Automobilių parkavimas miestuose dažnai kelia iššūkių, o taisyklių nesilaikymas gali užtraukti finansines nuobaudas. Svarbu atskirti riboto stovėjimo vietas, kur būtina nurodyti atvykimo laiką, ir mokamas parkavimo zonas, kuriose taikomos rinkliavos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios taisyklės galioja Lietuvoje, kaip skaičiuojamos baudos ir kur kreiptis, jei manote, kad bauda paskirta nepagrįstai, ypač kai kalbama apie pirmą kartą padarytą pažeidimą.

Riboto stovėjimo vietos: privalomas atvykimo laiko nurodymas

Net ir kelioms minutėms automobilį riboto stovėjimo vietose palikus, bet už priekinio lango nepalikus informacijos apie atvykimo laiką, vairuotojai rizikuoja rasti baudos pranešimą. Nenurodžius transporto priemonės atvykimo laiko, gresia administracinė bauda nuo 30 iki 90 eurų, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Tematinė iliustracija: automobilis su parkavimo laikroduku už lango riboto stovėjimo vietoje

Kaip nurodyti atvykimo laiką?

Prie gydymo, ugdymo įstaigų, institucijų, senamiestyje ar kitose sostinės vietose įrengta per 500 riboto laiko stovėjimo vietų, kuriose automobilį nemokamai galima palikti nuo 15 minučių iki 2 valandų. Palikti transporto priemonę ženkle nurodytam laikui vairuotojai gali tik už priekinio stiklo gerai matomoje vietoje palikę specialiai tam skirtą laikroduką ar tiesiog elementariai ranka ant popieriaus užrašę stovėjimo laiko pradžią.

Vairuotojai stovėjimo laiko pradžią gali nurodyti už lango palikdami specialų laikroduką (jų įsigyti galima knygynuose arba specializuotose parduotuvėse). Neturintys laikrodukų ar nenorintys jų pirkti vairuotojai informaciją apie savo transporto priemonės atvykimo laiką gali aiškiai užrašyti ant paprasto lapo bei padėti jį matomoje vietoje. To nepadarius, kontrolė negalės nustatyti stovėjimo trukmės ir fiksuos pažeidimą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, sustoję riboto stovėjimo vietose, susimoka parkavimo mokestį ir ant panelės palieka mokėjimo kvitą. Visgi rinkliavos sumokėjimas neatleidžia nuo atsakomybės laikytis Kelių eismo taisyklių. Mokėjimo kvitas yra netinkamas būdas informuoti apie transporto priemonės atvykimo laiką. Automobilio parkavimas stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje yra nemokamas, tačiau parkuoti automobilį galite tik ženkle nurodytą laiką. Jeigu planuojama stovėti ilgiau nei ženkle nurodyta, privalu patraukti automobilį į kitą vietą, kur tokio ženklo nėra.

Kontrolė nevykdoma tik privačiose valdose, pavyzdžiui, prekybos centrų aikštelėse.

„Tėvelių stotelės“: prevencija ir baudos

Prie ugdymo įstaigų įrengtose trumpalaikio sustojimo vietose, žinomose kaip „Tėvelių stotelės“ (angl. Kiss and ride), galioja ta pati riboto parkavimosi tvarka kaip ir kitur mieste. Todėl vaikus atvežę ar jų pasiimti atvykę tėveliai matomoje vietoje automobilyje turi palikti informaciją apie transporto priemonės atvykimo laiką.

Kontrolės pareigūnai, nustatę, kad „Tėvelių stotelėse“ paliktuose automobiliuose nėra laikroduko ar kitaip nurodyto sustojimo laiko, iki šių mokslo metų pabaigos paliks priminimą laikytis Kelių eismo taisyklių. Pasibaigus prevencinei kampanijai, bus fiksuojami nusižengimai ir vairuotojai sulauks baudų. Be to, pastebėjus, kad automobilis fiksuojamas paliktas nebe pirmą kartą nenurodant sustojimo laiko, bus fiksuojamas pažeidimas net ir prevencinės kampanijos metu.

Apmokamo stovėjimo zonos: rinkliavos ir administracinės baudos

Automobilių parkavimas miesto centre yra opi problema. Lietuvoje už parkavimą galima susimokėti keliomis skirtingomis programėlėmis, tačiau painūs nurodymai kartais klaidina vairuotojus. Svarbu suprasti skirtumą tarp nesumokėtos vietinės rinkliavos ir administracinės baudos.

