Sėdėdamas terasoje ir stebėdamas nuostabų saulėlydį, pajuntu ypatingą metų laiko vėsą, kuri suteikia neapsakomą malonumą. Saulė jau nebešviečia taip ryškiai, tačiau aplink dar išlieka šviesu. Tamsėjantis vanduo ir aštriai ryškėjantys kalnų bei laivų kontūrai vandenyne sukuria trumpalaikį, bet įsimintiną vaizdą.
Kiekvieną vakarą mane apima saldus ilgesys ir skausmingas grožis. Nors dauguma žmonių mėgsta rytus, kai bunda gamta, aš esu tikra vakarų mylėtoja. Rytais, prisipažinsiu, labiausiai norisi pamiegoti, tačiau su vakarėjančiu dangumi ateina mano laikas - mano mylimiausias paros metas, vakaras ir naktis.
Vakaro palydėjimas ir gamtos tyla
Palydžiu saulę visada su dideliu jauduliu. Mano horizontas yra toks toli, kad matau, kaip žemė užsilenkia. Saulė, net ir pasislėpusi už horizonto, vis dar siunčia ilgus, raudonus spindulius. Su kiekviena minute aplink darosi gaiviau, vėsiau, ramiau ir tyliau. Gamta nutyla, viskas atrodo apmiršta, lyg lauktų kažkokio netikėto įvykio.
Keista, bet kas vakarą, tuo pačiu metu, kai pasidaro tamsu, staiga pakyla vėjas. Jis pakyla ir nurimsta, lyg pamojuodamas dienai, kuri mus paliko ir kurios jau niekada nesutiksime. Pamoju jai ir aš, padėkoju jai, pasakau keletą gerų žodžių ir palinkiu sėkmės. Kiekvieną vakarą jaučiuosi taip, lyg išsiskirčiau su dar vienu draugu, kuris iškeliauja ir kurio daugiau niekada nebepamatysiu.
Nakties stebuklai: žvaigždės ir mėnulis
Naktis taip pat atsineša su savimi daugybę stebuklų. Pirmasis ir didžiausias iš visų - tai žvaigždės ir mėnulis. Būtent dėl jų nuo vaikystės nemėgau miegoti vasaros naktimis. Jei būdavau kaime, išslinkdavau į sodą, palaukusi, kol močiutė užmigs. Mieste tyliai išeidavau į balkoną, atsisėsdavau, užversdavau galvą į dangų ir laukdavau krentančių žvaigždžių. Norus jau buvau pasiruošusi iš anksto, nes žinojau, kad taip greitai, kaip krenta žvaigždė, nespėsiu sugalvoti.
Nors tai gali atrodyti kvaila, aš vis dar darau tą patį. Man pasisekė - žvaigždes matau ištisus metus, nes apsiniaukusių naktų čia beveik nebūna. Žinoma, jos nekrenta taip dažnai, kaip norėtųsi, tačiau norą visuomet turiu pasiruošusi.
Sielos kelionė per nakties dangų
Tasai žiūrėjimas į nakties dangų yra tikras stebuklas. Netrunka nei kelių minučių, kai staiga nebežinau nei savo kūno, nei laiko, nieko aplink nebelieka - tik begalinis, visa žinantis, tyvuliuojantis smaragdas, gilus ir platus, tiesiantis tylos tiltus nuo vienos žvaigždės iki kitos. Matau, kaip sukasi Didieji Grįžulo Ratai.
Svajonės, norai, žvaigždės ir gegutė, saulėlydžiai ir mėnulis - visa tai yra tai, ką labiausiai mėgsta mano siela. Matau ją kaip gražią pasakų fėją, apsirengusią plazdančiais pastelinių spalvų rūbais, visą apsuptą blyksinčių jonvabalių. Mano siela atėjusi iš vaikystės pasakų. Aš ją visuomet matau panašią, tik suknelių spalvos dažnai keičiasi, matyt, ji mėgsta persirenginėti ir turi nemažą spintą.
Veido ji niekuomet nerodo. Matau siluetą, figūrą, tačiau ji eina priešais, visa švytinti, matau ją iš nugaros. Retkarčiais ji pasisuka į mane pasižiūrėti, ar neatsilieku, tačiau veidas tuo metu būna užgožiamas kažkokio šviesos blyksnio. Jaučiu, kad ji labai graži ir balsas jos malonus.
Bendras sielos ir žmogaus buvimas
Ji mane vis kažkur veda: veda į terasą, rodo saulėlydį, vėliau žvaigždes. Jaučiu, kaip ji šypsosi, veda į mišką, rodo medžių viršūnes, girdžiu, kaip šnabždasi su paukščiais ir gyvūnais. Ji veda į kalnus, į lygumas, o kartais, bet retai, ji paima mane už rankos ir skraidina. Mes pakylame virš žemės ir kaip paukščiai sklandome virš vandenyno, apžiūrinėdamos, kas ką veikia tuose mažuose laiveliuose ir prabangiose jachtose.
Mes kikename kaip dvi sąmokslininkės, prisidengdamos burną rankomis, ir skubiai grįžtam namo, kol niekas nepastebėjo. Štai taip ir gyvenam - aš ir mano siela. Išlydim dienas, sutinkam naktis.
Graži pianino muzika, atpalaiduojanti muzika, skirta mokytis, atsipalaiduoti ar miegoti
tags: #ieskau #vino #vakaro #gra