Gyventojams ir įmonėms vis dažniau keliaujant ar vykdant veiklą užsienyje, tampa aktualus klausimas, kaip elgtis su užsienyje gautomis baudomis ir kaip jas tinkamai apskaityti. Šiame straipsnyje apžvelgiama sudėtinga tarptautinių baudų administravimo sistema, praktinės problemos, su kuriomis susiduria piliečiai, ir Lietuvos institucijų pozicija, taip pat paliečiama mokesčių deklaracijų užsienyje svarba.
Teisinis pagrindas ir tarptautinis bendradarbiavimas
Europos Sąjungoje (ES) yra sukurta sistema, leidžianti valstybėms narėms bendradarbiauti vykdant finansines baudas. Pagal Pamatiniame sprendime nurodytas gaires, sprendimą kartu su liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms.
Institucijos ir jų vaidmuo
- Kiekviena valstybė narė paskiria vieną (ar daugiau) instituciją, pagal jos nacionalinę teisę kompetentingą valdyti sprendimų dėl finansinių baudų paskyrimo perdavimą tarpvalstybiniais atvejais.
- 2017 m. kai kurių valstybių narių iniciatyva buvo parengtos 5 standartinės formos, palengvinančios šį procesą.
Dvigubo baudžiamumo principas ir atsisakymo vykdyti sprendimą atvejai
Šis principas taikomas visoms nusikalstamoms veikoms, už kurias gali būti skiriamos finansinės baudos. Vis dėlto, 39 sąraše išvardytų nusikalstamų veikų (dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, terorizmas, prekyba žmonėmis, išžaginimas, vagystė, kelių eismo pažeidimai) atveju dvigubas baudžiamumas netikrinamas.
Valstybė, kuriai buvo perduotas sprendimas, gali atsisakyti jį vykdyti tik retais atvejais, pavyzdžiui, jei numatytas liudijimas nepateikiamas arba yra neišsamus, finansinė bauda yra mažesnė nei 70 EUR, susijusiam asmeniui nebuvo leista pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir kt. Sprendimo vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė. Finansinės baudos neišieškojimo atveju vykdančioji valstybė gali taikyti įkalinimo bausmę arba kitas nacionalinėje teisėje nustatytas sankcijas.
Praktinės situacijos: Šiauliečio Ryčio pavyzdys
Šią vasarą šiaulietis Rytis iš kelionės automobiliu po Europą grįžęs namo gavo Italijos policijos pareigūnų laišką. Vaikinui už tos šalies autostradoje viršytą leistiną greitį buvo paskirta nemaža bauda. Vairuotojas tokiu laišku labai stebisi, nes už prasižengimą iškart teko krapštyti piniginę.
Prisiminęs tą nelemtą kelionę, Rytis pasakoja, kad važiuojantį Italijos greitkeliu jį sustabdė policijos pareigūnai ir skyrė keliasdešimt eurų baudą. Piniginę lietuvis patuštino vietoje, gavo kvitą ir ramus grįžo į gimtinę. Vis dėlto nuotykių kupiną vasaros kelionę prieš kurį laiką teko prisiminti. Tikrindamas pašto dėžutę, joje rado laišką, kad Italijos policijos pareigūnai šiauliečiui paskyrė dar beveik 300 eurų baudą už anksčiau minėtą prasižengimą. Lyg to dar būtų maža, pranešime nurodyta - atsiskaityti su Italijos teisėauga vaikinas privalo per 3 dienas. To nepadarius, bauda auga iki 400 eurų, o uždelsus 60 dienų - 600 eurų. Užsienyje kelių eismo taisykles (KET) pažeidęs vaikinas įsitikinęs, kad jau vietoje atsiskaitė už padarytą prasižengimą, todėl su jam paskirta bauda nėra linkęs sutikti. Jis svarsto, gal būtų galima bandyti įrodyti savo tiesą, aiškintis, ar neįsivėlė kokia klaida, o gal jis vietoje sumokėjo tik dalį baudos, gal yra dar koks nors logiškas paaiškinimas.
Nurodytu adresu vaikinas išsiuntė laišką ir išdėstė savo dvejones, bet negavęs jokio atsakymo po trijų pakartotinių siuntimų, prisipažįsta - delsti sumokėti bijo, nes jam paskirta bauda gali padvigubėti. Vyras sako nesuprantantis ir to, kodėl visi atsiųsti baudos dokumentai buvo italų kalba. Tik paaiškinimas, kaip sumokėti baudą, buvo ir anglų kalba.
