Transporto sektorius sparčiai juda link elektros ir autonomijos pasaulio, o vilkikai - ne išimtis. Kol vieni gamintojai kuria įspūdingus ateities koncepcijas, kiti jau testuoja serijinei gamybai paruoštas versijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek dabartinius, tiek būsimus vilkikų sprendimus, jų pranašumus ir iššūkius.

Galingiausi pasaulio vilkikai: „Nicolas“ gigantas

Itin galingo vilkiko „Nicolas“ nuotrauka, naudojamo kasyklose

Prancūzijos kompanija „Nicolas“, gaminanti itin galingą techniką, savo arsenale turi didžiausią pasaulyje vilkiką. Šie vilkikai pirmiausiai skirti naudoti kasyklose, tačiau, esant reikalui, gali būti panaudoti ir kitais tikslais. Vien iš pažiūros galima spręsti, kad tai neeilinis vilkikas. 10 metrų ilgio, 3,5 metrų pločio ir 4,6 metrų aukščio monstras iš karto išsiskiria iš kitų vilkikų. Vienintelė vairuotojo kabina paimta iš masinės gamybos modelių, o visa kita - specialiai būtent šiam vilkikui sukurta konstrukcija.

Vilkikas paprastai tempia autojunginius, kurių masė siekia 535 tonas. Esant posūkiams ar įkalnėms, pilnai pakrautas vilkikas su priekabomis juda 10 km/val. greičiu. Tiesiojoje greitis didėja iki 50 km/val., o maksimalus tuščio vilkiko greitis yra 65 km/val.

Elektriniai vilkikai: ateities transporto varomoji jėga

Elektrinių vilkikų įkrovimo stotelės ir sunkvežimių parko iliustracija

Keliais pastaraisiais metais elektriniai vilkikai tapo gana karšta tema tarp sunkiųjų transporto priemonių gamintojų. Šiuo metu yra bent 7 gamintojai, planuojantys pristatyti ar išleisti šias transporto priemones per 2021 metus. Sparčiai tobulėjant ekologiškam transportui, baterijoms ir EV infrastruktūrai, tikėtina, jog ateityje elektra varomos sunkiosios transporto priemonės bus vis populiaresnis pasirinkimas įmonėms, naudojančioms vilkikus.

Elektrinių vilkikų pranašumai

Nors elektrinių vilkikų kainos yra didesnės nei vilkikų su vidaus degimo varikliais (VDV), šios transporto priemonės turi nemažai pranašumų:

  • Mažesnės priežiūros išlaidos: elektriniai vilkikai turi ženkliai mažiau judančių detalių, kas užtikrina mažesnes priežiūros išlaidas ir retesnius gedimus. Pavyzdžiui, 9 metų senumo „Isuzu“ dyzelinio sunkvežimio priežiūros išlaidos siektų apie 300 eurų kiekvienam 1000 kilometrų (Feng, W., Figliozzi, M. A., 2012).
  • Aplinkosauga: vien vilkikai ir sunkvežimiai yra atsakingi už maždaug 7 % pasaulio išmetamų CO2 dujų. Nuo šių transporto priemonių miestuose kaupiasi nesveiki oro teršalai, tokie kaip sieros oksidas, kietosios dalelės ir azoto oksidai. Pagrindinė EV vilkikų nauda - orui netaršios kelionės, švaresnis oras ir tvaresnis pasaulis.
  • Mažesnis triukšmas: EV sunkvežimiai turi nemenką pranašumą garso atžvilgiu, ypač važinėjant miesto gatvėmis.

Jei kyla klausimas dėl elektrinio transporto nuvažiuojamo atstumo ar neramina baterijos įkrovimo dažnumas, verta paminėti, jog pagal Europos Sąjungos įstatymus vilkikų vairuotojai privalo turėti bent 45 minučių poilsį po daugiausiai 4,5 valandų vairavimo. Šiandien dienai yra nemažai gamintojų, planuojančių arba jau gaminančių elektrinius vilkikus.

