Gyvenime pasitaiko situacijų, kai įstatymo saugomoms vertybėms padaroma žala, tačiau ši žala yra iš esmės nenusikalstama. Baudžiamasis įstatymas numato atvejus, kuomet žalos padarymas įstatymo saugomoms vertybėms nelaikomas nusikalstama veika ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Vienas iš tokių atvejų yra būtinoji gintis.
Lietuvos Respublikos Konstitucija apibrėžia žmogaus teises ir laisves, o valstybė garantuoja jų apsaugą. Tačiau visais atvejais apginti jas valstybės institucijų turimomis priemonėmis nėra galimybių, todėl baudžiamieji įstatymai suteikia teisę asmeniui gintis pačiam. Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 28 straipsnio 1 dalis nustato: „Asmuo turi teisę į būtinąją gintį.“ Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Tai reiškia, kad galimybė kreiptis pagalbos, pabėgti ar pasislėpti neatima iš asmens jo teisės į būtinąją gintį realizavimo.
Būtinosios Ginties Samprata ir Paskirtis
Būtinoji gintis - tai asmens fizinė gynyba nuo pavojingo kėsinimosi į jo puoselėjamus interesus (pirmiausia į jo kūno neliečiamybę) padarant besikėsinančiajam (užpuolikui) tam tikrą žalą - sveikatai ar net gyvybei. Kartais būtinoji gintis pavadinama savigyna, tačiau baudžiamajame įstatyme tokios sąvokos nerasime.
Būtinoji gintis yra ne tik subjektinė piliečio teisė, bet kartu ir moralinė pareiga, jeigu asmuo tokiu būdu yra pajėgus atremti pavojingą visuomenei pasikėsinimą. Vis dėlto, nepasinaudojus šia teise teisinės atsakomybės nekyla, nes asmuo gali įvertinti, kad nepajėgs apginti kito asmens, pavyzdžiui, nuo peiliu ginkluoto užpuoliko.
Veiksmai, kurie įstatymo kvalifikuojami kaip būtinoji gintis, yra socialiai naudingi, įspėjančiai veikia nusikalstamumą, nes asmuo, ketinantis daryti nusikaltimą, žino, kad gali susidurti su aktyviu, įstatymo laikomu teisėtu pasipriešinimu.
Kam ir nuo ko galima gintis?
Baudžiamasis įstatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų teises, valstybės ar visuomenės interesus. Naudoti būtinąją gintį galima ginant ne tik save ar savo turtą, bet ir kitus asmenis, jų nuosavybę bei teises. Ginami tik BK nustatyti gėriai: žmogaus gyvybė, sveikata, lytinė laisvė, nuosavybė, būsto neliečiamybė ir kt.
Žala būtinosios ginties atveju padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, kaip dažnai pasitaiko būtinojo reikalingumo atveju. Jei žala nepadaroma (pvz., užpultas asmuo užstojamas kūnu, o besikėsinančiojo ginklas nenukreipiamas į jį), toks elgesys, nors ir naudingas visuomenei, būtinojo gintimi nepripažįstamas.
Būtinoji gintis galima ir nuo tokių veikų, kurias daro mažametis, nepakaltinamas ar suklaidintas asmuo. Tačiau pastaraisiais atvejais būtina pirmiausia panaudoti visus būdus, kad užkirsti kelią pavojingiems jų veiksmams (pvz., vaiką, žaidžiantį su degtukais degalinėje, bandyti sudrausminti).
Asmuo, kuris kėsinosi atlikti pavojingus veiksmus, neprivalo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Besikėsinantysis taip pat gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nepakaltinamumo, nepilnametystės ar kitais pagrindais.
Kai kurioms kategorijoms - pareiga
Kai kurių kategorijų darbuotojams - policijos pareigūnams, apsaugos darbuotojams, sargams - būtinosios ginties panaudojimas yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Dėl šios pareigos nevykdymo gali kilti drausminė ar net baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad apsaugos darbuotojo (tiek darbo, tiek nedarbo metu) veiksmams būtinosios ginties atveju keliami griežtesni realumo, akivaizdumo bei adekvatumo reikalavimai. Iš apsaugos darbuotojo tikimasi kritiško situacijos įvertinimo bei atsakingo jėgos ir atsakomųjų priemonių užpuolimui atremti panaudojimo. Teisėsaugos pareigūnai, persekiodami nusikaltėlį ir norėdami išvengti skaudesnių pasekmių, privalo jį sulaikyti, panaudojant tarnybinį ginklą ar kitas specialiąsias priemones. Šių dienų realijų aspektu, teisėsaugos pareigūnai teroro grėsmės atveju gali nusikaltėliui net atimti gyvybę.
