Įžanga
Profesorė Birutė Marija Galdikas (1946-2026), lietuvių kilmės, pasaulyje žinoma kaip viena iš „Leakey angelų“ - trijų moterų, kurias žymus antropologas Louisas Leakey pasirinko tyrinėti didžiąsias beždžiones jų natūralioje aplinkoje. Ji buvo šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos specialistė ir yra laikoma žymiausia orangutanų tyrinėtoja. B. Galdikas daugiau nei keturiasdešimt savo gyvenimo metų paskyrė nykstantiems pasaulio orangutanams tirti ir saugoti Borneo saloje, Indonezijoje, iš esmės pakeisdama žmonijos supratimą apie šiuos primatus.
Gyvenimo kelias ir išsilavinimas
Birutė Marija Galdikas gimė 1946 m. gegužės 10 d. Vysbadene, Vokietijoje. Nors gimė Vokietijoje, o didžiąją gyvenimo dalį praleido Kanadoje bei Indonezijos džiunglėse, profesorė niekada nepamiršo savo lietuviškų šaknų. Jos tėvai - Filomena Slapšytė ir Antanas Galdikas - buvo lietuviai.
Savo akademinį kelią B. Galdikas pradėjo Kanadoje. 1966 m. ji baigė psichologiją Britų Kolumbijos universitete Vankuveryje, o 1969 m. - antropologiją Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA). 1978 m. ji UCLA apsigynė ir antropologijos mokslų daktarės laipsnį. Tyrinėti primatus Birutę Galdikas paskatino žymus antropologas profesorius Louisas Leakey.
Nuo mažens B. Galdikas žinojo, kad nori būti tyrinėtoja. Jau vidurinėje mokykloje susidomėjo orangutanais, manydama, kad jie turėtų būti panašūs į mūsų protėvius. Mokslininkė pabrėždavo, kad primatai pateikia detalių apie tai, iš kur mes kilome ir kas buvo mūsų protėviai, o orangutanai, genetiškai egzistuojantys žemėje daugiau kaip du milijonus metų, yra senovinė rūšis, atskleidžianti šiuolaikiniams žmonėms, kas buvo prarasta.
Orangutanų tyrimų ir apsaugos misija Borneo saloje
1971 m. B. Galdikas atvyko į Indoneziją, Borneo salą, Tandžungputingo nacionalinį parką, kur įkūrė pirmąjį orangutanų stebėjimo centrą. Jai tuomet buvo dvidešimt dveji metai. Ši misija buvo ne tik mokslinė karjera, bet ir išskirtinis atsidavimas gamtai.
Gyvenimo sąlygos džiunglėse
Pirmosios dienos džiunglėse buvo kupinos iššūkių. „Šimtus, tūkstančius dėlių. Jų buvo visur. Kasdien jų rasdavau po dvidešimt ant rankų, kojų. Prisimenu nesibaigiančias infekcijas, maišus antibiotikų, be kurių būčiau mirusi“, - pasakojo mokslininkė. Ji paminėjo ir skurdžią mitybą - baltuosius ryžius ir sardinių konservus, nuolatinį nuovargį ir fizines kančias dėl drėgmės, vabzdžių įkandimų ir negyjančių žaizdų. „Borneo saloje savo kūną suvoki iki kraštutinumo. Būni išbertas ir žaizdotas, kankinamas karštinės ir perštėjimo bei niežėjimo. Tavo kojos tampa nutrintos ir pūslėtos, išsisuki girnelę. Tavo kūnas virsta kliūtimi, fiziniu svoriu, slegiančiu valią.“
Nepaisant visų sunkumų, B. Galdikas nenutraukė savo darbo. „Man orangutanų tyrinėjimas ir išvadavimas nebuvo vien projektas ar darbas, o buvo misija. Esu girdėjusi, kaip šokėjai ir muzikantai sako, kad jie tiesiog negalėjo nešokti, negalėjo negroti. Taip buvo ir man.“ Ji suprato, kad orangutanai yra tokie pat kaip mes, tik nemoka kalbėti, o jų protas yra kaip mažo vaiko.
Tyrimų plėtra ir Tarptautinis orangutanų fondas
Profesorė sukūrė ir įgyvendino septynis orangutanų tyrimų ir išsaugojimo projektus. 1986 m. ji įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą Los Andžele, kurio skyriai veikia Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Taivane (kur yra garbės pirmininkė), taip pat Lietuvoje. Jos įkurtas orangutanų tyrimo ir globos centras tapo prieglobsčiu šimtams sužeistų ar tėvų netekusių gyvūnų.
Moksliniai atradimai ir indėlis į primatologiją
Iki profesorės B. Galdikas orangutanai buvo mažiausiai tyrinėti gyvūnai iš visų stambiųjų primatų grupės. Jos darbai ženkliai praplėtė žinias apie orangutanų elgseną, socialinę struktūrą, mitybą ir jų nykstančią gyvenamąją aplinką. Mokslininkė galiausiai išaiškino tiek orangutanų gyvenimo ir mitybos įpročius, tiek jų elgsenos ypatumus.
Šiandien profesorės atlikti tyrimai yra laikomi pačia išsamiausia ir ilgiausia laukinio žinduolio studija, parengta vieno mokslininko. Jos planas buvo tyrinėti orangutanus lygiai taip, kaip Jane Goodall tyrinėjo šimpanzes ir Dian Fossey - kalnų gorilas, siekiant aprašyti pavienių orangutanų gyvenimo istorijas ir stebėti juos metų metus. B. Galdikas pastebėjo, kad orangutanų patelės mažylio susilaukia labai retais intervalais - tik kas aštuonerius metus, o tai pabrėžia rūšies pažeidžiamumą.
Apie nykimą ir išsaugojimą
B. Galdikas atkreipė dėmesį į gyvūnų rūšių išnykimo problemą, kuri yra kompleksiška ir mažai tyrinėjama. „Žmonės galvoja, kad išnykimas - tai reiškinys, kuris įvyksta staiga, tačiau problema, kad mes per mažai suprantame apie procesą, kuris vyksta prieš gyvūnams išnykstant“, - teigė ji, akcentuodama, kad net mokslininkai iki galo nesupranta išnykimo etapų.
Gamtosaugos veikla ir pasiekimai
Viena iš žymiausių šimtmečio pasaulio mokslininkių pripažinta lietuvių kilmės antropologė visą gyvenimą paskyrė orangutanų tyrinėjimams ir kovai už jų išsaugojimą. „Nesigirsiu, tačiau mes išsaugojome didžiausią orangutanų populiaciją pasaulyje“, - teigė ji.
Didžiausią grėsmę orangutanams kelia palmių aliejaus plantacijos, kurios naikinamos gyvūnų gyvenamąsias vietas ir užkerta kelią orangutanų patinams migruoti. B. Galdikas ir jos komanda aktyviai dirba siekdami sukurti migracijos koridorius patinams. Indonezijos valdžia padeda išpirkti žemes - jau išpirkta 6 tūkstančiai hektarų. Tikimasi pasodinti milijoną medžių. Be to, vykdoma edukacinė programa, kurioje dalyvavo 70 tūkstančių vietinių vaikų, ir patruliuojama su mobiliomis policijos brigadomis, siekiant užkirsti kelią brakonieriams.
Indonezijos valdžia ne kartą įvertino gamtosaugininkės nuopelnus. 1997 m. jai buvo įteiktas Indonezijos apdovanojimas „Žemės herojus“ (Hero for the Earth) - aukščiausias šalies įvertinimas už išskirtinį darbą gamtos apsaugos srityje.
Birutė Galdikas buvo garsi primatologė, apie kurią galbūt niekada negirdėjote
Asmeninis gyvenimas ir lietuviškos šaknys
Santuokos ir šeima
Į Indoneziją Birutė atvyko kartu su savo pirmuoju vyru Rodu Brindamouru, profesionaliu fotografu. Jų meilė džiunglėms ir nuotykiams buvo stipri. Rodas įamžino Birutę nuotraukose, žaidžiančią su beždžionėmis ar irkluojančią valtį. Pora, iš pradžių neplanavusi vaikų, susilaukė sūnaus Binčio, kuris gimė ir augo tarp orangutanų, žaisdamas ir mėgdžiodamas juos. Visą pasaulį apskriejo nuotrauka, kurioje vaikas taškosi vonelėje kartu su vienmečiu beždžioniuku.
Vėliau Birutė išsiskyrė su Rodu ir ištekėjo už vietos dajako vado. Santuoka su kilmingos šeimos palikuonimi pelnė Birutei vietinių dajakų pagarbą ir paramą. Iš šios santuokos gimė dar du vaikai - sūnus Fredas ir dukra Jane. Jos vyras buvo malonus, išmintingas, pagarbus ir jam buvo labai svarbios jo šaknys, žemė ir žmonės. Nors Birutė dalijo savo metus tarp Indonezijos ir kitų šalių, jos vyras niekada nesutiko gyventi kitur, tik po aštuoniolikos santuokos metų ryžosi aplankyti JAV.
Ryšys su Lietuva ir apdovanojimai
Nors B. Galdikas gimė Vokietijoje ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Kanadoje bei Indonezijos džiunglėse, ji niekada nepamiršo savo lietuviškų šaknų. Profesorė ne tik lankydavosi Vytauto Didžiojo universitete (VDU), bet ir tiesiogiai prisidėjo prie jaunųjų mokslininkų ugdymo - skaitė paskaitas, dalijosi praktine patirtimi, kvietė studentus ir tyrėjus atlikti praktiką Borneo saloje.
2010 metais Vytauto Didžiojo universitetas suteikė prof. B. Galdikas garbės daktaro vardą. Tų pačių metų liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė profesorę apdovanojo Lietuvos valstybės Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Profesorė taip pat buvo įvertinta ir VDU šimtmečio medaliu. Ji lankėsi ir VDU Botanikos sode, kur auga jos vardo ąžuolų giraitė.
2021 m. profesorė prisijungė prie Prezidento Valdo Adamkaus premijos komiteto, skirto skatinti aplinkosaugos iniciatyvas ir tvarumo idėjas.
Pasaulinis pripažinimas ir palikimas
Per savo gyvenimą B. Galdikas pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų. Tarp jų: Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, prestižinė Tylerio aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis. Jos darbai aprašyti šešiose knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje.
Knygos ir filmai
Viena populiariausių jos knygų yra „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas su orangutanais Borneo saloje“ (angl. Reflections of Eden. My Years with the Orangutans of Borneo), išleista 1995 m. ir vėliau išversta į vokiečių, prancūzų ir lietuvių kalbas. Ši knyga yra ir autobiografija, ir nuotykių romanas, atskleidžiantis jos gyvenimą ir mokslinį darbą atogrąžų miškuose.
Apie jos darbą sukurtas dokumentinis filmas „Laukinėje gamtoje: orangutanai su Julia Roberts“ (angl. In the Wild - Orangutans with Julia Roberts, rež. Nigelas Cole’as, Jungtinė Karalystė, 1998 m.), kuriame dalyvavo ir Holivudo aktorė Julia Roberts.
Birutė Galdikas svajojo savo patirtį perduoti jauniesiems Lietuvos antropologams ir atrasti žmogų, kuris kada nors pratęstų mokslininkės darbus.
tags: #birutes #galdikas #fordas