Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, kuriais siekiama sugriežtinti atsakomybę už aplinkos taršą, ypač įmonėms. Už šiuos pakeitimus balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, o susilaikė 34. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams pritarė 78 nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 38.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad Vyriausybės siūlyta švelnesnė pozicija dėl baudų buvo padidinta komiteto iniciatyva. „Bausmės įmonėms turi būti tikrai griežtos, nes jos gyvena iš tos veiklos, kuri susijusi su taršos valdymu“, - akcentavo komiteto vadovė Seimo posėdyje. „Laisvietis“ Kasparas Adomaitis išreiškė nuomonę, kad Aplinkos apsaugos departamentas „dar turi pasistengti įgyvendinant tas baudas ir realiai skiriant“. Jis taip pat pažymėjo, kad baudos „daug metų buvo nedidintos, nebeatitinka realaus poveikio“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis sutiko, kad atsakomybę už žalą gamtai reikia griežtinti, tačiau manė, jog dabartiniai pakeitimai yra per griežti: „Palengva pereiname iš galimybės reguliavimo administracine tvarka į baudžiamąjį persekiojimą“. Tos pačios frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika prognozavo, kad prezidentas pataisų gali nepasirašyti ir grąžinti jas tobulinti.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius priminė Valstybės kontrolės ataskaitą apie atliekų importą į Lietuvą, pagal kurią per trejus metus įvežta 700 tūkst. tonų atliekų. Jis kėlė klausimą, kur šios atliekos nukeliavo, jei negali būti šalinamos sąvartyne ar deginamos, nors teigiama, kad jos skirtos perdirbimui.
Naujos baudos ir atsakomybės ribos
Su įsigaliojančiomis pataisomis, gyventojams išmetus iki 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų ar iki 7 kubų pavojingų atliekų, bus taikoma administracinė atsakomybė. Viršijus šias ribas, kils baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu taikomos vienodos baudos išmetus nuo 5 kubinių metrų atliekų ir daugiau.
Baudų dydžiai įmonėms
Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos sieks iki 84 tūkst. eurų. Baudų dydis bus tiesiogiai susijęs su išmetamų teršalų kiekiu:
- Išmetus 5-15 kubinių metrų nepavojingų atliekų (šiuo metu - 5-50 kubų) grės 3,9-8,4 tūkst. eurų bauda (šiuo metu - 1,4-3 tūkst. eurų). Už pakartotinį nusižengimą bauda sieks 4,8-11 tūkst. eurų (šiuo metu - 1,7-4 tūkst. eurų).
- Išmetus 5-7 kubų pavojingų atliekų (šiuo metu - 5-50 kubų) bauda sieks 22-39 tūkst. eurų (šiuo metu - 8-14 tūkst. eurų). Už pakartotinį pažeidimą bauda sieks 39-84 tūkst. eurų (šiuo metu - 14-30 tūkst. eurų).
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė per pataisų svarstymą Aplinkos apsaugos komitete rugsėjį tvirtino, kad pokyčiai yra būtini, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų. Aplinkos apsaugos departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Mantė Ramanauskienė tuomet informavo, kad šiemet 407 šiukšlinimo atvejai buvo nustatyti pradėjus veikti „Tvarkau Lietuvą“ įrankiui, kuris leidžia gyventojams greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje.
Didžiausios baudos už žalą aplinkai Lietuvoje
Nors įmonėms ir gyventojams numatomos didesnės baudos, istorija rodo ir išskirtinius atvejus, kai žala aplinkai buvo įvertinta itin didelėmis sumomis.
Įmonės „Akordas 1“ byla
Aplinkos apsaugos departamentas neseniai pranešė, kad trijose Kuršių nerijos vietovėse asfalto atliekas išpylusi įmonė „Akordas 1“ teismo sprendimu turės atlyginti 5,2 mln. eurų žalą aplinkai. Įgyvendindama kelio Neringoje rekonstrukciją, įmonė 2020 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais dalį susidariusių statybinių atliekų vežė ne perdirbėjams, o jas neteisėtai išpylė ir išstumdė ant miško kelių valstybės saugomoje teritorijoje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Atliekos buvo išpiltos Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje, ant grunto kelio dalies Pervalkoje ir ant grunto kelio dalies tarp Neringos-Smiltynės pl. sankryžos ir Žaliojo kelio. Iš viso šiose teritorijose buvo išpilta 1199,635 tonos nefrezuoto asfalto atliekų. Įmonė nesutiko su tuo, kad jos išpiltas frezuotas asfaltas laikytinas atlieka, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kad toks asfaltas yra statybinė atlieka ir jo išpylimas minėtose teritorijose vertintinas kaip teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas. Paskutinė teismo nutartis neskundžiama.
Rekordinė bauda už nelegalų sąvartyną
Pavasarį Aplinkos apsaugos departamentas už 10 tūkst. tonų miško žemėje Vilniaus rajone nelegaliai užkastų atliekų pažeidėjams paskaičiavo 103,9 mln. eurų baudą žalai atlyginti. Tai tapo didžiausia bauda už tokio tipo aplinkosauginį pažeidimą. Departamento atstovė Renata Surovec tuomet sakė, kad „Paskaičiavus išmestų atliekų tankį gauta, kad žemės sklype preliminari atliekų masė 9974,34 t, padaryta žala (pagal preliminarius skaičiavimus) aplinkai - 103 992 468,84 Eur“.
Ši bauda skirta už Vilniaus rajono Juodžių kaime esančiuose sklypuose veikusį nelegalų sąvartyną, kuriame atliekos buvo deginamos ir užkasamos nuo 2010 m. Anksčiau atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad nelegalią veiklą koordinavo Darjušas Zareckis, kurio vadovaujama grupuotė teikdavo atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas. Po departamento sprendimo, atliekų tvarkymo ėmėsi Nacionalinė žemės tarnyba, o jų sutvarkymo išlaidos taip pat gali būti išieškotos iš D. Zareckio.
Kiti dideli žalos aplinkai atvejai
- 2018 m. aplinkos užteršimas naftos produktais Šilutės rajone: žala gamtai įvertinta 55 mln. eurų. Pavojingomis atliekomis buvo užteršta beveik 8 tūkst. kv. m ploto teritorija.
- „Grigeo Klaipėda“ atvejis: Aplinkos apsaugos departamentas pateikė ieškinį dėl 48 mln. eurų žalos.
- Gaisras „Ekologistikos“ padangų saugykloje: žala įvertinta 5,5 mln. eurų.
- 2018 m. statybinių medžiagų užkasimu apkaltinta Vilkaviškio įmonė „Gintrėja“: pateiktas 33 mln. eurų ieškinys.
Kaip vertinama į gamtą paleista tarša?
Aplinkai padarytos žalos apskaičiavimą Lietuvoje reglamentuoja Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika. Tačiau ekspertai pastebi, kad žala dažnai apskaičiuojama tik preliminariai, o visos abejonės vertinamos įtariamojo naudai. Tokiu atveju ikiteisminiai tyrimai negali būti perduodami teisminiam nagrinėjimui, ir didžiausi teršėjai gali išvengti atsakomybės.
Teoriškai, Aplinkos apsaugos įstatymas įtvirtina gamtos išteklių naudotojų ir ūkio subjektų pareigą imtis visų priemonių, kad žalos aplinkai būtų išvengta, o ją padarius - atkurti aplinkos būklę ir atlyginti visus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų vertingumą, galimybę atkurti pažeistą aplinką.
Vis tik, atvejais, kai žalos nustatyti nepavyksta, baudžiamoji atsakomybė netaikoma. Svarbu pažymėti, kad didžiausia Lietuvos ekologine katastrofa laikomas incidentas įvyko 1989 m. tuometinės „Azoto“ gamyklos (dabar „Achema“) teritorijoje, kai išsiliejo tūkstančiai tonų amoniako ir užsidegė amofoso trąšų sandėlis. Incidentas pareikalavo septynių žmonių gyvybių, nukentėjo tūkstančiai gyventojų, tačiau katastrofos padaryta žala gamtai niekada nebuvo įvertinta.
tags: #bauda #uz #aplinkos #tarsa #imonems