Viešieji pirkimai yra esminė valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų perkančiųjų organizacijų veiklos dalis, užtikrinanti skaidrų ir efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą. Tačiau viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai gali sukelti rimtas finansines ir teisines pasekmes. Šiame straipsnyje apžvelgiamos atsakomybės rūšys už viešųjų pirkimų pažeidimus, naujausia teismų praktika, dažniausi pažeidimai ir ginčų sprendimo mechanizmai.
Viešųjų pirkimų pažeidimų priežiūra ir finansinės korekcijos
Iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansuojamų projektų priežiūrą vykdo daugybė institucijų. Be pagrindinių, tokių kaip Centrinė projektų valdymo, Aplinkos projektų valdymo ar Inovacijų agentūros, projektą bet kada gali patikrinti ir neįpareigojančius, bet faktiškai privalomus pastebėjimus teikianti Valstybės kontrolė ar patikrinimus atliekanti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Nustačius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimą, privalo būti susigrąžintos netinkamai panaudotos lėšos, jei įmanoma nustatyti tikslų su pažeidimu susijusių projekto lėšų dydį.
Kadangi tikslus lėšų dydis nustatomas retai, dažniausiai taikomos fiksuoto 5 %, 10 %, 25 % ar 100 % dydžio finansinės korekcijos, kurios parenkamos pagal Europos Komisijos (EK) gaires. Šiose gairėse pateikiamas tipinių viešųjų pirkimų pažeidimų sąrašas ir už tokius pažeidimus taikytinų finansinių korekcijų dydžiai. Tokiu pažeidimų „meniu“ prievaizdams vadovautis iki šiol buvo gana populiaru ir patogu.
Tačiau naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika, suformuota 2023 m. spalio 25 d. sprendimu, keičia šią tvarką. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra aiškiai nurodęs, kad parenkant tinkamą finansinės pataisos dydį būtina tokią pataisą individualizuoti atsižvelgiant į proporcingumo principą. LVAT priėmė nutartį, kurioje konstatuota, kad pataisa už viešųjų pirkimų pažeidimus negali būti automatiškai parenkama pagal rekomenduojamas fiksuotas normas ir privalo būti individualizuota.
Svarbu prisiminti, kad padarius viešųjų pirkimų pažeidimą turi būti grąžinamos netinkamai panaudotos ES lėšos. Pasak LVAT, perkančiosios organizacijos kaltė ar aplaidumas nėra būtinoji sąlyga pažeidimui konstatuoti. Pavyzdžiui, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje LVAT pripažino, kad draudimas savarankiškai pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito ūkio subjekto subrangovu yra rimtas viešųjų principų pažeidimas, ir pagrindo mažinti gairėse kiekybinių subrangos ribojimų atveju taikytiną 5 % korekciją LVAT nematė, net jei nustatyti tokį ribojimą tiesiogiai rekomendavo visos pagrindinės institucijos. Pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti tikimybę, kad konkurencija minėtomis sąlygomis galėjo būti apribota, t.y. nėra svarbu ar pirkimo sąlygos faktiškai sumažino konkurenciją pirkime.
Atsakomybės rūšys už viešųjų pirkimų pažeidimus
Atsakomybė teisine prasme - tai subjekto pareiga atsakyti už padarytą teisės pažeidimą ir patirti tam tikras prievartos priemones, pavyzdžiui, atlyginti padarytą žalą. Perkančiosios organizacijos vadovams ir kitiems asmenims, susijusiems su viešaisiais pirkimais, gali kilti keleto rūšių teisinė atsakomybė.
Civilinė atsakomybė
Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) nustato perkančiosios organizacijos vadovo atsakomybę už jo vadovaujamos įstaigos atliekamus pirkimus ir sudarytų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą. Perkančiosios organizacijos vadovas atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų praktikoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstos pareigos.
Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo:
- Veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis).
- Būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis).
- Vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys).
- Savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).
- Informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą.
Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl tokiose bylose bylos šalis neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Civilinės atsakomybės taikymas priklauso nuo bendrovėje įtvirtintos valdymo struktūros ir konkrečių valdymo organų kompetencijos ribų.
Žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Jei dėl neteisėtų valdymo organų veiksmų bendrovė ne tik patyrė žalą, bet ir gavo naudos, tada žalos dydis nustatomas, išskaičiuojant gautą naudą iš patirtų nuostolių sumos. Todėl, tuo atveju, jeigu dėl VPĮ pažeidimų perkančiajai organizacijai būtų taikomos sankcijos (baudos), tokie privalomi mokėjimai gali būti kvalifikuojami kaip tiesioginiai nuostoliai, už kurių atsiradimą gali būti priskirta atsakomybė vadovaujančias pareigas einantiems asmenims.
Drausminė ir tarnybinė atsakomybė
Drausminė atsakomybė. Pažeidus darbo teisės normose ar darbo sutartyje nustatytą darbo drausmę ar pareigas, gali būti taikoma darbo drausmės užtikrinimo priemonė - drausminė atsakomybė. Ši atsakomybės rūšis taikoma tuomet, kai vadovas atlieka savo darbines pareigas pagal darbo sutartį ir yra įdarbintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nustatyta tvarka. Neteisėtas perkančiosios organizacijos vadovo ar kitų atsakingų asmenų elgesys gali pasireikšti darbinių pareigų nevykdymu arba netinkamu vykdymu. Pavyzdžiui, DK 58 straipsnis numato galimybę nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (pvz., veikos turinčios nusikaltimo požymių, kaip piktnaudžiavimas ar dokumentų klastojimas) arba per paskutinius 12 mėn. pasikartojusio tokio paties pažeidimo.
Tarnybinė atsakomybė. Kai perkančiosios organizacijos vadovas yra priimamas dirbti pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (VTĮ), už nustatytų valstybės tarnautojo pareigų pažeidimą ir padarytus tarnybinius pažeidimus VTĮ nustatyta tvarka yra taikoma tarnybinė atsakomybė. VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Pagal VTĮ 27 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą, kurios dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus tyčios atvejus. Atleidimas iš pareigų neatleidžia nuo žalos atlyginimo.
Materialinė atsakomybė gali kilti ne tik dirbantiems pagal VTĮ, bet ir pagal DK, kurio 103 straipsnio 2 dalis nustato, kad už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmenui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o didelio neatsargumo atveju - ne daugiau kaip 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).
Administracinė atsakomybė
Už administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nustatyta tvarka perkančiosios organizacijos vadovui yra taikoma administracinė atsakomybė. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus. ANK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už VPĮ ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą perkančiųjų subjektų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, taip pat komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams taikomas įspėjimas arba bauda - nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Pakartotinai padarius tuos pačius administracinius nusižengimus (ANK 184 str. 2 d.), taikoma bauda nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamoji atsakomybė yra taikoma už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) nustatytus baudžiamuosius nusižengimus ir nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos yra skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, už kuriuos numatoma laisvės atėmimo arba su ja nesusijusi bausmė. Baudžiamoji atsakomybė yra individuali ir taikoma pagal BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso taisykles.
Baudžiamoji atsakomybė perkančiosios organizacijos vadovui, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui taikoma, kai jo veiksmai ar neveikimas, susiję su pirkimais, yra itin šiurkštūs, pažeidžia įstatymų saugomus interesus ir padaro didelę žalą valstybei, visuomenei ar kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepritartina praktikai, kai pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties, nes siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga jas pripažinti nusikaltimais ir taikyti pačias griežčiausias priemones - kriminalines bausmes.
Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės reikalavimai nei bet kuriam perkančiosios organizacijos darbuotojui. Jam įstatymu priskirta didesnė atsakomybė už pirkimų pažeidimus, nei kitiems atsakingiems asmenims, nurodytiems VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje, t. y. perkančiosios organizacijos vadovas yra pagrindinis asmuo, atsakingas už perkančiosios organizacijos veiklą viešųjų pirkimų srityje.
Dažniausi viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai
Praktikoje galima išskirti keletą dažniausiai pasitaikančių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų sričių:
- Pažeidimai, susiję su pirkimo sąlygomis - pavyzdžiui, kvalifikaciniais ar techninės specifikacijos reikalavimais.
- Esminiai viešojo pirkimo sąlygų pakeitimai po jų paskelbimo, kurie galėjo pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo.
- Pažeidimai, susiję su pirkimo procedūrų vykdymu.
- Pažeidimai, susiję su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, jos keitimu, pvz., perkančiosios organizacijos nesilaikydamos sutarties sąlygų ir nenutraukdamos sutarties dėl esminio jos pažeidimo, neteisėtai sudaro išskirtines sąlygas vienam tiekėjui.
- Netinkamas sutarčių, jų pakeitimų, laimėjusio tiekėjo pasiūlymo viešinimas.
Viešųjų pirkimų skaidrumas ir ginčų sprendimas
Ankstesni Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai užtikrino didesnį viešųjų pirkimų skaidrumą bei sumažino korupcijos atsiradimo prielaidas. Šie pakeitimai siekė padidinti verslo ir visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų proceso skaidrumu, įpareigodami visuomenę stebėti visą viešųjų pirkimų procesą nuo jo pradžios iki pabaigos.
Esminės skaidrumą užtikrinančios nuostatos apima:
- Įpareigojimą visoms perkančiosioms organizacijoms Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (www.cvpp.lt) metų pradžioje pateikti informaciją apie visus tais metais planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus.
- Privalomą pirkimo dokumentų viešinimą kartu su skelbimu apie pirkimą, taip pat informavimą apie kiekvienos pirkimo procedūros eigą.
- Viešą informacijos skelbimą apie tiekėjų skaičių, kvalifikuotus tiekėjus, sudarytas sutartis ir jų sumas.
Nevykdant šios prievolės, perkančiųjų organizacijų vadovai yra baudžiami administracinėmis nuobaudomis. Taip pat, supaprastinti pirkimai komunaliniame sektoriuje tapo vieši ir privalėjo būti skelbiami bei vykdomi laikantis viešųjų pirkimų procedūrų, siekiant padidinti jų skaidrumą. Visos perkančiosios organizacijos įpareigotos kasmet vykdyti ne mažiau kaip 50 procentų pirkimų elektroniniu būdu, tikintis sutrumpinti procedūras ir padidinti efektyvumą.
Praktiniai viešųjų pirkimų mokymai pradedantiesiems
Siekiant tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, rengiami tolesni teisės aktų pakeitimai, numatantys centralizuotą tam tikrų pirkimų vykdymą per Centrinę perkančiąją organizaciją bei efektyvesnį ir greitesnį viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (supaprastinto proceso tvarka ginčas bus nagrinėjamas 5 dienas, įprastine - 45 dienas, palyginti su dabartiniu 140 dienų vidurkiu).
Ginčų sprendimo tvarka
Pretenzija perkančiajai organizacijai turi būti pateikiama raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją). Ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka yra privaloma.
Terminai ginčų sprendimui:
- Dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų ginčijimo tiekėjas turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per LR VPĮ 102 str. numatytus terminus.
- Supaprastintų bei mažos vertės pirkimų atveju terminas pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai yra 5 darbo dienos (tarptautinės vertės pirkimuose - 10 kalendorinių dienų).
- Jeigu perkančioji organizacija netenkina pateiktos pretenzijos, jos sprendimą galima apskųsti teismui taip pat laikantis numatytų terminų: supaprastintų bei mažos vertės pirkimų atveju terminas pateikti ieškinį apygardos teismui yra 5 darbo dienos (tarptautinės vertės pirkimuose - 10 kalendorinių dienų).
- Terminas pareikšti ieškinį dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, padarius esminį sutarties pažeidimą (įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą) yra 30 dienų.
- Terminas pareikšti ieškinį dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra 6 mėnesiai (LR VPĮ 105 str.).
Itin trumpi terminai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimų procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai bei teisių gynybai.
Nors Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateiktą informaciją naudoja vykdant prevencinę pirkimų priežiūrą ir atliekant pirkimų vykdytojų pirkimų vertinimą ir tikrinimą, ji neprivalo atlikti patikrinimo ar imtis kitų prašomų atlikti veiksmų. Viešųjų lėšų ir nuosavybės administravimas patenka į bendrą interesą, todėl esant LR VPĮ pažeidimams, kurie gali būti vertinami kaip viešo intereso pažeidimas, galima su prašymu kreiptis į Generalinę ar apygardos prokuratūrą. Taip pat, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pagrindinė antikorupcinė institucija, į kurią su pareiškimu dėl korupcijos gali kreiptis kiekvienas asmuo.
Perkančiųjų subjektų vadovų ir kitų asmenų atsakomybė (VPĮ 106 str.)
VPĮ 106 straipsnyje yra reglamentuojama perkančiojo subjekto vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė už VPĮ ir susijusių teisės aktų tinkamą laikymąsi ir taikymą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų vadovų, o 2 dalyje - komisijos narių, ekspertų, stebėtojų, už sutarties vykdymą atsakingų asmenų ir kitų asmenų, susijusių su perkančiųjų subjektų atliekamais pirkimais, atsakomybė už neteisėtą pirkimų procedūrų vykdymą. VPĮ 106 straipsnio 2 dalis yra nukreipiančioji norma, nustatanti, kad visi nurodyti asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (pvz., ANK 184 straipsnyje įtvirtinta komisijos narių, balsavusių už neteisėto sprendimo priėmimą, atsakomybė).
Perkančiojo subjekto vadovas visais atvejais atsako už sprendimus, kuriuos priima. Jam nėra taikoma atsakomybė už kitų darbuotojų atliekamus savarankiškus veiksmus ar sprendimus vien dėl to, kad jis yra vadovas. Atsižvelgiant į perkančiojo subjekto vadovo teisinį santykį su perkančiuoju subjektu, taip pat į pažeidimo pobūdį, jam gali būti taikoma drausminė, tarnybinė, civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
Administracinė atsakomybė už VPĮ pažeidimus gali kilti tik tuo atveju, jei asmuo padarė pažeidimą, reglamentuojamą VPĮ. Tuo tarpu, jei atitinkamas asmens pareigos neatlikimas ar neteisėto sprendimo priėmimas nėra reglamentuojamas VPĮ, atsakomybė gali kilti pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
tags: #baudos #uz #viesuju #pirkimu #istatymo #pazeidimas