Kėsinimosi Sąlygos
Būtinoji gintis kaip sąvoka apima dvi akivaizdžias priešpriešas - kėsinimąsi ir gynybą. Kėsinimasis turi būti pavojingas, akivaizdus ir realus. Gynybai taip pat keliamos įstatyminės sąlygos: žala daroma užpuolikui, atremiant pavojingą kėsinimąsi ir neperžengiant būtinosios ginties ribų. Tokie esminiai šių priešpriešų požymiai nustatomi kiekviename įvykio tyrime.
Kėsinimosi pavojingumas
Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi, atitinka baudžiamajame įstatyme numatytų veikų požymius. Kėsinimasis pavojingu laikomas tik padarytas veikimu. Neveikimas (aplaidumas, skolos negrąžinimas, vengimas atlikti pareigą ir pan.) negali būti pavojingu kėsinimusi prieš kieno nors interesus, teises ar laisves būtinosios ginties veiksmų kontekste.
Pavyzdžiui, būtinoji gintis negalima atsisakius priimti į darbą nėščią moterį. Nors toks atsisakymas prieštarauja teisės aktuose numatytiems nediskriminavimo reikalavimams, šie reikalavimai yra įtvirtinti ne BK, o kituose įstatymuose (Darbo kodekse, socialinės apsaugos įstatymuose). Būtinoji gintis negalima prieš teisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Taip pat būtinoji gintimi nelaikomi veiksmai, nukreipti prieš mažareikšmes veikas.
Kėsinimosi realumas ir akivaizdumas
Būtina kėsinimosi sąlyga yra jo realumas. Tai reiškia, kad užpuolimas ar grėsmė objektyviai egzistuoja realybėje, o ne yra besiginančiojo vaizduotės rezultatas. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė (išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.).
Pavojingas kėsinimasis turi būti akivaizdus. Akivaizdus toks pavojus, kuris matomas ir suprantamas kaip neišvengiamas. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės arba visuomenės interesams. Būtinąja gintimi nelaikomi tokie atvejai, kai nėra pakankamo pagrindo tikėtis kėsinimosi ir gintis pradedama iš baimės ar nepagrįsto įtarimo. Pavyzdžiui, pilietis, grįždamas namo tamsiu skersgatviu, užpuola praeivį, manydamas, kad šis gali jį apiplėšti - tokia gynyba nebūtų laikoma būtina. Svarbu tai, kad būtinoji gintis galima tik prieš tiesioginės žalos grėsmę, kurią galima pašalinti duodant atkirtį besikėsinančiajam.
Gynybos Veiksmų Laikas
Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.
Būtinoji gintis atsiranda ne tik pavojingo užpuolimo momentu, bet ir esant realiai užpuolimo grėsmei. Tačiau ji negali būti teisėta, jei kėsinimasis nebuvo prasidėjęs. Pavyzdžiui, būtinojo gintimi nepripažįstami tie atvejai, kai, norint apsaugoti savo turtą, įtaisomi pavojingi gyvybei įrengimai (įjungiama elektros srovė aplink namą). Tokiais atvejais nėra akivaizdžios kėsinimosi grėsmės, ir, esant žalingoms pasekmėms, tokių įrengimų savininkai gali būti patraukti atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą.
Besiginančiojo veiksmai negali būti laikomi būtinoja gintimi, jei žala padaroma po to, kai kėsinimasis buvo atremtas ar pasibaigęs, ir gintis aiškiai nebuvo jokio reikalo (pvz., „gulinčių niekas nemuša“). Tuomet atsakomybė atsiranda bendrais pagrindais, nors gali būti įvertinta tai, jog kaltininkas galėjo atlikti šiuos veiksmus būdamas labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo panaudoto smurto. Pabrėžtina, kad šiuo atveju užpultasis turi ir gali aiškiai suprasti, jog užpuolimas jau yra pasibaigęs, o ne tik padaryta pertrauka užpuolime. Akcentuojama, kad būtinoji gintis turi būti naudojama laiku, o kėsinimosi akivaizdumas parodo, ar gynyba panaudota laiku ir vietoje. Asmeniui nepavyks „prisidengti“ būtinoja gintimi, norint susidoroti su užpuoliku ar kitaip atkeršyti.
Būtinosios Ginties Ribos ir Jų Peržengimas
Būtinoji gintis leidžiama, skatinama ir nėra nusikalstama visais atvejais, kai nėra būtinosios ginties ribų peržengimo. Lietuvoje galiojantys įstatymai šiuo klausimu yra pakankamai liberalūs. Naujasis Baudžiamasis kodeksas, įsigaliojęs 2003 m. gegužės 1 d., lyginant su anksčiau galiojusiais baudžiamaisiais įstatymais, praplėtė būtinosios ginties ribas, suteikė daugiau galimybių ginti save ar kitus asmenis nuo užpuolimo.
Kas laikoma ribų peržengimu?
Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtinta: „Būtinosios ginties peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.“ Naujasis baudžiamasis įstatymas numato dvi neatsiejamas sąlygas, kurioms esant laikoma, kad būtinosios ginties ribos peržengtos: tai tyčinis nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas bei aiškiai neatitinkanti kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo gynyba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas kalba tik apie besiginančiojo tiesioginę tyčią nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Pavyzdžiui, nušovė girtą asmenį už jam suduotą smūgį ar pan. - tokie veiksmai gali būti vertinami kaip ribų peržengimas.
Kita sąlyga - išvengtos žalos adekvatumas padarytai žalai. BK nėra numatyta, ar žala padaryta besikėsinančiajam turi būti mažesnė ar didesnė už žalą, kuri grėsė dėl pasikėsinimo. Ji gali būti sunkiai palyginama, pavyzdžiui, ginant turtinius interesus padaryta žala besikėsinančiojo sveikatai. Todėl tik tada, kai padaryta žala yra nepalyginamai didesnė už išvengtąją, galima kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.
BK pabrėžia, kad visais būtinosios ginties ribų peržengimo atvejais besikėsinančiojo nusikalstama veika yra švelninanti aplinkybė. LR Aukščiausiojo Teismo praktikos apibendrinimas rodo, kad Lietuvoje teismai pripažįsta ir taiko šią aplinkybę. Kai asmuo yra užpultas ir užpuolimas yra realus, būtinoji gintis bus pripažinta, veika nebaudžiama, nebus pripažįstamos peržengtos būtinosios ginties ribos, jeigu asmuo tiesiogiai tyčia neįvykdė nužudymo arba sunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. sąmoningai siekė tam tikrų padarinių atsiradimo ir juos sukėlė.
Kas nelaikoma ribų peržengimu?
Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimas, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
- Didelis sumišimas ar išgąstis: Tai yra ypatinga emocinė būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas sugebėjimas suprasti ir valdyti savo veiksmus. Ši aplinkybė yra tada, kai užpuolikas savo neteisėtais veiksmais, smurtu ar žodžiais sukelia tokią būseną. Kiekvienu konkrečiu atveju ši aplinkybė nustatoma atskirai. Taigi, esant dideliam sumišimui ar išgąsčiui, galimi tokie veiksmai, kurie be šių aplinkybių nebūtų laikomi adekvatūs kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui.
- Gynyba nuo įsibrovimo į būstą: Svarbu, kad BK nurodo, jog tokiais atvejais, kai yra ginamasi nuo brovimosi ar įsibrovimo į būstą, būtinosios ginties ribos nėra peržengiamos nepaisant jokių kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, jeigu kas nors lipa per langą ar laužiasi pro duris ir jūs žinote, kad tai vagis ar užpuolikas, o ne jūsų giminaitis ar draugas, jūs galite naudoti ginklą ir nebus laikoma, kad būtinosios ginties ribos yra peržengtos. Tokiu atveju, jeigu suklysite ir ginklą panaudosite prieš jūsų artimuosius, teismas vertins aplinkybes nagrinėdamas, ar adekvačiai suvokėte situaciją, ar galėjote numatyti, kad tai galėjo būti jūsų giminaitis, draugas ir pan. (žmogus, turintis teisėtą interesą į jūsų būstą patekti). Šiuo atveju taip pat turi būti nustatytas neteisėto veržimosi į būstą faktas. Vargu ar būtinoja gintimi bus laikoma jūsų gynyba prieš į jūsų namus bandantį patekti antstolį.