Infografika: mokamo parkavimo zonos Lietuvos miestuose

Kauno pavyzdys: rinkliava vs. bauda už pirmąjį pažeidimą

Pagal Kauno miesto savivaldybei pavaldžios biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ nustatytą tvarką, laiku nesusimokėjus vietinės rinkliavos, išsiunčiamas pranešimas apie nesumokėtą rinkliavą. Kaip atsakyme portalui nurodė BĮ „Parkavimas Kaune“, šis mokestis nėra bauda, o tik „dar vienas būdas per 30 dienų sumokėti laiku neapmokėtą rinkliavos mokestį už stovėjimą rinkliavos vietoje“. Per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus rinkliavos, atvejis perduodamas Kauno viešosios tvarkos skyriui, surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir paskiriama bauda.

BĮ „Parkavimas Kaune“ nurodo, jog ne laiku sumokėjus rinkliavą, vėliau gali tekti mokėti nuo 15 iki 32 eurų. Geltonojoje zonoje „susitaikymo“ rinkliavos dydis siekia 25 eurus, Senamiesčio - 32 eurus, raudonojoje - 15 eurų. Paradoksalu, tačiau administracinė bauda gali būti ir mažesnio dydžio. Pagal Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) 418 str., pirmą kartą neapmokėjus už vietinę rinkliavą, taikoma 20-40 eurų bauda. Be to, 20 eurų bauda gali būti sumažinama per pusę, jei nusižengimas padaromas pirmą kartą - tad daugeliu atvejų tereikės sumokėti 10 eurų baudą. Tiesa, nusižengus pakartotinai, pagal ANK 418 str. 2 d. numatoma bauda nuo keturiasdešimties iki šimto eurų.

Remiantis BĮ „Parkavimas Kaune“ pateikta informacija, nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. net 79 proc. asmenų renkasi sumokėti rinkliavas. Penktadalis atvejų, kai vairuotojai nesilaiko nustatytos rinkliavų tvarkos, perduodama Viešosios tvarkos skyriui. Liepą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis pasirašė naują įsakymą, kuriuo patikslintas Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų sąrašas - jame dabar įvardyti 36 įgalioti specialistai. Jie turi teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti bylas ir skirti administracines nuobaudas. Įsakymas pakeitė 2024 m. gruodžio sprendimą.

Nors didžioji dalis kauniečių sumoka rinkliavas, pasitaiko ir etatinių pažeidėjų. BĮ „Parkavimas Kaune“ teigia, jog per pastaruosius 12 mėnesių pasitaikė vienas asmuo, kuriam buvo išrašytas 71 pranešimas. Buvo ir dar keli asmenys, kuriems išrašyta keliasdešimt pranešimų (pvz., 36, 43, 53). Paskutiniu metu piktybinių nemokėjimų atvejų pasitaiko labai retai, tvirtina savivaldybei pavaldžios įstaigos atstovai.

Mokėjimo procesas ir zonų specifika

„Judu“ Kontrolės skyriaus vadovas Dainius Jasiukėnas ir biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas pabrėžė, kad pastačius automobilį mokamoje stovėjimo vietoje vairuotojas privalo iš karto sumokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. „Akcentuojame, kad buvimas mašinoje neatleidžia nuo parkavimo mokesčio“, - teigė D. Jasiukėnas. Automobilio pastatymas rinkliavos vietoje, nors ir būnant automobilyje ar prie jo, nuo šios prievolės neatleidžia.

Unikaliausias parkavimas Lietuvoje

Kada mokestis laikomas sumokėtu?

  • Bilietų automatas: Apmokėjimas laikomas įregistruotu, kai bilietų automato ekrane rodomas mokėjimo patvirtinimas.
  • Mobiliosios programėlės ar SMS: Vairuotojas negali atsitraukti nuo automobilio, kol negaus mobiliojo ryšio operatoriaus pranešimo apie atliktą mokėjimą arba programėlės patvirtinimo, kad stovėjimas užsakytas. Tik tada galima pasitraukti nuo pastatytos transporto priemonės.
  • Stovėjimo pabaiga: Pranešimą apie automobilio stovėjimo pabaigos laiką vairuotojas turi išsiųsti tik įlipęs į automobilį, prieš pat išvažiuojant, aiškino „Judu“ atstovas.

Skirtingos parkavimo zonos, skirtingi tarifai ir galimos klaidos

Mokėjimo už stovėjimą taisyklės ir zonos skiriasi priklausomai nuo miesto. Svarbu žinoti, kad sumokėjus už pigesnę zoną ir stovint brangesnėje zonoje, fiksuojamas galimas vietinės rinkliavos pažeidimas. Už sumokėtą rinkliavą automobilį galima statyti toje pačioje ar žemesnės kainos zonoje.

