nepasiekė sėkmingojo konkurento pardavimo lygio, šiais „Ford“ automobiliais yra patenkinti tiek jų savininkai, tiek ir Vokietijos techninių apžiūrų centrų (TÜV) ekspertai. „Žurnale „Auto Bild“ pateiktoje 2014 metų TÜV ataskaitoje „Kuga“ yra antras geriausias automobilis tarp penkerių metų amžiaus atstovų. O ir ilgalaikį testą dyzelinis „Kuga“ su 2.0 TDCi varikliu įveikė be gedimų ir sutrikimų; išimtis - pakeisti du nauji galiniai guoliai po važiavimo per vandenį bekelėje.
„Kuga“ pelnė taškų ne tik už savo patikimumą, bet ir už labai geras savybes važinėjant kasdien. Automobilio dydis puikiai tinka važinėjimui mieste, dviejų litrų dyzeliniai varikliai, sukurti bendradarbiaujant su koncernu „Peugeot“ (galingumas: 136, 140, 163 AG), dirba labai ramiai ir „traukia“ stipriai. Su tuomet tik už papildomą kainą užsakoma visų ratų pavaros sistema (serijinės gamybos 2.0 TDCi/163 AG varikliui) degalų sąnaudos siekia vos 7 litrus 100 km kelio. Šešių pavarų greičių dėžė ir dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtras buvo nuolatiniai serijinės gamybos elementai. Nuo 2010 metų vasario „Ford“ koncernas ėmė tiekti ir dyzelius su šešių laipsnių, dviejų sankabų transmisija.
„Auto Bild“ patarimas: rinkitės 2.0 TDCi automobilį su 136 arba 140 AG varikliu, visais varančiaisiais ratais ir mechanine šešių pavarų greičių dėže. Tai idealus gerų dinaminių savybių, mažų degalų sąnaudų, optimalios traukos ir mažų tolesnių išlaidų derinys. TÜV apžiūros rezultatai rodo, kad tik 7,8 procento visų penkerių metų „Kuga“ turi rimtų trūkumų - mažiau defektų turi tik „Toyota Prius“. Paprastai SUV automobiliams būdingi defektai, pavyzdžiui, klibantys ašių ir vairo guoliai, jam yra svetimi. Daugiausia kritikos nusipelno per naktį išsikraunantys akumuliatoriai ir surinkimo kokybės trūkumai (atsilaisvinantys kilimėlių tvirtinimai).
tags: #ford #tddi #55kw #variklio #skirtumas