Kontroversiškas incidentas Kauno „Žalgirio“ arenoje
2024 metų lapkričio pabaigoje, po Eurolygos rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir „Panathinaikos“ „Žalgirio“ arenoje, įsiplieskė skandalas. Sirgaliai Kauno mero adresu skandavo „Krabas yra rusų kekšė“, kai kurie jam rodė ir viduriniuosius pirštus. Frazė buvo skanduojama reaguojant į tai, kad meras labai ilgai nenutraukė verslo saitų su agresore net ir po plataus masto invazijos į Ukrainą, mokesčiais remiant brutalią Rusijos karo mašiną. Į policiją dėl fanų elgesio kreipėsi ir pats Kauno meras V. Matijošaitis, ir anonimas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė informavo, jog 31 metų fanas jau yra sumokėjęs jam skirtą 15 eurų baudą. Tai - pusė minimalios baudos, numatytos už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Policijos atstovai akcentavo, jog bauda skirta būtent už necenzūrinio gesto rodymą.
Vėliau, sekmadienį vykusį Lietuvos grandų - Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ - mačą nuspalvino abiejų komandų sirgalių susivienijimas prieš V. Matijošaitį ir kartu užtraukta skanduotė „Krabas yra rusų kekšė“. Be to, „Ryto“ aistruoliai buvo pasiruošę transparantą „Krabai skauda, nes tiesa?“. „B tribūna“ pasidalino, kad ši skanduotė jų mylimam klubui užtraukė 500 eurų baudą, nes buvo pažeistas 45.1.5 LKL Nuostatų punktas, draudžiantis įžeidžiančias ir necenzūrines skanduotes.
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pozicija ir sankcijos
Keiksmažodžiai ir necenzūrinė leksika vis dažniau skamba krepšinio arenose, ypač per lemiamas LKL kovas. Lietuvos krepšinio lyga tikina pastebėjusi, kad aistruoliai vis dažniau naudoja skanduotes su keiksmažodžiais. LKL generalinė direktorė Rasa Liuimienė teigia: „Mes, kaip administracija, tiesiog turime prižiūrėti, kad tų taisyklių būtų laikomasi vienodai ir visiems tos sankcijos būtų skiriamos nešališkai, o vienodai.“ LKL primena, kad čempionato vykdymo taisykles formavo patys klubai ir sutiko su jomis.
Baudos už tokius pažeidimus siekia nuo 500 eurų iki 3000 eurų. Tokia suma gresia ir už priešininkus įžeidžiančias ar žeminančias skanduotes. LKL direktorė pabrėžia: „Tas menkinimas ir žeminimas, ir su necenzūriniais žodžiais, aš manau, kad nė vienas iš mūsų nenorėtų, kad mūsų vaikas ir viešai ir ne viešai būtų kažkaip žeminamas ir menkinamas. Manau, kad tai yra tiesiog netoleruotina.“
Dėl sirgalių skanduočių dažniausiai kenčia du Lietuvos krepšinio grandai - „Rytas“ ir „Žalgiris“. Vien šį sezoną už pirotechnikos naudojimą, necenzūrines ir varžovus įžeidžiančias ar menkinančias skanduotes „Rytui“ skirta baudų už maždaug 12 tūkstančių eurų. Kauniečiams skirta baudų suma yra kiek didesnė. LKL primena, kad esama ir griežtesnių sankcijų, pavyzdžiui, žaisti arenoje be žiūrovų, bet lyga iki šiol šių drastiškų priemonių niekada netaikė.
Sirgalių reakcijos ir protestai: „B tribūnos“ atvejis
Ištikimiausių „Ryto“ fanų „B tribūna“ socialiniuose tinkluose baudas pavadino absurdiškomis. „Baudžiama už bet ką ir bet kaip. Turbūt automatiškai dar prieš rungtynes paskaičiuojama, kiek „B Tribūna“ sudainuos kokių skanduočių ir kiek eurų iš „Ryto“ galės pasiimti LKL“, - rašė „B tribūna“. Jie primena, kad per rungtynių su „Žalgiriu“ boikoto metu viena iš keltų sąlygų buvo baudų už keiksmažodžius panaikinimas ir buvo pasirašytas susitarimas su tuometiniu LKL prezidentu R. Milašiumi. Baudos buvo pamirštos iki pernai metų LKL finalų serijos, tačiau lyga sako, kad šiemet aistruoliai paprasčiausiai peržengė ribą.
„Jeigu „Ryto“ fanai skundžiasi, kad jie nežino už ką, jie turėtų pasiklausti savo klubų administracijos, nes jie tikrai viską gauna labai smulkiai surašyta - kokią minutę, kas buvo skanduota“, - pridūrė Rasa Liuimienė. Po „B tribūnos“ įrašu nuomonę pareiškė ir komikas, renginių organizatorius Paulius Ambrazevičius: „Kurioje vietoje „Krabas yra rusų kekšė“ yra necenzūrinis žodis? „Kekšė“ yra normalus, vartotinas lietuviškas žodis“, - ironizavo jis.
„B tribūna“ taip pat rašė apie dvejopus standartus, atvykus į Kauną, ir nurodo, kad analogiški apsaugos ir policijos veiksmai būna atvykus į Vilnių. Apsauga, anot jų, lenda į merginų liemenėles tikrinti daiktų, apieško tokiose vietose, kuriose tikrai nederėtų. Būna ir keistų tribūnų padalijimų tarp sektorių taip, kad neįmanoma organizuotai palaikyti komandos.
Teisinis kontekstas ir administraciniai nusižengimai
Nuo dabar galiojančio draudimo lankytis visuose viešuose renginiuose, tarp jų ir sporto, iki juodųjų sąrašų visoje Europoje - iki tiek gali būti išplėsta Lietuvoje taikoma Administracinių nusižengimų kodekso nuostata, su kuria susiduria sporto aistruolių grupės, vadinamieji ultros. Teisininkai sako, kad dabartinė tvarka, kai už menkiausią administracinį pažeidimą žmogus gali sulaukti panašių draudimų, yra ydinga.
Paprasti sporto aistruoliai galbūt ne iš karto suprato, kodėl šį rudenį net ir tarpusavyje nesutariančios ultrų grupuotės pradėjo rengti vieningus protestus. Į nerimą keliančias tendencijas sirgaliai bandė atkreipti dėmesį užrašais „Už galimybę palaikyti komandą“ arba „Liks banai - neliks mūsų“. Problema kyla dėl to, kad pastaruoju metu stebimas didesnis policijos pareigūnų dėmesys aktyvių aistruolių grupuotėms. Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo aistruolių grupė „Pietų IV“ taip pat solidarizuojasi su kitomis ultrų grupėmis. Teisininkai teigia, kad šis įstatymas suteikia sąlygas pareigūnams keršyti, terorizuoti žmones, naudotis tais draudimais. Žmonės už mažiausią nusižengimą gali gauti draudimą lankytis rungtynėse arba viešuose renginiuose.
Iki trejų metų draudimas lankytis renginiuose taikytas net ir dėl dūminių deglų uždegimo. Trims Alytaus „Dainavos“ futbolininkus palaikantiems „Dzūkų tankų“ ultroms uždrausta lankytis renginiuose nuo vienerių iki dvejų metų. Advokatas L. Kuprusevičius kalbėjo apie dvejopus standartus: „Tie deglai pas mus irgi dega turbūt per kiekvenerias futbolo rungtynes. Policija budi kiekvienose. Tačiau pernai per LFF taurės finalą nuvykus į Alytų matėsi minios pareigūnų. „Žalgiris“ žaidė su Kauno „Stumbro“ klubu, kuris iš viso neturi savo sirgalių. Bet ten buvo marios policijos pareigūnų, kurie stebėjo, filmavo ir po rungtynių gaudė visus, laikiusius dūminius deglus. Vežė juos į komisariatą ir baudė. Tai kodėl ten reikia bausti, o po to visus metus nebereikia bausti?“. Tokie dvejopi standartai paskatino ir krepšinio aistruolių protestus.
„Padėtis dviprasmiška“, - sako advokatas L. Kuprusevičius. Jis teigia, kad kai kurias priemones turėtų taikyti teismas, ypač - suvaržančias žmogaus teises ir laisves. Išlaidos kreipiantis į teismą, samdant advokatą, pradedant teisminį procesą yra per didelės, atsižvelgiant į tai, kad tose sirgalių grupėse būna daug jaunų žmonių, studentų, moksleivių, neturinčių finansinių galimybių ar pakankamo išsilavinimo, kad galėtų pasinaudoti šia teise.
Dabar yra pateikta pataisa, kad tokią priemonę galėtų skirti tik teismas. Kitas iš ribojimų - kvalifikuoti tų pažeidimų sunkumą, išskirti sunkesnius pažeidimus, sukėlusius tam tikras pasekmes. Būtų akivaizdu, kad jei aistruolis nusikeikė, tai jis nesulauktų tokios griežtos nuobaudos. Bet jeigu atliko šiurkščius veiksmus, dėl kurių sustabdytos ar nutrauktos rungtynės, kilo žmonių panika, atsirado sužeidimų ar kitų pasekmių - tik tada galėtų būti taikomos tokios priemonės. Griežtos priemonės taikomos už pavojingiausius pažeidimus. Dabar bet kuris viešoje vietoje pasirodęs neblaivus asmuo gali netekti teisės lankytis viešuose renginiuose, tokios galios suteiktos policijos pareigūnams.
Dialogas tarp lygos ir sirgalių: klubų vaidmuo
LKL vadovas R. Milašius sako, kad dialogas su aistruolių grupėmis - įmanomas ir būtinas. Bet jis pasigenda galbūt didesnio pačių klubų bendravimo su savais gerbėjais, ypač viešosios tvarkos klausimais. R. Milašius teigia, kad tiek garsinis, tiek vizualus ultrų palaikymas arenose reikalingas, bet tik laikantis visiems vienodų taisyklių, be pirotechnikos.
„Ne vienoje arenoje yra sudegintos kėdės, kitas inventorius. Gal per televizorių tas momentas su dūminiais deglais gražiai atrodo, bet kai gadinamas salės inventorius, kažkas jį turi atstatyti, už tai reikia sumokėti. Todėl visi klubai norėjo, kad tai būtų reglamentuota“, - apie arenose draudžiamus dūminius deglus pasakojo R. Milašius. „Mūsų klubai beveik neturi nuosavybės, salės yra nuomojamos. Tai yra turtas, už kurį reikia atsakyti. Kada sirgaliai patys iš savo kišenės atsakytų už sudegintus suolus, kėdes, tada jie suprastų, ką tai reiškia. Manau, reikia kalbėti apie galimybių ribas. Tos ribos ganėtinai liberalios ir sirgaliai turi visas galimybes palaikyti mylimą komandą“, - pokalbį apie Lietuvos ultroms rūpimus klausimus užbaigė R. Milašius.
Lietuvos „ultros“ tarptautiniame kontekste
„Pagal aktyvių sirgalių elgesį Lietuvos ultros - vieni kultūringiausių, palyginti su tuo, kas vyksta tokiose šalyse kaip Rusija, Serbija ir kitose“, - sako advokatas L. Kuprusevičius. Jis dalijasi įspūdžiais: „Paskutinį kartą teko stebėti amžiną Milano klubų derbį Italijoje, „San Siro“ stadione. Čia buvo apie 80 tūkstančių sirgalių. Per visas rungtynes buvo deginami dūminiai deglai, bet stadione nesutikau nė vieno policijos pareigūno ir jokių problemų dėl to nekilo. Čia jeigu lygintume mūsų stadionus su Europa. Mums dar toli iki to ir tie skirtumai labai akivaizdūs.“
tags: #bauda #isprovokavo #sirgaliai