  • Vilnius: D. Jasiukėnas vardijo, kad Vilniuje, sumokėjus už žaliąją zoną (1 val. - 0,30 euro), automobilį galima statyti tik joje. Sumokėjus už geltonąją zoną (1 val. - 0,60 euro), automobilį galima statyti tiek joje, tiek ir žalioje zonoje. Sumokėjus už raudonąją zoną (1 val. - 1,50 euro), automobilį galima statyti ir raudonoje, ir geltonoje, ir žalioje. O, sumokėjus už mėlynąją zoną (1 val. - 2,50 euro), automobilį galima statyti visur. „Judu“ atstovas vardijo, kad kontrolierius, pastebėjęs automobilį, kurio vairuotojas už stovėjimą nesumokėjo (ar sumokėjo ne už tą zoną), palieka pranešimą, pagal kurį asmuo turi sumokėti 4 eurų (žalioje zonoje), 7 eurų (geltonoje zonoje), 20 eurų (raudonoje zonoje) ar 40 eurų (mėlynoje zonoje) rinkliavą. Pasak pašnekovo, sumokėjus už pigesnę zoną primokėti skirtumo nėra galimybės. Tačiau gavus minėtą rinkliavos pranešimą asmuo gali kreiptis dėl už ne tą zoną sumokėtų pinigų grąžinimo.
  • Kaunas: Tuo metu Kaune sumokėjus už žaliąją zoną (1 val. - 0,50 euro), stovėti galima tik joje. Sumokėjus už mėlynąją (1 val. - 1 euras), stovėti galima ir joje, ir žaliojoje. Sumokėjus už raudonąją zoną (1 val. - 2 eurai), stovėti galima raudonoje, mėlynoje ir žalioje. Sumokėjus už geltonąją (1 val. - 2,50 euro), stovėti galima geltonoje, raudonoje, mėlynoje ir žalioje. Sumokėjus už oranžinę (1 val. - 1 euras) ar senamiesčio zoną (1 val. - 2 eurai), automobilį galima statyti atitinkamai tik oranžinėje arba tik senamiesčio zonoje.

Bilietas, įsigytas ilgalaikio stovėjimo zonoje, galioja tik biliete nurodytoje aikštelėje. Stovėjimo laikas negali būti perskaičiuotas nuvažiavus į kitą stovėjimo zoną.

Baudų dydžiai kituose Lietuvos miestuose

Savivaldybių taikomos „baudos“ už laiku neapmokėtą stovėjimą skiriasi ir gali būti didesnės už administracine tvarka skiriamas baudas, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje.

  • Vilnius: Nuo liepos Vilniuje vairuotojai už automobilių stovėjimą moka daugiau. Įmonės JUDU kontrolės skyriaus vadovas Dainius Jasiukėnas tuomet informavo, jog keitėsi ir neapmokėto parkavimo pranešimų dydis. Mėlynojoje zonoje - nuo 40 eurų iki 96 eurų, raudonojoje - nuo 20 eurų iki 35 eurų, geltonojoje - nuo 7 eurų iki 12 eurų, žaliojoje - nuo 4 eurų iki 5 eurų. Taip pat rinkliava pradėta taikyti ir baltojoje zonoje - 5 eurai. Anot D. Jasiukėno, bendras nesumokėtos vietinės rinkliavos pažeidimų skaičius yra apie 9000 per mėnesį. Vairuotojai, radę geltonus lapelius, apmoka apie 70 procentų nuo visų užfiksuotų vietinės rinkliavos pažeidimų. Taigi, nusižengus pirmą kartą bei tai padarius mėlynojoje, raudonojoje arba geltonojoje zonoje, administracinė nuobauda bus žymiai mažesnė nei savivaldybės išrašomas pranešimas ir raginimas susimokėti.
  • Klaipėda: Ši situacija gali priklausyti nuo metų laiko, mat ten rinkliavos dydis šiltojo sezono metu yra didesnis. Nuo rugsėjo 16 d. iki balandžio 30 d. pranešimai apie nesumokėtą stovėjimą „kainuoja“: žaliojoje zonoje - 3 eurai, geltonoje zonoje - 6 eurai, raudonoje zonoje - 18 eurų ir Karklėje ties Olando kepure - 12 eurų. Šiuo laikotarpiu beveik visada pigiau „susitaikyti“ ir apmokėti savivaldybės kontrolierių išrašytą pranešimą, išskyrus raudoną zoną ir vietas prie Olando kepurės. Šiltuoju metų laiku (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d.) savivaldybės skiriamų „nuobaudų“ dydis išauga ir siekia: geltonoje zonoje - 8,4 euro, raudonoje zonoje - 21 euras, žalioje zonoje - 3,6 euro, Karklės zonoje - 7,2 euro, Karklėje ties „Žilvičiu“ - 12 eurų ir Karklėje ties Olando kepure - 30 eurų. Panašu, jog nusižengus pirmą kartą ir tai padarius raudonoje zonoje arba Karklėje, administracine tvarka skiriama bauda bus mažesnė nei numatyta savivaldybės.
  • Šiauliai: Pasak informacijos Šiaulių savivaldybės interneto svetainėje, šiame mieste dviejose zonose savivaldybės numatytas rinkliavos, už laiku neapmokėtą parkavimą, dydis yra didesnis nei administracinė bauda. Žaliojoje zonoje mokestis siekia 8 eurus, geltonojoje zonoje - 12 eurų, raudonojoje zonoje - 20 eurų.
  • Panevėžys: Visais atvejais pigiau yra apmokėti kontrolieriaus išrašytą pranešimą. Jas administruojanti įmonė „Panevėžio būstas“ savo svetainėje nurodo, jog šiame mieste yra tik du pažeidimo rinkliavos dydžiai: raudonojoje zonoje - 10 eurų, o žaliojoje zonoje - 6 eurai.

Skirtumas tarp rinkliavos pranešimo ir administracinės baudos įrašų

Verta pastebėti, jog susimokėjus savivaldybės išrašytus pranešimus apie pažeidimą (t.y., „susitaikymo“ rinkliavą), vairuotojai savo „istorijoje“ neturi įrašo, kad nusižengė įstatymams - apie tai žino tik savivaldybės kontrolieriai. Pasirinkus susimokėti administracinę baudą, policija mato, jog vairuotojas už tokio pobūdžio nusižengimus jau yra baustas.

Kur kreiptis, jei manote, kad bauda paskirta nepagrįstai?

  • Vilnius: Jei asmuo mano, kad kontrolierius pranešimą išrašė nepagrįstai, gali apsilankyti Klientų aptarnavimo centruose arba rašyti el. paštu.
  • Kaunas: Kauno gyventojai, gavę pranešimą apie nesumokėtą rinkliavą, tačiau manantys, kad pažeidimo nepadarė, turėtų surinkti visą informaciją, aprašyti situaciją ir siųsti el. paštu.

BĮ „Parkavimas Kaune“ atstovai teigia, kad dauguma vairuotojų savo įsipareigojimus įvykdo. Tačiau, jeigu mokėjimo laikas sutampa su gauto pranešimo laiku, tuomet reikia surinkti visą informaciją, aprašyti situaciją ir siųsti el. paštu.

Tarptautinė patirtis: Bratislavos modelis pirmą kartą pažeidusiems

Bratislavoje parkavimo baudos yra vienos didžiausių Europoje - iki 78 eurų už neteisingą stovėjimą. Tačiau Slovakijos sostinės valdžia, vadovaujama mero Matušo Vallo, planuoja neįprastą žingsnį: už pirmą per metus parkavimo pažeidimą vairuotojas gautų ne baudą, o tik įspėjimą. Pagal svarstomą pakeitimą, vairuotojas, pirmą kartą per metus nesumokėjęs už parkavimą ar nežymiai viršijęs leistiną stovėjimo laiką, gautų pranešimą apie pažeidimą su praktiniais patarimais - pavyzdžiui, kaip pratęsti parkavimo laiką programėlėje arba kaip jį sutrumpinti anksčiau išvykus.

Taip pat planuojama, kad vairuotojai, kurių metinė ar pusmetinė parkavimo kortelė baigė galioti per pastarąsias septynias dienas, galėtų išvengti baudos, jei per kitas septynias dienas įsigytų naują. Bratislavos valdžia pabrėžia, kad baudų dydis nemažės - 78 eurų maksimumas liks nepakitęs. Švelnesnė tvarka taikoma tik pirmiesiems ar atsitiktiniams pažeidimams. Meras Vallo atvirai kalba, kad parkavimo sistema neturi būti pajamų šaltinis, o priemonė reguliuoti eismą ir padėti gyventojams rasti vietą automobiliui.

Lietuvos didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje - parkavimo kontrolė vykdoma savivaldybių įsteigtų įmonių. Baudos už nesumokėtą parkavimą siekia nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo zonos ir pažeidimo pobūdžio. Bratislavos modelis gali tapti įdomiu pavyzdžiu kitoms Europos sostinėms, atskiriant atsitiktinius pažeidėjus nuo recidyvistų ir skatinant taisyklių laikymąsi ne per baimę, o per supratimą.

tags: #bauda #uz #parkinga #pirma #karta

Populiarūs įrašai: