Nutraukiant santuoką, vienas iš svarbiausių klausimų yra turto (ir skolų) pasidalijimas. Pagal bendrąją taisyklę, santuokoje įgytas sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir paprastai dalinamas per pusę. Tačiau yra išimčių, kurios gali paveikti šį principą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta turto dalybos, kokie dokumentai reikalingi ir ką svarbu žinoti, sprendžiant šiuos klausimus.
Bendroji ir Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Kas laikoma bendru sutuoktinių turtu
Sutuoktinių turto teisinis režimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatose. Šis režimas nustatytas CK 3.81 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad sutuoktinių turto režimas gali būti nustatytas pagal įstatymą arba pagal sutartį.
Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu turtas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų, vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas.
Skyrybų advokatas paaiškina, kad bendras turtas paprastai yra tas, kuris įgytas santuokos metu, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis registruotas. Tokį principą nustato CK 3.88 straipsnis.
Prie bendro turto dažniausiai priskiriama:
- nekilnojamasis turtas (butai, namai, žemė);
- transporto priemonės;
- santaupos ir pajamos;
- investicijos ar vertybiniai popieriai;
- verslo dalys;
- namų apyvokos bei buities daiktai.
Todėl net ir tuo atveju, kai turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis gali būti laikomas bendru sutuoktinių turtu ir įtraukiamas į turto dalybų procesą. Santuokos metu gautas/įgytas pensijas, atlyginimus, buto nuomos pajamas, įmonių akcijas, dividendus taip pat apima bendras turtas.
Kas laikoma asmeniniu turtu
Ne visas sutuoktiniams priklausantis turtas laikomas bendru. Asmeniniu turtu paprastai laikomas turtas, nurodytas Civilinio kodekso 3.89 straipsnyje. Asmeniniu turtu paprastai laikoma:
- turtas, įgytas iki santuokos;
- paveldėtas turtas;
- vienam sutuoktiniui dovanotas turtas;
- asmeninės paskirties daiktai (drabužiai, namų apyvokos daiktai, profesinės veiklos/verslo daiktai ir lėšos, glaudžiai susiję su vieno sutuoktinio asmeniniu gyvenimu [CK 1.120 1]);
- turtas, įgytas iš asmeninių lėšų (pvz., žalos atlyginimas, kompensacijos).
Tokiais atvejais šis turtas paprastai neįtraukiamas į turto dalybas skyrybų metu.
Kada asmeninis turtas gali tapti bendru
Praktikoje dažnai kyla klausimas, kada vieno sutuoktinio asmeninis turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokie atvejai reglamentuojami Civilinio kodekso 3.90 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad vieno sutuoktinio asmeninis turtas gali būti pripažintas bendru, jeigu santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant tokį ginčą turi būti nustatytos šios aplinkybės:
- asmeninis turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir pan.);
- pagerinimai atlikti santuokos metu;
- pagerinimai atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis arba darbu.
Jeigu nustatoma, kad pagerinimai nėra esminiai, turtas paprastai lieka asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, tačiau pagerinusiam sutuoktiniui gali būti priteisiama kompensacija. Pavyzdžiui, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai. Analogiškai daroma ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą.
Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinių dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).
Turto Padalijimo Principai ir Išimtys
Lygių dalių principas
Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo.
Teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, vadovaujasi lygiateisiškumo principu, kuris leidžia sutuoktiniams sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.
Nukrypimas nuo lygių dalių principo
Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Teismas gali nukrypti nuo šio principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į:
- nepilnamečių vaikų interesus (pvz., jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį, teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas pateisinamas jam tenkančia didesne našta);
- vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį;
- kitas svarbias aplinkybes.
Mažiau turto priteisiama tam sutuoktiniui, kuris dalį bendro turto prarado dėl savo aplaidumo, nesąžiningumo ar kitų priežasčių sumažino šeimos pajamas, dalį bendro turto padovanojo, sunaudojo asmeniškai ir pan. Taip pat mažiau turto priteisiama tam sutuoktiniui, kuris iš bendro turto mokėjo sau paskirtas baudas, atlygino žalą.
Turto padalijimo būdai
Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs. Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios:
- Padalijimas natūra. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tai laikytinas prioritetiniu būdu. Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį - kitam.
- Kompensacija pinigais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
- Turto pardavimas. Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Tai optimistinis scenarijus. Pesimistinis - už pardavimą gautos sumos dėl kainų ir vertės rinkoje svyravimų nepakanka visai paskolai padengti.
Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.
