Dviračių saugumą Lietuvoje griežtai reglamentuoja nacionalinės Kelių eismo taisyklės (KET). Kiekvienas dviratininkas privalo užtikrinti, kad jo dviratis būtų aprūpintas privalomomis priemonėmis ir laikytųsi saugos praktikos, siekiant išvengti baudų ir avarijų.
Pagrindiniai dviratininkų reikalavimai
Privaloma dviračio įranga
Kiekvienas dviratis, važiuojantis viešaisiais keliais Lietuvoje, privalo turėti šiuos penkis techninius elementus:
- Veikiantis stabdys: Bent vienas - priekinis arba galinis. KET rekomenduoja abu, tačiau teisiniu minimumu laikomas bent vienas veikiantis stabdys.
- Garso signalas: Paprastai tai skambutis. Jo paskirtis - perspėti pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius.
- Raudonas galinis atšvaitas: Privalomas visada, ne tik tamsoje. Tai pasyvaus matomumo elementas, atspindintis automobilių žibintų šviesą.
- Oranžiniai šoniniai atšvaitai: Pritvirtinti prie ratų stipinų arba ratlankių iš abiejų pusių.
- Žibintai: Privalomi tamsoje ir esant blogam matomumui. Tai baltas priekinis ir raudonas galinis žibintas. Dieną, kai matomumas geras, žibintai neprivalomi. Tačiau tamsiuoju paros metu arba rūke privalomi abu.
Šalmo dėvėjimas
Važiuoti užsidėjus ir užsisegus šalmą būtina dviračių vairuotojams ir keleiviams iki 18 metų. Vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas rekomenduojamas, bet nėra privalomas. Šalmas turi būti tinkamo dydžio ir gerai užsegtas.
Matomumo užtikrinimas: liemenės ir žibintai
Dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Šis reikalavimas taikomas šviesiuoju paros metu važiuojant važiuojamąja kelio dalimi.
2014-ųjų metų viduryje pasikeitusios taisyklės privertė dviratininkus važiuoti dėvint šviesą atspindinčias liemenes arba įjungtais žibintais. Važiuojant dviračių takais, kelkraščiu arba šaligatviu, nei dėvėti šviesą atspindinčios liemenės, nei važiuoti įjungus dviračio žibintų, nereikia. Tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, privalomi abu šie reikalavimai: ir ryškiaspalvė liemenė, ir įjungti žibintai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais yra ne tik geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenė, bet ir kitas šių spalvų viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužis su iš visų pusių kitiems eismo dalyviams matomais šviesą atspindinčiais elementais.
Važiavimo tvarka ir eismo ypatumai
Važiavimas šaligatviu ir pėsčiųjų takais
Dviratininkai šaligatviu galės važiuoti, kai jų važiavimo greitis ne didesnis kaip 3-7 km/h, ir visais atvejais dviratininkas turės praleisti pėsčiąjį. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Važiavimo takų pirmenybė
Jei prie kelio ar kelkraštyje yra dviračio takas (kelio ženklas 411 „Dviračių takas“), važiuoti važiuojamąja kelio dalimi ar kelkraščiu neleidžiama. Kelkraščiu galima važiuoti, jei jis yra tinkamas važiavimui (su asfalto arba betono danga). Pėsčiųjų ir dviračių taku (kelio ženklas 413) leidžiama eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kito, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta.
Kirtimo taisyklės: sankryžos ir perėjos
- Sankryžos: Važiuodami per sankryžas, dviračių vairuotojai turi jas kirsti ta pačia tvarka, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai (stebėti šviesoforo signalus, pirmumo ženklus, laikytis dešinės pusės taisyklės). Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
- Pėsčiųjų perėjos: Pagal KET, važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama. Būtina nulipti nuo dviračio ir persivesti jį per perėją. Dažnai matomas vaizdas, kai dviratininkai kartu su pėsčiaisiais visu greičiu lekia per pėsčiųjų perėją, yra draudžiamas. Tai negalioja specialioms dviračių juostoms, kertančioms važiuojamąją kelio dalį, kurios paprastai nudažomos spalvomis (dažnai žalia).
- Dviračių pervažos: Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų (KET 3 priedo 1.14. punktas), žymi vietą, kur dviračių takas ar juosta kerta važiuojamąją dalį. Kai dviračių takas ar juosta kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų arba važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka, tada dviratininkas neturi duoti kelio.
Saugaus elgesio principai
- Kliūties lenkimas: Jei važiuojant dviračiu priešakyje staiga išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia. Automobilių vairuotojams taip pat reikia atsargiai apvažiuoti dviratininkus, maždaug 1,5 metro atstumu nuo jų.
- Smūgis į pravertas automobilio dureles: Vienas dažniausių eismo įvykių, į kuriuos pakliūva dviratininkai, yra atsitrenkimas į staiga atidarytas automobilio dureles. Būkite budrūs prie stovinčių automobilių.
- Važiavimas dviračiu prieš eismą: Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai. Važiavimas prieš eismą kelia pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
- Sustojimas nematomoje zonoje: Dviratininkai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip tampa jų vairuotojams sunkiai matomi, kas gali sukelti avarines situacijas.
Elektriniai dviračiai ir mikrojudumo priemonės
Jei elektrinio dviračio ar motorinio dviračio greitis yra iki 25 kilometrų per valandą, o variklio galia neviršija 1 kW, jis priskiriamas dviračiams ir jokių papildomų dokumentų jam nereikia. Juo galima važiuoti tiek dviračių takais, tiek šaligatviais, tiek automobilių keliais.
Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
Jei elektrinis dviratis, mopedas, paspirtukas arba vadinamasis čioperis išvysto didesnį nei 25 km/val. (iki 45 km/val.) greitį, jam jau reikalingas AM arba bet kurios kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimas, valstybinis numeris ir registracija, techninė apžiūra bei civilinis draudimas.