- Nenumatytos pasekmės: Jeigu reaguodamas į užpuolimą asmuo suduos užpuolikui, o šis krisdamas, pavyzdžiui, susižalos galvą ir to pasekmėje mirs (ko jūs negalėjote numatyti), tai nereikš, kad jūs peržengėte būtinosios ginties ribas.
Teismų Praktika ir Vertinimas
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinoja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais - pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas.
Teismai, spręsdami, buvo ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą - kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Svarbu, kad įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi - ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.
Kristina Maikštėnienė | 3 eksperto patarimai švietimo lyderiams
Tariamoji Būtinoji Gintis
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tariamąją būtinąją gintį, atsižvelgiant į galimas faktines klaidas. Tariamoji būtinoji gintis susidaro tuo atveju, kai nebuvo realaus pavojingo kėsinimosi, tačiau susidariusios aplinkybės pagrįstai leido manyti, kad jis prasidėjo arba tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturėjo ir negalėjo numanyti, kad įvykio aplinkybes jis suvokė klaidingai. Tokiu atveju tariamosios ginties metu padaryta žala kitam asmeniui laikoma padaryta būtinosios ginties būklėje.
Pavyzdžiui, girtas asmuo, prašinėjantis degtukų, palaikomas nusikaltėliu ir į jį šaunama, arba žmogus, atsitiktinai patekęs į įvykio vietą, palaikomas pasikėsinimo dalyviu. Jeigu, esant toms pačioms sąlygoms, besiginantysis galėjo ir turėjo numatyti, kad įvykio aplinkybes jis suvokė klaidingai, tai jo veiksmai dėl žalos padarymo kitam asmeniui kvalifikuojami kaip padaryti dėl neatsargumo. Šiomis taisyklėmis būtų analizuojama situacija, kai į būstą bandęs patekti šeimos narys palaikomas įsibrovėliu ir jam padaroma žala.
Būtinosios Ginties Provokacija
Būtinosios ginties provokacija - tai žalos padarymas besikėsinančiajam po to, kai užpuolimas buvo sąmoningai išprovokuotas besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams. Tokia ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji sudaro vieningą tyčinio nusikaltimo planą. Pavyzdžiui, jeigu besikėsinantysis įžeidimais, necenzūriniais žodžiais, fiziniais veiksmais išprovokuoja kito asmens atsakomuosius veiksmus ir besigindamas panaudoja šaunamąjį ginklą, jo veiksmai taip pat nebus laikomi būtinoja gintimi, o bus kvalifikuojami kaip būtinosios ginties provokacija. Ir priešingai, jei išprovokuotas asmuo, kurio atsakas buvo panaudotas kaip pretekstas užpuolimui, bus priverstas gintis, jo veiksmai bus laikomi teisėtais.
Ginklų Panaudojimas ir Atsakomybė
Asmuo, gindamas save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimo, gali prieš užpuoliką panaudoti tiek šaunamąjį, tiek nešaunamąjį ginklą. Įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi - ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis. Praktikoje žinomi atvejai, kai asmenys, gindamiesi nuo įsibrovimo į būstą ar gindamiesi nuo gyvybei pavojingo kėsinimosi mirtinai sužalojo užpuoliką ir dėl šių savo veiksmų nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Jeigu asmuo, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, panaudotų iki užpuolimo neteisėtai įgytą ir laikomą šaunamąjį ar nešaunamąjį ginklą, tai tokiu atveju asmuo atsakytų tik už neteisėtą šaunamojo ar nešaunamojo ginklo įgijimą ir laikymą, o ne už tą žalą, kuri buvo padaryta užpuolikui panaudojant šį nelegalų ginklą. Tačiau, jei, siekiant atremti užpuolimą, besiginantysis užpuolimo metu panaudotų kito asmens nelegaliai laikomą šaunamąjį ar nešaunamąjį ginklą, tokiu atveju besiginantysis neatsakytų nei už užpuolikui padarytą žalą, nei už nelegalaus ginklo panaudojimą.
Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis numato, kad už neteisėtą šaunamojo ginklo ir nedidelio kiekio šaudmenų įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą numatyta bausmė - areštas ar laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 258 straipsnio 2 dalis numato, kad už neteisėto nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyti įtaiso įgijimą ar nešiojimą numatyta bausmė - bauda arba areštas.
tags: #buvusia #sutuoktine #istempe #is #automobilio #butinoji