Baudos ir taisyklės lašišų ir šlakių žvejybai Lietuvoje

Lašišų (Salmo salar) žvejyba Lietuvoje yra viena įspūdingiausių ir labiausiai laukiamų žvejybos patirčių. Šios karališkos žuvys, dar vadinamos Atlanto lašišomis, išsiskiria savo dydžiu, skoniu ir unikaliu gyvenimo ciklu. Jos yra anadrominės žuvys, didžiąją gyvenimo dalį praleidžiančios jūroje, tačiau neršti grįžtančios į gėlo vandens upes, kuriose gimė. Suaugusios lašišos gali užaugti iki 1,5 metro ilgio ir sverti daugiau nei 30 kilogramų.

Baltijos jūroje lašišos maitinasi smulkiomis žuvimis, ypač silkėmis ir šprotais, taip pat vėžiagyviais, moliuskais ir zooplanktonu. Grįžusios į upes neršti, jos tampa daug išrankesnės maistui, o artėjant nerštui gali visai nustoti maitintis. Lietuvoje lašišų žvejyba yra griežtai reglamentuojama ir padalinta į kelis skirtingus laikotarpius, kiekvienu sezonu galiojant specifinėms taisyklėms ir reikalavimams.

Svarbiausi žvejybos draudimai ir apribojimai

Aplinkos apsaugos departamento atstovai atkreipia dėmesį, kad taisyklių nepaisymas gali užtraukti atsakomybę, todėl ragina žvejus būti sąmoningus ir atsakingus. Šie pokyčiai yra susiję su žuvų neršto laikotarpiu, todėl itin svarbu jų laikytis, siekiant apsaugoti vandens ekosistemas. Gyventojams primenama, kad kilus klausimams visuomet galima kreiptis konsultacijos.

Bendrieji draudimai žvejybai Lietuvoje

• Salatis: nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.
• Karšiai: nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus karšių žvejybą polderiuose); taip pat draudžiama žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.
• Kiršlys: nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.
• Sterkas: nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.
• Lydekos: nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.
• Šamas: nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
• Siauražnypliai vėžiai: nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.
• Unguriai: visus metus Kuršių mariose.

Lašišų ir šlakių žvejybos specifiniai draudimai ir reikalavimai

Prasidėjus rudens migracijai ir nerštui, siekiant apsaugoti lašišas ir šlakius, Lietuvoje įsigalioja griežti žvejybos ribojimai. Šis laikotarpis yra ypač svarbus, todėl aplinkosaugininkai vykdo sustiprintą kontrolę.

• Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba, nakties metu ji yra draudžiama - tai yra praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos arba likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).
• Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).
• Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius (anksčiau minėta ir nuo rugpjūčio 31 d. draudžiama).
• Draudžiama žvejoti nuo spalio 16 d. iki gruodžio 25 d. lašišas ir šlakius natūralios kilmės masalais.
• Draudžiama žvejoti Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.
• Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių privaloma paleisti visus sugautus šlakius ir lašišas.
• Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. galioja draudimas žvejoti marguosius upėtakius taisyklių 2 priede nurodytose upėse.
• Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos.
• Lašišas ir šlakius - ne mažesnius nei 65 cm dydžio - bus galima pasilikti tik pasibaigus nerštui, t. y. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.
• Rugsėjo 16 d. - spalio 15 d. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.
• Nuo rugsėjo 16 d. draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis, kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.
• Liepos 1 d. - gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.

Kiti svarbūs draudimai

• Niedaus ornitologinio draustinio teritorijoje draudžiama žvejoti nuo balandžio 1 d.
• Žuvitakiuose ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) žvejoti draudžiama.
• Per vieną žvejybą leidžiama sugauti 1 lašišą arba 1 šlakį ne mažesnius kaip 65 cm.

Žvejybos leidimai ir taisyklės

Lašišų ir šlakių žvejybos metu privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę. Ji suteikia teisę žvejoti valstybiniame telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba. Aplinkos ministerija primena, kad nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. išduodamos 15 eurų kainuojančios žvejo mėgėjo kortelės, suteikiančios teisę paimti vieną ne mažesnį kaip 65 cm dydžio lašišą arba šlakį. Negaudantys lašišų ir šlakių arba nedelsiant paleidžiantys šias žuvis žvejai gali žvejoti be kortelės nuo sausio 1 d.

Svarbu prisiminti: net ir turint žvejo mėgėjo kortelę, rudenį privaloma paleisti visas lašišas ir šlakius. Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį sudaryta tik po neršto - nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. Paleidžiant nespėjusias išneršti lašišas ir šlakius, apsaugomos ne tik suaugusios žuvys, bet ir sudaroma galimybė natūraliai atsikurti žuvų ištekliams. Žvejo mėgėjo kortelę privaloma turėti žvejybos vietoje.

Apie sugautą ir paimamą laimikį per 10 min būtina pranešti per ALIS sistemą, SMS arba el. paštu. Sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes turi būti nuplėšiama žvejo mėgėjo kortelės dalis; nuplėšta žvejo mėgėjo kortelė nesuteikia teisės žvejoti.

Žvejybos kortelių užsakymas

• Užsisakyti žvejo mėgėjo kortelę (lašišų ir šlakių žvejybai) Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) galima per atitinkamą sistemą.
• Užsisakyti žvejo mėgėjo kortelę (kitų žuvų limituotai žvejybai) per ALIS galima per atitinkamą sistemą.

Nemokamos žvejybos teisė

Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, gali žvejoti lašišas ir šlakius tik „pagavai - paleisk“ principu. Norėdami pasiimti sugautą lašišą ar šlakį (sausio 1 d. - balandžio 30 d. laikotarpiu), turite žvejoti įsigiję žvejo mėgėjo kortelę.

Pagrindiniai laikotarpiai ir reikalavimai

Lašišų ir šlakių žvejyba Lietuvoje skirstoma į kelis pagrindinius laikotarpius, kuriems galioja skirtingos taisyklės:

• Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.: Leidžiama limituota žvejyba. Būtina žvejo mėgėjo kortelė, galima sugauti 1 lašišą (min. 65 cm), tik šviesiu paros metu. Pranešti apie laimikį per 10 min.
• Nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.: Visiškai draudžiama žvejyba visuose vandens telkiniuose.
• Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d.: Žvejai privalo vadovautis principu „pagavai - paleisk“ ir pagavus šiuo laikotarpiu lašišą arba šlakį būtina jį paleisti atgal į vandens telkinį.
• Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d.: „Pagauk ir paleisk“ principas. Būtina žvejo mėgėjo kortelė, privaloma paleisti visas žuvis, galioja specialūs draudimai upių žiotyse.
• Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d.: Draudžiamose zonose (upių žiotys ir nustatyti ruožai) žvejyba draudžiama 100-500 m atstumu. Taip pat draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius.

Baudos už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejybą

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai griežtai kontroliuoja žvejybos taisyklių laikymąsi. Už pažeidimus numatytos įvairaus dydžio baudos ir kitos sankcijos:

• Žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus: numatyta baudžiamoji atsakomybė - bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
• Žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus: gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu (ankstesniuose duomenyse nurodyta bauda iki 300 eurų ir įrankių konfiskavimas).
• Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones: gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
• Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį: taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis (kitur nurodyta 580 eurų, o ankstesniuose duomenyse - daugiau kaip 630 eurų).
• Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis: skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.
• Už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus draudimo metu: gresia administracinė atsakomybė, o baudos paprastai siekia nuo 120 iki 300 eurų.
• Už žvejybą draudžiamu būdu - tinklais, užkabinamuoju būdu - bauda svyruoja nuo 115 iki 289 Eur.

Neteisėtai žvejojantys asmenys turi atlyginti baudą ir žalą, kuri kiekvienai žuviai skaičiuojama atskirai ir prisideda prie baudos.

Žalos apskaičiavimo įkainiai už kitas žuvis

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis pasakojo, kad mariose žvejojantys verslininkai turi taškų sistemą, kuri suteikia įvairių lengvatų - pavirsta pinigais. Kai žvejams dalijami žvejybos limitai, kvotos, atsižvelgiama į tai, ar jie buvo padarę pažeidimų. Jeigu verslininkas gauna baudą, jam iškart nubraukiama 50 proc. taškų.

Didžiausiais įkainiais žala žuvų ištekliams skaičiuojama už pagautą eršketinę žuvį, šamą, šlakį ar bet kurią į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą žuvį - 202,60 lito. Lygiai pusę tos sumos teks atskaičiuoti tam, kuris neleistinu būdu, neleistinu laiku ir neleistinoje vietoje sužvejos karšį, lydeką, margąjį upėtakį, salatį, syką, sterką, ungurį, ūsorių ar vėgėlę. Neleistinai pagautas kiekvienas baltasis amūras, karpis, karšis, lynas, meknė, ožka, otas, peledė, perpelė, plačiakaktis, šapalas, vaivorykštinis upėtakis ar žiobris brakonieriui atsieina papildomus 40,52 lito, o bet kuri dar smulkesnė žuvelė - 10,13 lito. Maksimali bauda, kurią aplinkosaugininkai gali skirti už šiurkščius žvejybos taisyklių pažeidimus, yra 700 litų, o vidutinė siekia 445 litus.

Lašišų žvejybos vietos ir metodai

Lašišos renkasi specifines vietas upėse, kur gali rasti tiek poilsio zonas, tiek patogias vietas maisto gaudymui. Produktyviausios vietos yra ties srovės lūžiais, kur susidaro vandens sūkuriai ir ramesnės zonos. Čia žuvys gali taupyti energiją ir tuo pačiu metu stebėti pro šalį plaukiantį grobį.

Populiariausios žvejybos vietos

• Nemuno žemupys ties Rusne: pasižymi giliomis duobėmis ir stipria srove, čia lašišos sustoja pailsėti prieš tęsdamos kelionę aukštyn upe. Rusnės ruože yra daug natūralių kliūčių ir srovės lūžių, sukuriančių idealias sąlygas lašišų žvejybai.
• Neries ruožas tarp Vilniaus ir Kauno: išsiskiria akmenuotu dugnu ir įvairiu reljefu. Ypač perspektyvios vietos yra ties Verkiais, Valakampiais ir Kernave, kur upė formuoja gilius posūkius ir sraunumas.
• Minijos upė žemiau Gargždų: pasižymi natūraliu, mažai pakeistu vagos reljefu. Čia gausu rėvų, duobių ir srovės lūžių, sudarančių puikias sąlygas lašišų žvejybai.

Upių ruožai, kuriuose galioja specialūs apribojimai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visur žvejyba leidžiama vienodomis sąlygomis. Konkretūs upių ruožai, nurodyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede, yra skirti tik lašišų ir šlakių apsaugai, todėl draudžiama taikyti būdus, kuriais galėtų būti sugautos šios žuvys. Visą upių ruožų sąrašą, kuriuose taikomi draudimai, galima rasti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede.

Vandens telkiniai, kuriuose nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. limituota žvejyba yra leidžiama:

• Neris nuo žiočių iki Karaliaus Mindaugo tilto ir nuo Žirmūnų tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos.
• Žeimena nuo žiočių iki Lakajos žiočių.
• Vilnia nuo žiočių iki Kenos žiočių.
• Šventoji nuo žiočių iki tilto kelyje Kavarskas-Kurkliai ir nuo Kavarsko užtvankos iki tilto Anykščiuose A. Vienuolio g.
• Siesartis nuo žiočių iki Želvos-Balninkų tilto.
• Širvinta nuo žiočių iki Liukonių tilto.
• Dubysa nuo žiočių iki Kražantės žiočių.
• Jūra nuo žiočių iki Tauragės Versmės gimnazijos.
• Minija nuo Lankupių iki Salanto žiočių.
• Veiviržas nuo žiočių iki geležinkelio Klaipėda-Šilutė tilto.
• Akmena-Danė nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos.
• Šventoji (pajūrio) nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos.
• Venta nuo Viekšnių užtvankos iki Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos.

Draudžiami upių ruožai

• Nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste, net jei tiesiogiai žvejoti nedraudžiama, šiuo laikotarpiu griežtai draudžiama naudoti dirbtinius masalus ar žuvelę.
• Šventoji nuo tilto kelyje Kavarskas-Kurkliai iki Kavarsko užtvankos ir nuo tilto Anykščiuose A. Vienuolio g.
• Lapainia (kelias Nr. Siesartis nuo Želvos-Balninkų tilto iki kelio Nr. Smeltaitė (nuo žiočių iki Jonušų k. Durpyno g.
• Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d.: nuo Jonavos J. Ralio g. nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki tilto Anykščiuose A. Vilnios upėje nuo žiočių iki Kenos žiočių ir Žeimenos upėje nuo žiočių iki Lakajos žiočių nuo spalio 1 d.
• Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. ir nuo rugsėjo 16 d. (Nuo Kopų g.)
• Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo liepos 1 d.
• Likusiuose Neries ruožuose žvejyba leidžiama tik turint galiojantį mėgėjiškos žvejybos bilietą.

Geriausias laikas ir sąlygos žvejybai

Geriausias paros metas lašišų žvejybai yra ankstyvos ryto valandos, dar prieš saulėtekį ir 2-3 valandos po jo. Šiuo metu žuvys būna aktyviausios ir dažniau maitinasi. Oro sąlygos taip pat turi didelę įtaką žvejybos sėkmei. Apsiniaukęs dangus yra palankesnis nei skaidri, saulėta diena, nes sumažina šešėlių kontrastą vandenyje ir žuvys jaučiasi saugiau. Vandens skaidrumas irgi svarbus faktorius. Geriausias kibimas būna, kai vanduo yra vidutinio skaidrumo - nei per skaidrus, nei per drumstas.

Populiariausi lašišų žvejybos metodai

• Spiningavimas: Tai efektyviausias metodas, naudojant dirbtinius masalus, tokius kaip vobleriai, sukriukės ar blizgės.
• Muselinė žvejyba: Tai sportiškas ir elegantiškas būdas, kai naudojamos specialios muselės.
• Plūdurinis metodas.
• Jūrinė žvejyba nuo kranto: Naujas ir sparčiai populiarėjantis metodas, kai naudojami ilgi spiningai.
• Velkiavimas Baltijos jūroje: Populiarus, bet reikalaujantis specialios įrangos ir patirties.

Kadangi lašiša yra stipri ir aktyvi žuvis, labai svarbu pasirinkti tinkamą įrangą. Rekomenduojama naudoti spiningo kotus, kurių ilgis 2,7-3,3 metro, nes tai leidžia patogiai mesti masalą ir geriau kontroliuoti laimikį.

Kaip elgtis su sugauta žuvimi

Aplinkosaugininkai primena, kad ir prieš pradėdami žvejoti, ir žvejodami visi žvejai privalo surinkti atliekas 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o baigę žvejoti jas išvežti į atliekų surinkimo konteinerius. Tvarkinga aplinka padeda išsaugoti gamtą ir teikia malonesnę žvejybos patirtį.

Po laimikio - 6 žingsniai geresnės žuvies link!

1. Žvejyboje reikėtų turėti graibštą. Jis padeda greičiau ištraukti žuvį ir jos nesužaloti.
2. Imant žuvį rankos turėtų būti šlapios. Jei tai darome sausomis rankomis ar rankšluosčiu ar medžiagos skiaute, nuo žuvies nubraukiamos gleivės, kurios saugo ją nuo ligų ir parazitų.
3. Sugautą žuvį reikėtų laikyti vandenyje: graibšte ar laikant rankomis už uodegos. Ištraukta į sausumą žuvis besiblaškydama nusivalo gleives, patiria daugiau traumų.
4. Paleisti žuvį upėje reikia laikant ją prieš srovę.

Akcija „Lašiša“ ir žuvų išteklių atkūrimas

Akcija „Lašiša“ tradiciškai organizuojama siekiant užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose. Lašišos nuo seniausių laikų yra vienos iš labiausiai vertinamų žuvų mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Jų ištekliai šalyje labai sumažėjo, ir XX a. 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Deja, daugiausia šių žuvų netenkame dėl žmonių kaltės.

Vilnius - vienintelė Europos sostinė, per kurią tekančioje upėje neršia lašišos. Aplinkosaugininkai, norėdami išsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias lašišas bei šlakius, stiprina pajėgas ir prisijungti prie akcijos kviečia Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos bei kitų tarnybų pareigūnus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad rūpinamasi ne tik išaiškinti asmenis, darančius ar padariusius pažeidimą, bet ir nusižengimų prevencija - tikslas yra užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui.

Kliūtys lašišų išsaugojimui

Šiuo metu į nerštavietes migruojančios lašišos ir šlakiai susiduria su daug kliūčių, pavyzdžiui, meškerėmis ar tinklais žuvis gaudančiais brakonieriais, užtvankomis, hidroelektrinėmis. Kai kuriose užtvankose, elektrinėse yra įrengti žuvitakiai - žuvų pralaidos. Todėl labai svarbu, kad lašišos ir šlakiai galėtų sėkmingai įveikti tokias kliūtis ir keliauti toliau, o ne taptų brakonierių grobiu. Teisės aktai reikalauja, kad lašišinėse upėse, kuriose įrengti žuvitakiai, nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. jie funkcionuotų ir sudarytų sąlygas žuvims pasiekti nerštavietes.

Akcijos „Lašiša“ vykdymas ir rezultatai

Akcija „Lašiša“ vyksta visoje Lietuvoje, bet ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams. Taip pat tikrinami šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai.

Nurodytose vietose organizuojami reidai, vyksta reguliari verslinės, mėgėjiškos ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiuoju paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones. Akcija „Lašiša“ trunka iki lapkričio 15 d. Visuomenei reguliariai pranešama apie rezultatus, taip pat teikiama aplinkosauginė informacija vietiniams gyventojams ir per reidus tikrinamiems asmenims.

Akcijos „Lašiša“ istorija ir sėkmė

Jei dar prieš dešimtmetį akcijų „Lašiša“ metu pažeidimai buvo skaičiuojami šimtais, tai dabar jų pasitaiko vis rečiau, o žvejai džiaugiasi, kad į upes kasmet neršti atplaukia vis daugiau šių vertingųjų žuvų. Pavyzdžiui, pernai (2015 m.) akcijos „Lašiša“ metu buvo patikrinta daugiau kaip 4000 žvejų ir tik 2 proc. iš jų žvejojo neturėdami reikalingų leidimų. Tuo metu dar prieš dešimtmetį panašūs pažeidimai buvo skaičiuojami šimtais.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, per visą akcijų „Lašiša“ istoriją situacija smarkiai pasikeitė ir upėse, ir jų pakrantėse. Ir žvejų sąmoningumas išaugo, ir brakonierių sumažėjo, ir lašišų ištekliai išlieka stabilūs. Pavyzdžiui, pernai Žeimenoje lašišų jauniklių buvo užfiksuota daugiausiai per visą istoriją. Anot jo, žvejai šiemet taip pat daug aktyviau teikia ataskaitas apie sugautas žuvis - nurodo jų dydį, lytį, sugavimo vietą. O tai taip pat padeda efektyviau vykdyti kontrolę ir stebėti lašišų populiaciją.

Ichtiologų skaičiavimais, pastaraisiais metais Lietuvos upėse neršia apie 40 tūkst. lašišų ir šlakių, o gaudyti šias žuvis pas mus jau atvyksta ne tik lietuviai, bet ir meškeriotojai iš užsienio šalių. Pasak V. Graičiūno, tyrimai rodo, jog per metus Lietuvos upėse žvejai mėgėjai sugauna 1500-2000 lašišų.

Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys sako, kad akcijos „Lašiša“ yra tik viena priežasčių, kodėl pavyko Atlanto lašišas sugrąžinti į Lietuvos upes. Pati šios sėkmės istorijos pradžia siekia dar senesnius laikus nei buvo pradėtos vykdyti šios aplinkosauginės akcijos. Pasitelkus į pagalbą mokslininkus, paaiškėjo, kad natūraliai lašišų ištekliai neatsistatys, todėl jau 1999 m. pradėjo veikti lašišų veislynas, kuriame užauginti lašišų ir šlakių jaunikliai keliavo ir tebekeliauja į Lietuvos upes.

Tad pagaliau lašišas buvo galima išbraukti iš Raudonosios knygos ir pradėti organizuoti licencinę šių žuvų mėgėjišką žūklę. Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos darbai turi vykti nuolat, o šių žuvų žūklė toliau turi išlikt licencijuojama ir aktyviai kontroliuojama.

Pažeidimų nustatymo priemonės

Pernai akcijos „Lašiša“ metu taip pat buvo sulaikytas ne vienas brakonierius, bandęs pasipelnyti iš lašišų gaudymo tinklais bei elektra. Visą akcijos „Lašiša“ laikotarpį bus ne tik vykdomi reidai, stabdomi ir tikrinami automobiliai ar budima lašišinių žuvų migracijos bei neršto vietose, bet ir pasitelktas sraigtasparnis, slaptos filmavimo kameros ir net bepilotės skraidyklės, vadinamieji dronai. Naktinį gamtosaugininkų darbą labai palengvino pernai gautas šiuolaikiška technika - termovizorius, kuriuo tamsoje galima pastebėti bet kurį šilumą skleidžiantį kūną, taigi - ir žmogų.

2024 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 244 reidus, kurių metu patikrino 1386 žvejus mėgėjus ir 15 žvejų verslininkų. Iš nustatytų 176 pažeidimų 50 procentų sudaro šiurkštūs pažeidimai, o žala aplinkai siekė 69 526 eurus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui, pavyzdžiui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu.

Pranešimas apie pažeidimus

Kviečiame piliečius apie aplinkos apsaugos pažeidimus pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo skyriaus telefonu (8 5) 273 2995. Gyventojus šiais klausimais konsultuoja specialistai bendruoju konsultavimo telefonu +370 700 02022. Greita visuomenės reakcija užtikrina operatyvų pareigūnų įsitraukimą. Akcija „Saugom lašišą“ kiekvienais metais sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Pilietiški žmonės aktyviai praneša apie pastebėtus pažeidimus, o neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, visuomeninės organizacijos ir žiniasklaida padėjo sustiprinti prevencinę veiklą ir išaiškinti pažeidimus.

tags: #baudos #uz #lasisu #gaudyma

Populiarūs įrašai:

• Išsamus Land Cruiser 120 spyruoklių gidas
• Viskas apie Ford Escort ratlankius ir padangas
• Vitaminų ir mineralų papildymo taisyklės ES
• E46 saugiklių keitimo vadovas
• legendinių automobilių modelių apžvalga