Baudos už KET pažeidimus dviratininkams
Baudos už trūkstamą dviračio įrangą
Kiekvieną pavasarį Lietuvos kelių policija padažnina dviratininkų patikrinimus. Trūkstama dviračio įranga, tokia kaip žibintai, atšvaitai, skambutis ar tinkamai veikiantys stabdžiai, užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų.
Baudos už važiavimą per perėją ir šviesoforo signalų nepaisymą
Kiti dažni dviratininkų pažeidimai, tokie kaip pėsčiųjų perėjos kirtimas nenulipant nuo dviračio ar draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymas, užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Baudos už neblaivų vairavimą
Važiavimas dviračiu išgėrus yra labai pavojingas ir baudžiamas. Lietuvos policija dažnai fiksuoja neblaivių dviratininkų sukeltus ar patirtus incidentus, neretai pasibaigiančius sunkiomis traumomis ar net mirtimi. Štai keletas pavyzdžių:
- Lapkričio 6-ąją po 17 val. Raseinių r., Virgainių k., po automobilio VOLVO ratais žuvo 70-metis dviratininkas, kuris kelių sankirtoje staiga pasuko į kairę, norėdamas kirsti autostradą. Vyras buvo be šviesą atspindinčios liemenės.
- 52 metų Joniškio rajono gyventojui, lapkričio 20-sios naktį girtam važiavusiam namo ir nesuvaldžiusiam dviračio, medikai konstatavo šonkaulių lūžius ir galvos žaizdas. Ryte jam dar buvo konstatuotas 0,89 prom. girtumas.
- Spalio 26-osios vidurdienį 54 metų vyras iš Lieporų kaimo į ligoninę buvo atvežtas su 2,08 prom. girtumu, griūdamas nuo dviračio susilaužė nosį.
- 55 metų šiaulietis ligoninėje atsidūrė spalio 29-osios vakare dėl traumuotos galvos, kai, stumdamas dviratį, tėškėsi ant važiuojamosios dalies esant 2,29 prom. girtumui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK 428 str.), baudos už neblaivų dviračio vairavimą yra šios:
- Kai girtumas yra ne mažesnis negu 0,41 promilės, bet ne didesnis negu 1,5 promilės, dviratininkui skiriama bauda nuo 80 iki 150 eurų.
- Jei girtumas yra per 1,51 promilės, ar asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar vengia pasitikrinti dėl neblaivumo, numatoma bauda nuo 150 iki 200 eurų.
Policijos duomenimis, per vieną mėnesį (nuo spalio vidurio iki lapkričio vidurio) Šiaulių apskrityje baudos už dviračio vairavimą buvo paskirtos net 55 neblaiviems dviratininkams.
Visuomenės ir pareigūnų požiūris į taisykles
Policijos pozicija ir statistika
Policijos pareigūnai, rūpindamiesi eismo dalyvių saugumu kelyje, pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus sveikata ir gyvybė yra svarbiau nei tam tikri suvaržymai ar nepatogumai. Šiais metais (iki birželio 25-osios) Lietuvoje eismo įvykiuose jau žuvo 9 dviračių vairuotojai, iš jų net 7 - šviesiuoju paros metu, sužeista 160 šių eismo dalyvių, tarp jų 135 - šviesiuoju paros metu.
Baudų tikslas - vienintelis: padėti susivokti, kad neblaivaus žmogaus kelionė dviračiu tolygi savižudybei, kaip ir važiavimas keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, be dviračio žibintų ir be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais.
Dviratininkų bendrijos kritika ir siūlymai
Nors policija pabrėžia saugumo svarbą, dalis visuomenės ir dviratininkų bendrijų atstovai kritikuoja papildomus reikalavimus dviratininkams, ypač dėl liemenių ir žibintų dienos metu. Dviratininkų bendrijos tarybos narys Linas Vainius teigia, kad „piktinamės nepagrįstais ir nesąmoningais reikalavimais naudoti šviesas dieną arba reglamentuotą aprangą, kurios žmogus negali laisvai pasirinkti. Tokių reikalavimų nėra niekur daugiau pasaulyje“. Pasak jo, šie reikalavimai atgrasys žmones nuo susisiekimo dviračiais ir nepakeis saugumo situacijos keliuose.
Dviratininkų atstovai pažymi, jog daugiausiai dviratininkai į eismo įvykius pakliūna dėl nesaugaus lenkimo. Jie siūlė pataisas, kad būtų reglamentuotas dviratininko lenkimas kelyje ne mažesniu kaip pusantro metro atstumu, tačiau šis pasiūlymas nebuvo priimtas. L. Vainius pabrėžia, kad saugaus greičio laikymasis, chuliganiško elgesio ir neblaivių vairuotojų mažinimas yra pagrindiniai dalykai, kurie gadina eismo saugumą.
Vienas akcijos dalyvių Eduardas Kriščiūnas, atvykęs su senoviniais šarvais ir transparentu „Kada šarvai?“, parodijavo Seimo priimtas pataisas, teigdamas, kad tai „dar vienas šaudymas į orą“ ir geras būdas atgrasyti žmones nuo dviračio įsigijimo.
Politinė reakcija
Seimo liberalai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius yra registravę pataisas, siekdami atsisakyti papildomų reikalavimų dviratininkams. Jie įsitikinę, kad liemenės ir įjungti šviesos žibintai dviratininkams turėtų būti privalomi tik tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, nes „pertekliniai ir absurdiški reikalavimai dviratininkams tikslų nepasieks ir didesnio saugumo tikrai negarantuos“.
tags: #bauda #uz #vaziavima #be #liemenes #dviratininku