Su banko paskola įsigyto turto padalijimas skyrybų atveju. | Teisinėskonsultacijos.lt
Finansiniai Įsipareigojimai ir Jų Dalybos
Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Skyrybų metu dalijamas ne tik bendras turtas, bet ir sutuoktinių paskolos bei kiti finansiniai įsipareigojimai.
Bendri įsipareigojimai
Jeigu paskola ar kita prievolė atsirado santuokos metu ir buvo susijusi su šeimos poreikiais ar bendru turtu, ji gali būti laikoma bendru sutuoktinių įsipareigojimu, kaip nustatyta Civilinio kodekso 3.109 straipsnyje. Tai gali būti:
- būsto paskola;
- vartojimo kreditas;
- lizingas (pvz., transporto priemonės);
- kiti finansiniai įsipareigojimai.
Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, o šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol.
Ką daryti, jei po skyrybų paskola lieka bendra (solidari) atsakomybė, tačiau vienas iš buvusių sutuoktinių nevykdo finansinių įsipareigojimų? Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
Paskolos ir lizingo sutartys po skyrybų
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Yra keletas scenarijų, kaip elgtis su būstu ir paskolomis skyrybų atveju:
- Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas, tačiau prieš kreditorių abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą. Tai yra rizikingas kelias, nes, nelikus bendro šeimos biudžeto, tektų pasikliauti vienas kito geranoriškumu bei prisiimti atsakomybę už kitą sutuoktinį.
- Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių, jei jis ar ji gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius.
- Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai pasitaiko, kai būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir sutuoktinio, kuriam lieka būstas, pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti. Išlieka ta pati rizika, kad vienam nemokant kredito dalies, kreditorius įgyja teisę reikalauti, kad kreditą dengtų kitas sutuoktinis.
Svarbu pažymėti, kad pasirinkus 2, 3 ar 4 scenarijus bus reikalingas kreditoriaus pritarimas. Kreditoriaus sutikimas yra privalomas, jei nutraukdami santuoką ketinate keisti sudarytos (-ų) kredito sutarties (-čių) sąlygas.
Lizingo sutartys nutraukiant santuoką. Jei esate sudarę lizingo sutartį (pvz., dėl transporto priemonės) ir po santuokos nutraukimo norėsite pakeisti jos sąlygas, t. y. modifikuoti prievolę iš solidarios į asmeninę ar vieną prievolėje esantį sutuoktinį pakeisti kitu, tokiu atveju turėsite kreiptis į lizingo bendrovę su atitinkamu prašymu ir gauti sutikimą norimiems pakeitimams atlikti. Atkreipiame dėmesį, kad lizingo sutartimi išperkamas turtas Jums nepriklauso, kol nėra įvykdyti visi įsipareigojimai pagal lizingo sutartį, todėl po santuokos nutraukimo lizingo sutarties objektas - automobilis ar kita motorinė transporto priemonė negali būti priteista Jums asmeninės nuosavybės teise.
Taigi nutraukdami santuoką turite numatyti, kam atiteks turtinės teisės į lizingo bendrovės nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą, įgytos pagal lizingo sutartį, o ne paties turto nuosavybės teisė. Santuokos nutraukimo dokumentuose turite teisingai aptarti lizinguojamo turto pasidalijimo klausimą. Gavę santuokos nutraukimo dokumentus ir paraišką, lizingo bendrovės įvertins liekančio prievolėje asmens mokumą ir priims atitinkamą sprendimą. Ištuokos dokumentus reikia pateikti bankui ir/ar lizingo bendrovei.
Santuokos Nutraukimo Momento Įtaka Turtinėms Teisėms
Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas, yra sutuoktinių turto padalijimas. Teismams santuokos nutraukimo procese neretai tenka vertinti, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.
Pavyzdžiui, gali būti tokių atvejų, kad santuokos nutraukimo metu vienas iš sutuoktinių įsigijo turto, o kitas sutuoktinis nurodo, kad jam priklauso to turto dalis, nes turtas yra įgytas santuokoje, todėl turtui galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Šiuo atveju yra aktualu nustatyti, nuo kurio momento santuokos nutraukimas turi įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms - nuo ieškinio pateikimo, nuo sprendimo byloje priėmimo ar įsiteisėjimo, o gal anksčiau?
Teisinės pasekmės nuo bylos iškėlimo momento
Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje tvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento. Bylos iškėlimo momentu laikoma diena, kada ieškinys teisėjo rezoliucija buvo priimtas. Tai aktualu, nes nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo priėmimo gali praeiti kelios dienos arba net savaitės, ieškiniui turint trūkumų, tad teisinės santuokos nutraukimo pasekmės būtent turtinėms sutuoktinių teisėms atsiras ieškinio priėmimo, bet ne jo pateikimo dieną.
Faktinio negyvenimo kartu įtaka
Tačiau gali susiklostyti tokia gyvenimiška situacija, kad sutuoktiniai kurį laiką kartu nebegyvena, atskirai tenkina savo interesus, nors formaliai nėra išsiskyrę. Jų įsigytas turtas ar prisiimti įsipareigojimai skirti ne šeimos, bet jų individualių poreikių tenkinimui. Todėl dalinti tokį turtą/įsipareigojimus būtų neteisinga.
Todėl CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Ši dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai - nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu.
Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Tad sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose dar nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir jų gyvenimas tame pačiame būste nereiškia, kad jie gali nebetvarkyti bendro ūkio.
Kas yra laikoma bendro ūkio tvarkymu? Paprastai bendro ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius kriterijus.
Šalys turi nurodyti, kokių konkrečiai padarinių jos siekia prašydamos taikyti ankstesnį santuokos nutraukimo teisinių padarinių turtiniams santykiams momentą. Paprastai taikant 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.
Bendrojo ūkio vedimo nutraukimo momento nustatymas neretai kelia ir tam tikrų sunkumų. Kartais būna tokių situacijų, kad sutuoktiniai, nors ir gyvena viename būste, tačiau veda atskirus ūkius, tai ypač aiškiai gali pasireikšti, sutuoktiniams neturint bendrų vaikų. Kartais būna ir priešinga situacija - sutuoktiniai negyvena viename būste, tačiau atlieka veiksmus, identifikuojančius bendro ūkio vedimą (pvz., nuoseklus susirašinėjimas bendro gyvenimo klausimais, tarpusavio santykių aiškinimasis, lūkesčių išsakymas, bendravimas einamaisiais gyvenamojo namo įrengimo klausimais ir kt.).
Vedybinės Sutartys ir Turto Padalijimo Sutarčių Reikšmė
Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Tokia sutartis gali viską iš esmės pakeisti, jei ji yra, dažniausiai ja ir vadovaujamasi dalijant turtą. Tai reiškia, kad sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą. Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau tai veikiau išimtis nei tendencija.
Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo. Sutuoktiniai gali laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.
Nors įstatymai įtvirtina sutuoktinių lygiateisiškumo principą, leidžiantį jiems sutarimu spręsti turto pasidalijimo klausimus, toks susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai ir nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.
Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Skyrybų advokatas paaiškina, kad turto dalybos skyrybų metu priklauso nuo turto įsigijimo laiko, investicijų, lėšų kilmės ir kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Praktikoje turto dalybos skyrybose dažnai kelia daug klausimų, todėl svarbu suprasti, kokiais principais remiantis nustatoma, kuris turtas laikomas bendru, o kuris - asmeniniu.
- Kaip dalijamas turtas skyrybų metu Lietuvoje?
Turtas paprastai skirstomas į bendrą ir asmeninį. Bendras turtas dalijamas sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas. - Ar paveldėtas turtas dalijamas skyrybų metu?
Paveldėtas turtas paprastai laikomas asmeniniu ir nėra dalijamas. - Ar paskolos dalijamos skyrybų metu?
Jeigu paskola paimta santuokos metu ir buvo susijusi su šeimos poreikiais ar bendru turtu, ji gali būti laikoma bendru įsipareigojimu ir dalijama. - Ar turtas visada dalijamas po lygiai?
Ne visada. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. - Kaip įrodyti, kad turtas yra asmeninis?
Svarbūs yra dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo laiką, lėšų kilmę (pvz., pardavus iki santuokos turėtą turtą, paveldėjimo ar dovanojimo dokumentai). - Kada asmeninė transporto priemonė gali tapti bendru turtu?
Jeigu transporto priemonė, kuri yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerinta (pvz., rekonstruota, įdiegta brangi papildoma įranga, ženkliai padidinanti vertę) kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai) santuokos metu, ji gali būti pripažinta abiejų bendru turtu.
Svarbu pažymėti, kad kiekviena situacija dėl turto dalybų skyrybų metu yra individuali ir priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, turto įsigijimo momento, investicijų bei kitų teisiškai reikšmingų veiksnių.
tags: #padalinti #santuokos #metu #igyta #transporto #priemone