Santuokos nutraukimas yra sudėtingas ir emociškai, ir teisiškai procesas, reikalaujantis atidumo ir žinių. Lietuvos Respublikos teisė numato kelis santuokos nutraukimo būdus, priklausomai nuo sutuoktinių sutarimo ir aplinkybių. Svarbu pažymėti, kad santuoką gali nutraukti tik teismas, o nuo 2023 m. sausio 1 d. tam tikrais atvejais - ir notaras. Santuoka visais atvejais laikoma nutraukta tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Norint oficialiai nutraukti santuoką Lietuvoje, nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, turi būti tenkinamos tam tikros teisinės sąlygos. Šios sąlygos užtikrina, kad procesas vyktų sklandžiai ir būtų apsaugoti visų šalių, ypač nepilnamečių vaikų, interesai.
- Egzistuojanti ir galiojanti santuoka: Nutraukti galima tik teisėtai sudarytą ir galiojančią santuoką.
- Lietuvos teismų jurisdikcija: Byla dėl santuokos nutraukimo turi priklausyti Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.
- Santuokos iširimas: Dažniausiai santuoka nutraukiama, kai ji yra faktiškai iširusi. Tai reiškia, kad sutuoktiniai nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio ir neketina ateityje kartu gyventi kaip šeima. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo.
Santuokos nutraukimo būdai
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato tris pagrindinius santuokos nutraukimo būdus, o nauja redakcija papildė ir ketvirtąjį - notarinę tvarką:
- Abiejų sutuoktinių bendru sutarimu;
- Vieno sutuoktinio prašymu;
- Dėl sutuoktinių (arba vieno iš jų) kaltės;
- Notarine tvarka (nuo 2023 m. sausio 1 d.).
Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutarimu
Tai yra pats paprasčiausias, pigiausias ir greičiausias būdas nutraukti santuoką. Sutuoktiniai bendru sutarimu santuoką gali nutraukti tada, kai yra išpildytos šios sąlygos:
- nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
- yra sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių;
- abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
Kai sutuoktiniai priima sprendimą nutraukti santuoką bendru sutarimu, jie privalo teismui paduoti bendrą prašymą nutraukti santuoką. Šis prašymas su priedais turi būti paduotas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismo rūmams.
Nutraukiant santuoką abiejų šalių bendru sutarimu, sutaupoma laiko ir lėšų, kadangi nereikia mokėti žyminio mokesčio, o byla teismas paprastai išsprendžia per mėnesį. Įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos, paprastai per 14 dienų. Santuokos nutraukimo dokumentus privalo pasirašyti abu sutuoktiniai.
Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką šiuo būdu nėra būtinas sutuoktinių dalyvavimas teismo posėdyje.
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
Šiuo būdu santuoką galima nutraukti esant bent vienai iš šių sąlygų:
- sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus (šiuo atveju separacija turi būti nustatyta teismo keliu);
- vienas iš sutuoktinių yra pripažįstamas neveiksniu;
- vienas iš sutuoktinių atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą;
- vienas iš sutuoktinių teismo pripažįstamas dingusiu ir nežinia kur esančiu.
Kai santuoka nutraukiama vieno iš sutuoktinių prašymu, tokia byla yra teisminga pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Norint nutraukti santuoką aptariamu būdu pareiškėjui mokėti žyminio mokesčio taip pat nereikia.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinių (arba vieno iš jų) kaltės
Vienas iš sutuoktinių ar abu gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu yra pagrindo teigti, kad ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl tokio pareigų pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas pasidarė negalimas. Tokios pareigos apima savitarpio pagarbą, moralinę ir materialią paramą, rūpinimąsi vaikais ir šeima, lojalumą vienas kito atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse išskirti 4 kaltės atvejai:
- sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;
- sutuoktinis yra neištikimas;
- sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;
- sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Norint santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, ieškinys turi būti paduotas kaltosios šalies (atsakovo) gyvenamosios vietos apylinkės teismo rūmams. Ginčą inicijuojanti šalis turi būti pajėgi įrodyti kitos šalies kaltą elgesį, lėmusį bendro gyvenimo negalimumą.
Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kitos šalies kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.
Siekiant santuoką nutraukti pastaruoju būdu, teisminį ginčą inicijuojančiai šaliai (ieškovui) kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį. Šio mokesčio dydis priklauso nuo prašomo priteisti turto vertės. Kaip ir bet kurios kitos civilinės bylos atveju, teismui priėmus sprendimą, žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos laimėjusiai.
Santuokos nutraukimas notarine tvarka (nuo 2023 m.)
Nuo 2023 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Civilinio kodekso 3.51 straipsnio redakcijai, santuoką galima nutraukti ir notarine tvarka. Tačiau, norint pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, turi egzistuoti sąlygų visuma:
- nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai;
- abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių;
- abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje;
- sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio;
- negyvena santuokinio gyvenimo;
- sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų.
Esant aukščiau nurodytų sąlygų visumai, sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Svarbu paminėti, kad įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką - notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių, pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Tad tuo atveju, jeigu egzistuoja visos sąlygos, numatytos LR Civilinio kodekso 3.54 (1) str., santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymą gali būti nutraukiama tik notarine tvarka.
Jeigu pareiškėjai, egzistuojant nurodytų sąlygų visumai, užuot kreipęsi į notarą, kreipiasi į teismą, pastarasis priima nutartį atsisakyti nagrinėti tokį prašymą ir išaiškina asmenims teisę kreiptis į notarą.
Dažniausiai sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą, susiduria su problema atitikti reikalavimą ilgiau negu vienerius metus nevesti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį bendrą patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (LR Civilinio kodekso 3.54 (1) straipsnio 1 dalis). Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų santuokos nutraukimui notarine tvarka - bendro ūkio netvarkymo ir santuokinio gyvenimo negyvenimo daugiau nei metus - pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, nes notaras tokį prašymą tvirtinti atsisakys.
Sutuoktinių santuoką, jei jie turi nepilnamečių vaikų, visais atvejais nutraukia teismas, nepriklausomai nuo to, ar ji nutraukiama sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo, ar ginčo tvarka.
Svarbiausi klausimai, sprendžiami nutraukiant santuoką
Nutraukiant santuoką, teismo sprendimu kartu išsprendžiami ir šie klausimai:
- Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir jų išlaikymas: Teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptariami nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimai.
- Turto padalijimas ir kreditoriniai įsipareigojimai: Padalijamas bendras sutuoktinių turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai. Sutartyje nurodomas visas sutuoktinių turimas turtas - tiek bendras, tiek asmeninis, aptarta bendro turto pasidalijimo tvarka, konkrečiai įvardinant, kuris turtas kuriam iš sutuoktinių atitenka po santuokos nutraukimo, nepamirštant netgi bendrų namų apyvokos daiktų, baldų pasidalijimo. Taip pat sutartyje būtina aptarti santuokos metu atliktų investicijų į sutuoktinių asmeninį turtą kompensavimo tvarka, jei tokios investicijos buvo atliktos, išspręsti piniginės kompensacijos už po santuokos nutraukimo vienam sutuoktiniui atitenkančią didesnę bendro dalintino turto dalį dydžio ir šios kompensacijos sumokėjimo tvarkos klausimai.
- Išlaikymas vienam sutuoktiniui: Jeigu yra tam numatytos sąlygos, iš vieno sutuoktinio gali būti priteisiamas išlaikymas kitam sutuoktiniui.
- Sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo: Išsprendžiamas sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo klausimas. LR Civilinio kodekso 3.69 straipsnis numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
- Turtinės žalos atlyginimas: Jeigu prašoma priteisti, atlyginama turtinė žala.
Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Tuo tarpu nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo klausimai gali būti teisme sprendžiami ir ne kartą, jei pasikeičia esminės aplinkybės, lemiančios būtinumą peržiūrėti šiuos klausimus, pavyzdžiui, iš esmės pablogėja išlaikymą privalančio teikti tėvo turtinė padėtis.
Vaikų išlaikymas ir jų gyvenamoji vieta skyrybų metu | Teisinėkonsultacija.lt
Proceso eiga ir trukmė
Santuokos nutraukimas, kaip ir jos sudarymas, neturėtų būti spontaniški procesai. Santuokos nutraukimas prasideda nuo sutuoktinių sprendimo, kaip jie norėtų užbaigti savo santuoką. Proceso trukmė priklauso nuo pasirinkto santuokos nutraukimo būdo ir ginčytinų klausimų kiekio.
- Jeigu santuoką pasirinksite nutraukti bendru sutarimu, visas procesas teisme paprastai trunka apie 14-30 dienų.
- Jeigu santuokos nutraukti taikiai nepavyksta ir vyksta teismo procesas ginčo tvarka (dėl kaltės, vieno prašymu), jis gali trukti nuo 3 mėnesių iki 1 metų ar ilgiau.
Mediacijos procesas
Nuo 2020 metų sausio 1 dienos visi šeimos ginčai, tarp jų - ir dėl santuokos nutraukimo (kada patiems sutuoktiniams nepavyksta susitarti taikiai), Lietuvos teismuose gali būti sprendžiami tik po to, jei sutuoktiniams nepavyksta išspręsti šeimos ginčo privalomosios ikiteisminės mediacijos būdu. Tai turi patvirtinti išduota mediatoriaus pažyma apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą, kuri turi būti pridedama prie ieškinio teismui.
Dokumentų rengimas
Pagrindiniai dokumentai, reikalingi santuokos nutraukimui, yra asmens tapatybės dokumentai, santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai (jei turite vaikų). Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Taip pat reikalingi duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu, ieškinio priedų sąrašas, ir reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad pažymose turi būti nurodyti duomenys apie visą sutuoktinių turtą - tiek apie asmeninį, tiek apie bendrą. Teismui teikiamiems procesiniams dokumentams yra keliami griežti turinio ir formos reikalavimai.
Santuokos nutraukimas esant specifinėms aplinkybėms
Santuokos nutraukimas, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienyje
Gyvenimas užsienyje neturėtų tapti kliūtimi norint oficialiai nutraukti santuoką Lietuvoje. Santuoką nutraukti Lietuvos Respublikoje galima net ir tuo atveju, jei vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienio valstybėje. Kiekviena situacija yra individuali, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kuris įvertins jūsų aplinkybes ir nustatys, ar byla gali būti nagrinėjama Lietuvoje.
Kreditorių informavimas
Nesvarbu kokiu būdu nutraukiama santuoka, sutuoktiniai, turintys kreditorinių įsipareigojimų, pateikdami teismui prašymą ar ieškinį dėl santuokos nutraukimo apie tai turi informuoti kreditorius (bankus, lizingo bendroves, kitus kreditorius). Kreditoriai turi teisę santuokos nutraukimo byloje pasisakyti dėl sutuoktinių finansinių įsipareigojimų ir bendrai užgyvento turto pasidalijimo. Jeigu susidūrėte su banko kreditorių prieštaravimais dėl skolinių įsipareigojimų tvarkos paskirstymo, patariama nusileisti bankui, siekiant išvengti ilgesnių ginčų.
Santuokos nutraukimas kitoje šalyje
Jeigu santuoka nutraukta užsienio valstybėje, siekiant, kad santuokos nutraukimo pasekmės galiotų ir Lietuvoje, apie santuokos nutraukimą būtina informuoti Lietuvos Respublikos atsakingas institucijas. Į valstybinę kalbą išverstą ir tinkamai patvirtintą teismo sprendimą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu buvo nutraukta santuoka, turite pateikti paskutinės savo gyvenamosios vietos Lietuvoje metrikacijos skyriui.
Svarbu žinoti po santuokos nutraukimo
Nutraukus santuoką, susiduriama su įvairiais gyvenimo pasikeitimais bei sunkumais. Bendro gyvenimo nutraukimas gali sukelti nesusipratimų dokumentų tvarkymo srityje. Todėl po santuokos nutraukimo svarbu pakeisti esminę informaciją sąskaitose, gyvybės draudimo sutartyse, testamente. Pasikeitus vieno iš partnerių pavardei, tokių pakeitimų gali prireikti dar daugiau.
Jeigu sumažėjo Jūsų pajamos, patariama sumažinti ir išlaidas. Naudinga susidaryti finansinį gyvenimo planą, kuriame aiškiai matosi, kiek pajamų gali prireikti tinkamam gyvenimo kokybės lygio palaikymui. Norint tvirtai žengti į naują gyvenimo etapą, svarbu neatidėlioti, bet ir nebandyti visko padaryti paskubomis, nes toks elgesys gali tik pasunkinti susidariusią situaciją. Jeigu norite, kad santuokos pabaiga per daug nesujauktų įprasto gyvenimo ritmo, skirkite pakankamai dėmesio naujos darbotvarkės planavimui ir nebijokite prašyti aplinkinių žmonių pagalbos.
Dažniausiai užduodami klausimai apie santuokos nutraukimą
- Kiek laiko trunka nutraukti santuoką?
Proceso trukmė priklauso nuo skyrybų būdo: bendru sutarimu - greičiau, dažniausiai keli mėnesiai arba 14-30 dienų teisme, ginčo tvarka - nuo 3 mėnesių iki 1 metų ar ilgiau. - Ar būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas?
Ne visada. Abiejų sutikimas reikalingas nutraukiant santuoką bendru sutarimu arba notarine tvarka. Kitais atvejais santuoka gali būti nutraukta vieno sutuoktinio prašymu arba dėl kaltės. - Ar galiu skirtis, jei sutuoktinis gyvena užsienyje?
Taip, santuoką galima nutraukti Lietuvoje, net jei vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienyje. Kiekviena situacija yra individuali, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku. - Ar būtinas advokatas?
Ne, santuokos nutraukimo bendru sutarimu proceso metu advokatas nėra būtinas. Tačiau sudėtingesniais atvejais, ypač kai vyksta ginčai dėl turto, vaikų ar kaltės, teisininko pagalba yra labai rekomenduojama. - Kokie dokumentai reikalingi santuokos nutraukimui?
Pagrindiniai dokumentai: asmens tapatybės dokumentai, santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai (jei turite vaikų), sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. - Kiek kainuoja santuokos nutraukimas?
Kaina priklauso nuo bylos sudėtingumo: ar skyrybos vyksta bendru sutarimu (pigiau, dažnai be žyminio mokesčio), ar ginčo tvarka (gali reikėti žyminio mokesčio teismui ir išlaidų teisinei pagalbai). - Ar po skyrybų galiu pasilikti sutuoktinio pavardę?
Taip, pagal LR Civilinio kodekso 3.69 straipsnį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. - Kaip nustatoma, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikai?
Tėvai gali susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią tvirtina teismas. Jei tėvams nepavyksta susitarti, vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus.
tags: #bauda #santuokos #nutraukimas