Lietuvos institucijų pozicija ir pagalbos galimybės
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai negali patarti, ar skubėti mokėti, ar bandyti įrodyti savo tiesą. Ryčio Vosyliaus, Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto, teigimu, pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančią direktyvą, aiškinantis situacijas dėl KET pažeidimo užsienyje, bendravimas vyksta tik tarp institucijos, skiriančios baudą, ir žmogaus, padariusio prasižengimą. Lietuvos policija tokiose situacijose tarpininko vaidmens neatlieka.
„Asmuo, gavęs laišką iš kitos valstybės apie padarytą KET pažeidimą ar paskirtą baudą, turėtų bendrauti ir visus klausimus spręsti su pažeidimą tiriančia užsienio valstybės institucija (kontaktai paprastai turi būti nurodyti pačiame pranešime). Pagalbą dėl tam tikrų neaiškumų gali suteikti ir atitinkamoje valstybėje esančios Lietuvos konsulinės įstaigos“, - pataria R. Vosylius.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovai taip pat sako, kad dėl KET pažeidimų, padarytų kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvos piliečiai turi kreiptis į tos šalies policiją. „Konsuliniai pareigūnai nėra įgalioti teikti pagalbos tokiais atvejais“, - priduria Ministerijos atstovai. Ką daryti, jei užsienio pareigūnai į laiškus neatsako arba pats nemoki užsienio kalbos ir neturi galimybės aiškintis situacijos telefonu, negalėjo patarti nė vienas specialistas.
Bendradarbiavimas nustatant prasižengusį asmenį
Bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių institucijų vyksta tik nustatant prasižengusį asmenį, kai jis, tarkim, buvo užfiksuotas radaru viršijantis leistiną greitį. R. Vosylius sako, kad dar 2011 m. spalio mėn. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus.
„Vadovaujantis šia direktyva, valstybių narių institucijos, tiriančios KET pažeidimų bylas, turi galimybę gauti kitoje valstybėje narėje, nei buvo padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, registruotos transporto priemonės savininko ar valdytojo duomenis ir informuoti jį apie padarytą pažeidimą bei numatomą paskirti ar paskirtą baudą“, - teigia R. Vosylius. Aišku, kad valstybės susitarė, kaip nubausti pažeidėjus, bet nesukūrė sistemos, kaip žmonėms apsiginti. Taigi besijaučiantys neteisingai apkaltinti kitų šalių pareigūnų, paliekami likimo valiai - jiems padėti niekas neskuba nei savoje, nei svečioje šalyje. Bandyti įrodyti savo tiesą - kiekvieno piliečio teisė.
Teisė ginčyti sprendimą
Atsakydamas į klausimą, ar verta žmogui bandyti įrodyti savo tiesą, jei tuo metu, kai jis tai daro, auga jam paskirtos baudos dydis, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas primena kiekvieno Europos Sąjungos piliečio teisę. Pasak R. Vosyliaus, tiek atitinkamos valstybės gyventojui, tiek užsieniečiui yra suteikiamos vienodos teisės ginčyti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą skirti baudą. „Sprendimo apskundimo, skundo nagrinėjimo procedūra vyksta pagal valstybės, paskyrusios baudą, teisę, todėl, kaip minėta, asmuo turi bendrauti su šios valstybės institucijomis“, - teigia komisaras.
Baudų išieškojimas ir apskaitos aspektai
Prievartinio išieškojimo klausimas yra gana komplikuotas. Nors vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva šalys narės gana lengvai keičiasi informacija apie prasižengusį asmenį, ši direktyva nesprendžia prievartinio paskirtų baudų išieškojimo klausimo. „Užsienyje gyvenančiam asmeniui nesumokėjus paskirtos baudos, policijos įstaigos, spręsdamos prievartinio išieškojimo klausimą, tarpusavyje nebendradarbiauja (išskyrus atvejus, kai yra pasirašytos dvišalės ar daugiašalės tarpvalstybinės sutartys)“, - sako R. Vosylius. Todėl mažai tikėtina, kad į šiauliečio namus vieną dieną pasibels antstoliai ir pareikalaus susimokėti Italijos pareigūnų paskirtą baudą.
Lietuvos antstolių rūmų ekspertė-teisės konsultantė Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė pabrėžia, kad norint iš skolininko per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, žmogus turi gyventi toje šalyje, kur jam buvo paskirta bauda. „Pavyzdžiui, norint Lietuvoje iš užsieniečio per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, vienas iš kriterijų yra tas, kad toks žmogus privalo arba čia gyventi, arba turėti turto, arba čia dirbti. Jeigu užsienietis tik pravažiavo pro Lietuvą ir joje jam buvo paskirta bauda, jis nieko bendro su ta šalimi nebeturi, išskyrus tą baudą. Kitaip tariant, Lietuvoje iš tokio žmogaus prievartinis išieškojimas negali būti vykdomas“, - teigia J. Bakšytė-Lozorkevičienė.
Šiuo metu situacija aiški - jei lietuvis į Italiją daugiau nekels kojos, baudos gali ir išvengti. Pakanka pasinaudoti šioje srityje paliktomis tarptautinio bendradarbiavimo spragomis. Tačiau ES mastu rengiama direktyva, kurios dėka bus galima sukurti baudų išieškojimo mechanizmą. Įsigalios taip vadinamos e-baudos, kurios „lydės“ pažeidėją jam besilankant visose ES valstybėse.
Kaip kontuoti baudą iš užsienio?
Nors pateiktame šaltinyje nėra detalių buhalterinės apskaitos instrukcijų, bendruoju atveju, įmonė ar fizinis asmuo, gavęs baudą iš užsienio institucijos, turėtų ją pripažinti sąnaudomis. Bauda, nepriklausomai nuo jos pobūdžio (administracinė, KET, mokesčių), yra išlaidos, kurios mažina įmonės pelną arba asmens grynąsias pajamas. Buhalterinėje apskaitoje bauda registruojama kaip sąnaudos, o sumokėjus - mažinamas pinigų likutis. Jei bauda gaunama ne iškart sumokėjus, atsiranda įsipareigojimas užsienio institucijai. Svarbu turėti visus patvirtinančius dokumentus (pranešimus, mokėjimo kvitus) ir, esant poreikiui, kreiptis į buhalterius ar mokesčių konsultantus dėl konkrečios apskaitos tvarkos pagal galiojančius standartus.
Mokesčių deklaravimas ir baudos užsienyje
Dirbusiems užsienyje Lietuvos piliečiams derėtų pasidomėti, ar toje šalyje, kur jie dirbo, yra privaloma pateikti pajamų deklaraciją ir ar jos nepateikus laiku gresia baudos. Taip pat labai svarbu deklaracijas pateikti be klaidų, kad netektų sulaukti nemalonios staigmenos iš užsienio šalies mokesčių inspekcijos.
Svarbiausia žinoti, ar jūs nepatenkate į privalančių pateikti deklaraciją kategoriją. Ne visose šalyse ir ne visais atvejais jums bus privaloma pateikti šią deklaraciją. Gavus laišką iš užsienio šalies mokesčių inspekcijos su raginimu deklaruoti pajamas, į jį sureaguoti turėtumėte kuo skubiau - kitu atveju jums bus skirta bauda, o jos nesumokėjus, bus priskaičiuojami delspinigiai. Deklaracijos pateikimo terminai kiekvienoje šalyje yra skirtingi. Pavyzdžiui, Vokietijoje mokesčių deklaraciją už praėjusius mokestinius metus reikia pateikti iki gegužės 31 dienos, Olandijoje - iki balandžio 1 dienos.
Didžiausios baudos gresia tiems, kas dirbo Jungtinėje Karalystėje kaip laisvai samdomi darbuotojai (self-employed) ir laiku nepateikė pajamų deklaracijos. Šios kategorijos darbuotojai visi be išimties privalo pateikti pajamų deklaracijas, net ir tokiu atveju, jei mokesčių inspekcijoje tik užsiregistravo kaip laisvai samdomas darbuotojas, o dirbti net ir neteko. Pasitaiko atvejų, kai teikiant pajamų deklaracijas savarankiškai, pateikiama klaidinga informacija ir susigrąžinama per daug mokesčių. Mokesčių inspekcijos gali perskaičiuoti mokesčius už 5 paskutinius mokestinius metus ir radus neatitikimų bus priskaičiuota skola.
Mokesčių deklaracijas pateikti galima tiek gyvenant užsienyje, tiek grįžus į Lietuvą. Tai galite padaryti patys arba pasinaudojant profesionalų pagalba.
Administracinių nusižengimų baudų administravimas Lietuvoje
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) administruoja AN baudas, vykdydama šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą ir priverstinio išieškojimo priežiūrą.
Paslaugos ir informavimas
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis „Mano VMI“ vartotoju, VMI portalo „Mano VMI“ elektroninės Mokesčių mokėtojo kortelės dalyje „Administracinės baudos“ gali peržiūrėti jam skirtas AN baudas, jų apmokėjimo terminus ir būklę. AN baudas apmokėti galima elektroniniu būdu, prisijungus prie VMI portalo „Mano VMI“ ir pasirinkus paslaugą „Mokėjimo vykdymas“ arba parengus mokėjimo pavedimo dokumentą, jį atsispausdinus ir pagal jį apmokant kitu patogiausiu būdu.
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis „Mano VMI“ vartotoju, elektroniniu būdu gauna pranešimus apie paskirtą baudą, priminimus apie artėjantį AN baudos apmokėjimo terminą, pranešimus apie praėjusį AN baudos sumokėjimo terminą, prievolių (AN baudų) visą padengimą. Taip pat jis gali teikti prašymą dėl AN baudų permokų (skirtumo) grąžinimo / įskaitymo bei dėl AN baudos sumokėjimo termino atidėjimo arba išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartį (MPS). Asmuo, padaręs pažeidimą, yra informuojamas apie pradėtą AN baudos išieškojimą. Dėl AN baudos asmuo gali pateikti skundą per Policijos elektroninių paslaugų sistemą.
Prašymai priimami elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo „Mano VMI“ sritį, paštu, tiesiogiai. Skundai dėl skirtų AN baudų nukreipiami per Policijos elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt.
Teisės aktai, reglamentuojantys VMI veiklą
VMI veiklą reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;
- Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas;
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo";
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. VA-193 „Dėl mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintas mokėjimų prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių patvirtinimo";
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186 „Dėl Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)".
Teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt. Pasikeitus teisės aktui, žiūrėti aktualią dokumento redakciją.
Nebaustos baudos užsieniečiams Lietuvoje
Iš svetur atvykę užsieniečiai, pažeidę Lietuvos įstatymus, dažniausiai nesumoka jiems skirtų baudų, o taip valstybė praranda milijonus litų. Policija ir teismai nuolat skiria baudas užsienio piliečiams už įvairius pažeidimus, dažniausiai - už viešosios tvarkos trikdymą, kelių eismo taisyklių nepaisymą ir kt. Tačiau baudų išieškojimo mechanizmas dar nėra sukurtas ir užsienio piliečiai išvyksta jų nesusimokėję.
Anksčiau pareigūnai turėjo galimybę sulaikyti dokumentus ar paimti vertingą daiktą kaip užstatą, jei pažeidėjas neturėjo pinigų ar banko kortelės. Vėliau paaiškėjo, jog tokie veiksmai prieštarauja žmogaus teisėms.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla teigė, kad šiuo metu rengiama direktyva, kurios dėka bus galima sukurti baudų išieškojimo mechanizmą, ir įsigalios taip vadinamos „e-baudos“.
Kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius informavo, jog per aštuonis mėnesius išaiškinti beveik septyni tūkstančiai užsieniečių, kurie pažeidė Kelių eismo taisykles. Šiemet jau skirta baudų už 415 tūkstančius litų, bet sumokėta mažiau nei du šimtai tūkstančių litų. „Sumokama tik pusė baudų, taip valstybė praranda milijonus. Užsienio piliečiams, neturintiems nei pinigų, nei pasų nei kortelių - kelias žalias kol kas“, - apgailestavo komisaras G. Aliksandravičius. Pasak jo, dažniausi pažeidimai - vairavimas esant neblaiviems, techniškai netvarkingos transporto priemonės, saugos diržų ignoravimas. Visi pažeidėjai, kurie nesumokėjo baudų, įtraukiami į specialų baudų registrą.
Prevencinės priemonės užsieniečiams
Lietuvoje policijos pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, kurių metu tikrinama, ar užsienyje registruota transporto priemonė nėra užfiksuota automatinėmis greičio matavimo priemonėmis. Panašiai elgiasi ir kitų šalių pareigūnai. Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, o padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė vairuoti, iki bylos nagrinėjimo sulaikomas vairuotojo pažymėjimas. Be to, trečiųjų šalių piliečiams, nesumokėjusiems paskirtos baudos, yra ribojamas vizos išdavimas.
Lietuvoje didžiausi kelių gaideliai užsieniečiai - lenkai. Šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnyboje gaunami duomenys apie registruotų transporto priemonių savininkus ir valdytojus iš Lenkijos, Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Bulgarijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos. Apie 60 proc. užsienio vairuotojų, kuriems siunčiami pranešimai, paskirtas baudas sumoka.
tags: #buhalterija #kaip #kontuoti #bauda #is #uzsienio