Pagrindiniai elektrinių vilkikų modeliai

Tiesa apie elektrinę vilkimo įrangą

Nors dar tik pradėtas testuoti, Tesla Semi, ko gero, garsiausiai pasaulyje nuskambėjęs elektrinis vilkikas. Šį novatorišką modelį jau užsisakė tokios įmonės kaip Pepsi, FedEx, UPS ir DHL. Futuristinės išvaizdos Tesla Semi pavyko pasiekti neįtikėtinai mažą pasipriešinimo koeficientą 0.36. Palyginimui, Bugatti Chiron, vienas greičiausių sportinių automobilių, turi 0.38 koeficientą. Toks dizainas šiam vilkikui su pilna priekaba leidžia pasiekti net 96 km/h greitį per 20 sekundžių.

Konkurentai ir nauji modeliai

  • Freightliner eCascadia: „Daimler“, vieni didžiausių pasaulio sunkiojo transporto gamintojų, jausdami spaudimą, pristatė Tesla Semi konkurentą - eCascadia modelį. Tai pilnai elektra varomas vilkikas, sumodeliuotas remiantis „Cascadia“ modeliu, kurį gamintojas apibūdina kaip patį sėkmingiausią ilgųjų reisų vilkiką Šiaurės Amerikoje. Planuojama, kad šio vilkiko baterijos turės 550 kWh galią, nuvažiuos 400 km atstumą pilna įkrova ir turės galimybę papildyti vilkiko bateriją iki 80% (papildomiems 320 km) per 90 minučių.
  • Mercedes-Benz eActros LongHaul: „Daimler“ gamintojas vėliau pristatė ir kitą modelį - Mercedes-Benz eActros LongHaul, kurio nuvažiuojamas atstumas pilnai įkrovus bus dar didesnis - sieks 500 km.
  • Volvo FL ir Volvo FE Electric: 2020-ųjų metų pabaigoje „Volvo Trucks“ pristatė elektrinių sunkvežimių seriją, tarp jų - Volvo FL ir Volvo FE. Sprendimas gaminti elektra varomus sunkvežimius yra dalinai grįstas vienu iš gamintojo tikslų - iki 2040 metų nustoti gaminti sunkvežimius, varomus iškastiniu kuru. Volvo FL Electric yra miesto sunkvežimis, pritaikomas tokioms užduotims kaip pristatymas.
  • Volta Zero: Švedų gamintojas „Volta Trucks“ taip pat sukūrė miestui pritaikytus sunkvežimius - Volta Zero. Šis modelis ypatingas tuo, jog bus itin saugus. Neįprasta vairuotojo padėtis - sėdima viduryje kabinos - taip susidaro 220° matomumas, kuris leis geriau matyti aplinką. Tokia vairuotojo padėtimi pasižymi ir Tesla Semi vilkikas. Šiuo sunkvežimiu kompanija dar labiau prisideda prie žalesnio pasaulio. Planuojamas nuvažiuojamas atstumas siekia 150-200 km.
  • Mercedes-Benz eTruck: Tai pats pirmas „Mercedes-Benz“ vilkikas, varomas tik elektra. Jis gali vežti 26 tonų krovinį ir skirtas važinėjimui miestų teritorijose. Su pilnai pakrauta baterija jis gali nuvažiuoti iki 200 km atstumą. Svarbiausia, kad jis neteršia aplinkos ir visiškai netriukšmauja, o tai ypač svarbu triukšmo kupiname mieste.

Elektrinių vilkikų iššūkiai Lietuvoje ir Europoje

Žemėlapis, rodantis esamą ir planuojamą elektrinių vilkikų įkrovimo infrastruktūrą Europoje

Apie tai, kaip „gyvenama“ su elektriniais vilkikais, laidoje „Verslo požiūris“ pasakoja Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius. „Lietuvoje registruoti keli šimtai vienetų elektrinių vilkikų. Įmonės derasi su gamintojais dėl galimų pirkimų ateityje. Tačiau turime įvertinti tai, kad 90 proc. mūsų operacijų vyksta ne Lietuvoje, tai tarptautiniai vežimai, ir tam reikia infrastruktūros. Jie, kaip transporto priemonė, nėra reikšminga šiame sektoriuje“, - aiškina P. Drižas.

P. Drižas pateikia ir transporto įmonių skaičiavimą, kiek jie rentabilūs. Vilkikas per parą turi nuvažiuoti 400-500 km ir būti pakraunamas per 9 valandas, tiek, kiek vairuotojas ilsisi. Tam reikalinga infrastruktūra ir baterija bei krovimo stotelių tinklas, kad taip eksploatuoti mašiną būtų galima.

„Norint, kad elektriniai vilkikai paplistų, reikia dviejų dalykų. Pirma, tai infrastruktūra, kurios ES nėra, antra - teisinis reguliavimas, nustatantis darbo ir poilsio režimą. Jis turi būti pritaikytas prie sunkvežimio baterijos krovimo. Sankcijos griežtos, ir važinėti ieškant, kur pakrauti mašiną, negalima. Jei infrastruktūra būtų ideali, galbūt būtų ir poreikis šioms mašinoms“, - aiškina P. Drižas.

Kalbant apie kainas, elektrinis vilkikas kainuoja dvigubai daugiau nei dyzelinis, virš 200 tūkst. eurų. Verslas kol kas šias mašinas perka vardan eksperimento. Jos važiuoja vietiniais reisais, kur galima prognozuoti, kur ir kiek laiko mašiną bus galima krauti.

„Svarbi medalio pusė, kad ne visi klientai šiandien pasiruošę daugiau mokėti už krovinį, kuris būtų vežamas elektriniu vilkiku ar geležinkeliu. Persiderėti su klientais, kad vešime brangiau, bet tvariai, nerealu“, - konstatuoja P. Drižas.

Autonominiai ir hibridiniai vilkikai: futuristinės vizijos

Autonominio vilkiko interjero su futuristine valdymo panele schema

Automobiliai vis labiau neria į elektros ir savarankiškumo pasaulį, nuo jų neatsilieka ir kita transporto sritis. Kai kurie gamintojai kuria įspūdingus konceptus, kiti jau testuoja gamybai paruoštas versijas.

  • Mercedes-Benz „Highway Pilot“ sistema: važiuojant greitkeliu, vairuotojas gali aktyvuoti „Highway Pilot“ sistemą, kuri radarų ir kamerų pagalba laikosi eismo juostos, reguliuoja greitį, stabdžius bei vairuoja. Žinoma, atlikti lenkimus, išsukti iš greitkelio, keisti eismo juostas gali tik vairuotojas, sistema šių operacijų neatlieka.
  • Nikola One: „Nikola Motor Company“ vilkikas „One“ yra varomas vandeniliu ir elektra. Priklausomai nuo vandenilio bako tūrio ir baterijos specifikacijų, jis galės įveikti nuo 1287 iki 1931 km atstumą.
  • „Mercedes-Benz“ vizija FT 2025: šis konceptas turi tą pačią autonominę sistemą, kaip ir „Frightliner“ vilkikas, be to, dar turi „pasikalbėjimo“ su kitomis transporto priemonėmis technologiją.
  • „Audi“ autonominis ateities vilkikas: šį vilkiko konceptą sukūrė du vyrukai, kurie taip įsivaizduoja „Audi“ pilnai autonominį ateities vilkiką.
  • „Walmart“ hibridinis vilkikas: tai dar vienas įspūdingas ateities vilkikas, kurį „Walmart“ kompanija pristatė 2014 metais. Jis turi itin aerodinamišką kėbulą bei hibridinę jėgainę.

tags: #bus #kitas #vilkikas

Populiarūs įrašai: