Žiemos metu ar esant stipriam vėjui, krintančios nuo stogų sniego sankaupos ar medžių šakos neretai apgadina automobilius. Tai gali nutikti stovėjimo aikštelėje prie namų ar prekybos centro, vairuojant už vilkiko, taip pat tiesiog šalia kelio, prisiparkavus nesaugioje vietoje.
Atsakingas už žalą tokiais atvejais yra tas asmuo, kuris yra minėto pastato ar vilkiko savininkas. Visgi, kiekvienas atvejis individualus, dėl to tai, kad vienas vairuotojas gavo kompensaciją, nereiškia, jog jis bus precedentinis visiems.
Pirminiai veiksmai apgadinus automobilį
Pirmiausia, labai svarbu tinkamai fiksuoti įvykį. Jeigu automobilis buvo apgadintas, neskubėkite jo patraukti. Iš įvykio vietos reikėtų surinkti kuo daugiau įrodymų ir nufotografuoti transporto priemonę, aplinką, galimą žalą ir žalos šaltinį - nuo ko nukrito ledo gabalas ar šaka.
Pasak draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, daugiausia smulkių automobilių apgadinimų nutinka netyčia - net ir atsargiausi vairuotojai kartais pridaro žalos. Dažniausiai smulkūs automobilio apgadinimai įvyksta manevruojant siaurose aikštelėse, daugiabučių kiemuose ar tiesiog lipant iš automobilio. Dėl nedidelio greičio išvengiama sužalojimų, transporto priemonės taip pat nukenčia nestipriai, kartais įbrėžimai yra vos matomi.
„Visgi, tai ir savotiška meškos paslauga vairuotojams - kartais, nesant ryškių apgadinimų, įvykio kaltininkai nusprendžia, kad apie incidentą pranešti nebūtina ir pasišalina iš įvykio vietos arba palieka raštelį su savo kontaktais. Neva, nukentėjusysis pats susisieks. Tai - didelė klaida, galinti ne tik gerokai patuštinti kišenę - užtraukti baudą nuo 600 iki 1100 eurų, bet ir pasibaigti teisės vairuoti atėmimu nuo 1 iki 3 metų“, - perspėja R. Bieliauskas.
Ekspertas primena, kad pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti apgadinus kitą transporto priemonę - apie tai pranešti apgadinto automobilio savininkui bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko rasti nepavyksta, būtina kviesti policijos pareigūnus.
Veiksmai, jei automobilis apgadintas viešoje vietoje
Jei įvykis įvyko viešoje vietoje, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio ar prekybos centro, reikia kreiptis į policiją. Pareigūnai užfiksuos įvykį, padarys nuotraukas, surašys eismo įvykio deklaraciją ir nurodys, kokia gali būti atsakinga institucija ar asmuo. Ypač tai svarbu, jei automobilį apgadinusi šaka ar ledas krito nuo pastato, kitos transporto priemonės ar medžio, kurių savininkas nesi Tu.
Pasak draudimo bendrovės BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, tokie atvejai nėra reti - ypač didesnių miestų daugiabučių kiemuose bei prekybos centrų aikštelėse. „Net ir nedidelis nubraukimas gali virsti šimtais ar net tūkstančiais eurų siekiančiu remontu. Problema ta, kad radus apgadintą automobilį ir neradus kaltininko, žmonės neretai sutrinka - nežino, ar kviesti policiją, ar iškart kreiptis į draudimą, ar tiesiog numoti ranka. Būtent šiose situacijose padaromos klaidos vėliau lemia ilgesnį žalos administravimo procesą ar didesnes asmenines išlaidas“, - sako A. Gasparavičius.
Ekspertas pataria, kad jei žala jūsų turtui padaryta, o kas ją padarė - neaišku, reikėtų kreiptis į policiją, galbūt bus nustatytas kaltininkas. Jei turite KASKO draudimą, būtinai pasitikrinkite, ar nėra numatyta prievolė jums nedelsiant apie įvykį pranešti policijai. Taip pat svarbu žinoti, kad dažnu atveju nenustačius kaltininko KASKO išmoka bus mokama pritaikius besąlyginę išskaitą.
„Dažniausiai nukentėjusieji suklysta jau pirmame žingsnyje - neužfiksuoja įvykio, nepadaro nuotraukų, nesurenka liudininkų kontaktų ir nepasitikrina savo draudimo sutarties bei joje numatytų pareigų“, - tvirtina A. Gasparavičius.
Ką daryti, jei patys apgadinote automobilį?
Neretai pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet kaltininkas, apgadinęs automobilį, palieka raštelį su savo kontaktais ant priekinio automobilio stiklo. Pasak BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovo, net ir toks geranoriškas veiksmas ne visada apsaugo nuo rimtesnių pasekmių.
„Jei esate kaltininkas, reikėtų palikti ne raštelį, o pranešti policijai, kad apgadinote svetimą turtą ir nežinote, kas savininkas. Policija dažnai operatyviai randa automobilio savininką ar bent užfiksuoja informaciją, todėl nebūsite apkaltinti pasišalinimu iš įvykio vietos“, - aiškina A. Gasparavičius.
Jis priduria, kad dažnai vairuotojai nėra linkę spręsti tokios situacijos geranoriškai ir akivaizdžiai piktnaudžiauja. „Turėjome atvejų, kai kaltininkas palieka „raštelį“, liudininkai mato, kad po smūgio jis tikrai paliktas, o tada paaiškėja, kad lapelis tuščias arba su neteisingu telefono numeriu. Taip bandoma pasišalinti iš įvykio vietos be atsakomybės. Tačiau liudininkams pateikus kaltininko automobilio valstybinį numerį, jis greit nustatomas ir baudžiamas tiek už pasišalinimą iš įvykio vietos, tiek gali tekti atlyginti dalį padarytų nuostolių“, - pažymi A. Gasparavičius.
Svarbiausia suprasti, kad ir nedidelis kito automobilio įbrėžimas yra traktuojamas kaip eismo įvykis, todėl pasišalinimas gali sukelti rimtų pasekmių. „Jei asmuo, padaręs žalą kitų turtui be svarbios priežasties, palieka įvykio vietą neatlikęs pareigų, kurias numato Kelių eismo taisyklės, tai laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos. Asmenį pripažinus pasišalinusiu iš įvykio vietos, bus taikoma administracinė atsakomybė bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, o jei pasišalinama, kai sužalojamas ar žūsta žmogus - taikoma ir baudžiamoji atsakomybė“, - akcentuoja ekspertas.
These Crashes Show the Difference 20 Years Has Made to Car Safety | WIRED
Atsakomybė ir draudimas
Atsakomybė priklauso nuo to, kur įvyko incidentas. Jei transporto priemonė yra apgadinta dėl ledo ar sniego, kuris krito nuo namo stogo, už žalą paprastai atsako to pastato savininkas ar administratorius. Tai civilinės atsakomybės klausimas, nes savininkai privalo užtikrinti, kad jų stogas būtų nuvalytas.
Turint KASKO draudimą, žalos atlyginimo sulauksite kur kas paprasčiau. Informuokite draudimo bendrovę kuo greičiau ir pateikite nuotraukas bei įvykio deklaraciją. Jei KASKO neturi, teks kreiptis į atsakingą asmenį ar instituciją, pastato administratorių ar savivaldybę ir prašyti kompensacijos.
Kai žala nedidelė, draudimo bendrovės kartais išmoka pinigus ir be policijos pažymos, bet jei eismo įvykiai neaiškūs, vis tiek reikės oficialaus dokumento. Svarbu žinoti, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nepadengia žalos, kai automobilis apgadintas dėl tokių atvejų kaip užkritęs sniegas ar gamtos objektai. Visgi, jei nuo Tavo transporto priemonės ar stogo nukritęs objektas apgadino kito žmogaus automobilį, tada privalomasis draudimas tokio eismo įvykio metu gali atlyginti nukentėjusiojo žalą.
Draudimo bendrovės ERGO atstovas Raimondas Bieliauskas dalinasi patarimu: jeigu radote savo automobilį apgadintą, tačiau nematėte kaltininko - geriausia įvykio analizę patikėti policijos pareigūnams. Be abejo, dažnu atveju surasti kaltininką yra labai sudėtinga, todėl vairuotojai renkasi smulkius apgadinimus taisyti savo pinigais ar KASKO draudimo išmoka.
Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo manymu, idealiausia, kai žala yra kompensuojama kaltininko civilinės atsakomybės draudimo lėšomis. Jeigu nustatyti automobilio savininką sunku, R. Bieliauskas pataria kviestis pareigūnus. Savarankiškai vertinti žalos dydžio - neverta. Taip pat ir teigti, jog apgadinimas per daug smulkus, kad būtų verta ieškoti nukentėjusiojo vairuotojo.
Draudimo bendrovės „Draudimas.lt“ vadovas Vytautas Janušauskas neslėpė, kad automobilių savininkai dažnai susiduria su situacijomis, kai jų transporto priemonė yra apgadinta, tačiau kaltininko rasti nepavyksta. „Tokiais atvejais daugeliui kyla klausimas - ar draudimas gali padėti atlyginti nuostolius? Svarbu žinoti skirtumus tarp privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) ir savanoriško „Kasko“ draudimo. TPVCAD yra skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui. Tai reiškia, jei jūsų automobilis padaro žalą kitam automobiliui ar sužaloja žmogų, TPVCAD padengs šiuos nuostolius. Tačiau, jei jūsų automobilis yra apgadintas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Jeigu kaltininko nustatyti nepavyksta, pagelbėti gali tik Kasko draudimas, kuris dengia automobilio nuostolius nepriklausomai nuo kaltininko nustatymo. Tai apima žalą, padarytą nežinomų asmenų, vandalizmo, vagystės ar gamtos stichijų (pvz., krušos ar audros). „Kasko“ taip pat gali padengti automobilio remontą, atsarginių dalių keitimą, vilkimo paslaugas ir kitas susijusias išlaidas.
Prevencija ir saugumas
Jei norite išvengti tokių nesmagių situacijų ateityje, užtikrinkite prevencinius žingsnius - nestatykite automobilio po medžiais ar stogais, nuo kurių gali kristi ledas ar didesnės sniego sankaupos.
Vertėtų įsidėmėti, jog jeigu automobilį apgadina nešamas krovinys, civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja. Apgadinto automobilio savininkas tokiu atveju turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo.
Norint išvengti netikėtų išlaidų, kai automobilis yra apgadintas nežinomų asmenų, rekomenduojama:
- Parkuoti automobilį saugiose vietose: rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos.
- Stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių.
- Naudoti apsaugos sistemas: automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė.
- Rinkti įrodymus: jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją.
- Įsigyti „Kasko“ draudimą: tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.
Daugiabučių kiemai - dar viena „karštoji zona“, kurioje automobiliai statomi taip tankiai, kad net ir patyrusiems vairuotojams kyla sunkumų. Jei abu vairuotojai vienu metu važiuoja atbulomis iš stovėjimo vietų ir susiduria, dažniausiai nustatoma abipusė kaltė. Tai reiškia, kad nuostoliai dalijami pusiau, o tai abiem pusėms sukelia papildomų rūpesčių tiek pildant dokumentus, tiek vėliau rūpinantis remontu. Todėl prieš pradedant judėti atbuline eiga, būtina ne tik stebėti veidrodėlius, bet ir įsitikinti, ar kaimynas priešais neketina daryti to paties.
Viena opiausių problemų stovėjimo aikštelėse - pasišalinimas iš įvykio vietos. Pastebėję, kad apgadino svetimą automobilį, o jo savininko nėra šalia, dalis vairuotojų nusprendžia tiesiog nuvažiuoti, tikėdamiesi, kad liks nepastebėti. „Tai - viena didžiausių klaidų, kokią tik galima padaryti. Šiuolaikinės aikštelės yra stebimos vaizdo kameromis, o liudininkų su vaizdo registratoriais skaičius nuolat auga, tad tikimybė likti anonimu - minimali. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos užtraukia ne tik baudą bei teisės vairuoti praradimą, bet ir draudimo apsaugos praradimą. Nors privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žalą nukentėjusiajam atlygins, visa išmokėta suma regresine tvarka bus išieškota iš paties kaltininko“, - perspėja ekspertas.
Ekspertas pabrėžia, kad po automobilio valytuvu paliktas raštelis su telefono numeriu situacijos neišsprendžia ir gali būti laikomas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. „Garbingas elgesys yra sveikintinas, tačiau teisiškai vien raštelio nepakanka. Jei negalite surasti apgadinto automobilio savininko, privalote apie įvykį informuoti policiją.
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad policija turi būti kviečiama tik dėl įskaitinių eismo įvykių, t. y. kai abi transporto priemonės judėjo ir buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Taigi, jei asmuo įtaria, kad transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykio metu, jis gali pranešti policijai, kad policija pradėtų tyrimą dėl galimo kito asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas, policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs. Pvz.: kai asmuo tyčia sugadina turtą: įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį ir pan. (tokie atvejai ir vertinami kaip turto sugadinimas); kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį; ir visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą tiek ir esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant.
Visais šiais atvejais, anot J. Liutkienės, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užsipildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą. „Jei tai - paprastas eismo įvykis, pvz., atsitrenkė į bortelį, niekas nežuvo, nesusižeidė, policijos nereikia. Amžina istorija, kad draudimo įmonės nori, jog būtų kviečiama policija, nes jie ramiau jaučiasi, kai policija sudalyvauja. Bet mums tai yra didelis apsikrovimas darbu. Mes pareigūnus siunčiame į tas vietas, kur jų tikrai reikia - kai sužeidžiami ar žūsta žmonės. Mes šimtus kartų sakėme, kad į kitus įvykius policija - nekviečiama, net įstatymų krūvas buvome ištraukę, pagal kuriuos mes tokiuose įvykiuose nedalyvaujame“, - atkreipė dėmesį departamento atstovė.
Ji pridūrė - jeigu asmuo nukentėjo nuo vagystės, pvz., automobilis buvo apvogtas, pavogti žibintai, bamperis ir pan., asmuo gali pranešti policijai skubios pagalbos telefonu, tačiau taip pat ir per „Epoliciją“.
tags: #be #leidimo #mano #automobili #ir #ji