Bagažinių turgelis - tai ne tik prekybos, bet ir bendravimo bei laisvalaikio praleidimo forma, kuri pamažu populiarėja visoje Lietuvoje. Tokie turgeliai, be Kauno „Urmo“ bazėje veikiančio, atsiranda ir kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje.
Bagažinių turgelių esmė ir plėtra Lietuvoje
Bagažinių turgaus koncepcija yra paprasta: kiekvienas žmogus gali prekiauti, mainyti ar atiduoti savo nereikalingus daiktus. Ši veikla nėra skirta prekybai ar verslo vystymui, o tiems, kurie perka ir perparduoda prekes, dažnai yra taikomi apribojimai arba jie įspėjami. Nepaisant to, žmonės kartais vis dar painioja bagažinių turgus su sendaikčių ar kitokio pobūdžio turgumis.
Kauno bagažinių turgaus pavyzdys
Vienas sėkmingiausių pavyzdžių Lietuvoje yra Kauno bagažinių turgus, esantis prekybos miestelyje „Urmas“. Jo organizatorius Jonas Plenta pasakojo, kad daugelio miestų atstovai konsultuojasi dėl bagažinių turgelio įrengimo, tačiau dažnai susiduria su erdvių ir infrastruktūros trūkumu. Kauno bagažinių turgus veikia privačioje teritorijoje su sukurta infrastruktūra, kuri apima šiukšlių išvežimą ir tualetų valymą. Šie aspektai reikalauja nuolatinės priežiūros ir lėšų, todėl už dalyvavimą renkamas 10 eurų mokestis. Kauno bagažinių turgus yra pasiekęs virš 400 automobilių dalyvių rekordą.
Eglės Kimutienės iniciatyva Jurbarke (2017-2020 m.)
Pirmieji žingsniai ir greitas populiarumas
Jurbarke bagažinių turgaus idėją panoro įgyvendinti Eglė Kimutienė. Pirmasis E. Kimutienės bagažinių turgelis įvyko 2017 metais vadinamojoje „feisbuko“ aikštelėje, rugpjūčio pirmąjį sekmadienį, nuosavo namo kieme. Tai buvo nekomercinis renginys, o dalyvavimas jame buvo nemokamas. Jame dalyvavo apie 30 prekiautojų, ir buvo galima įsigyti vaikiškų bei moteriškų rūbų, knygų, papuošalų, užuolaidų, žaislų, buitinės technikos. 2018 metų pavasarį buvo gautas pasiūlymas nuomotis privačią aikštelę ir joje organizuoti bagažinių turgelį. Tris sezonus (2018-2020) veikla vyko privačioje aikštelėje prie didžiosios „Norfos“ parduotuvės Lauko gatvėje. Šios iniciatyvos metu, Eglė įgyvendino dar vieną gražią idėją: jos organizuotuose turgeliuose buvo specialios dėžės, kuriose žmonės galėjo palikti neparduotus daiktus. Surinkti daiktai buvo perduoti asociacijai „Lašelis meilės“, kuri rūpinasi socialiai remtinomis šeimomis. Turgelis vyko jau penkis kartus, o paskutiniuosius - 100 vietų aikštelė buvo pilna, atvyko prekiautojų iš Tauragės, Šakių, Veliuonos, Kauno, Pagėgių, Sudargo, Smalininkų ir, žinoma, Jurbarko.
Iššūkiai ir veiklos sustabdymas
Daug žadėjęs ir sėkmingas startas vasarą privertė jauną moterį stabtelėti rudenį, vietos valdžiai suskaičiavus keliamas problemas. Pati Eglė Kimutienė teigė, kad jai norėjosi visus suvienyti, o žmonėms idėja iškart patiko. Ji stebėjosi ir valdžios palaikymu, kuri davė leidimą bagažinių turgų rengti automobilių stovėjimo aikštelėje prie Jurbarko turgaus, kur dalyvavimas buvo nemokamas. Tačiau gražią idėją aptemdė nesklandumai, dėl kurių turgelis savo veiklą sustabdė. Pati bagažinių turgaus iniciatorė apie priežastis nedaugžodžiavo, paminėjo sulaukusi pastabų dėl iniciatyvos vykdymo. Viešojoje erdvėje sklandė įvairūs Jurbarko bagažinių turgaus prekeivių pamąstymai. Prekeivė Lina pasakojo, kad pykčiai kilo pasiskundus vietiniams verslininkams, kurie ėmė skųstis valdininkams, kad šis turgelis sutraukia vietinio turgaus prekeivius. Linos teigimu, vietiniai išsigando konkurencijos ir ėmė pavydėti bagažinių turgelio sėkmei.
Savivaldybės ir verslo atstovų pozicija
Jurbarko miesto meras Skirmantas Mockevičius tvirtino, kad idėją palaiko, tik sulaukęs tam tikrų pranešimų, turėjo reaguoti, bet žadėjo tolimesnę pagalbą idėjos vystymui. Pasak mero, turgelių idėja nesibaigė, tiesiog atsirado žmonių, kurie informavo apie ten vykstančias „negeroves“. Problema buvo ta, kad organizatorė norėjo daryti nekomercinį renginį, o jis gavosi komercinis. Meras kalbėjo su organizatore ir ji užsiminė, kad yra prekeivių, kurie bando prisidengti šio turgelio idėja ir pardavinėti naujus daiktus ar drabužius, todėl jai sunku visus sukontroliuoti. Jis teigė, kad idėja yra palaikoma, o nuogąstavimų dėl konkurencijos nėra girdėjęs, nors logiška, kad ji ir nedidelė, bet gali būti.
Jam antrino ir Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras, teigdamas, kad problema kyla tokia, jog leidimas išduotas bagažinių turgeliui, o vyksta eilinis turgus. Seniūnas lankėsi turgelyje ir matė daug naujų daiktų bei elektrinių įrankių. Jo manymu, iniciatorė turėtų daugiau prisiimti atsakomybės dėl prekeivių kontrolės, nors tai padaryti nėra lengva. Verslininkai pastebėjo, kad turgaus prekeiviai iš įprasto turgaus pradėjo keltis į bagažinių turgelį, taip iškreipdami jo idėją.
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus tvirtino, kad asmeniškai nėra nusiteikęs prieš bagažinių turgelio idėją. Pasak jo, problema yra šio turgelio veiklos pobūdžio neatitikimas su pirmine koncepcija. Leidimas buvo išduotas nekomerciniam renginiui, o ten vyko tiesiog antras, įprasto pobūdžio turgus. Jis manė, kad tai lėmė teisinės bazės neišmanymas ar situacijos nesuvaldymas. G. Stoškus pritarė, kad kitų miestų pavyzdžiai yra geri ir Jurbarkas galėtų turėti panašų turgelį, tačiau tai privalu sureguliuoti.
Vietos paieškos ir nusivylimas
2021 metais aikštelės prie didžiosios „Norfos“ parduotuvės savininkas pranešė, kad nebegalės jos nuomoti. Eglės Kimutienės teigimu, Jurbarke privačių aikštelių nuomai nelabai yra. Neradusios tinkamos privačios aikštelės, 2021 m. gegužės mėnesį Jurbarko rajono savivaldybės tarybai bagažinių turgelio iniciatorės ir organizatorės Eglė Kimutienė ir Indrė Ryliškė pateikė prašymą leistis nuomoti aikštelę, esančią Nemuno g. 16, ir joje organizuoti Jurbarko bagažinių turgelį. Prašyme nurodė, kodėl nori būtent šios aikštelės:
- Ji lengvai pasiekiama pėsčiomis, dviračiais, automobiliu.
- Gerai matoma važiuojantiems per Nemuno tiltą, sukeldama susidomėjimą.
- Saugi, turi atskirą įvažiavimą ir išvažiavimą.
- Subraižytos linijos palengvina automobilių sustatymą.
- Tinkamas aikštelės dydis (kitų miestų patirtis rodo, kad mažose aikštelėse rengiami turgeliai žlunga).
Tačiau tarybos komitetų posėdžiuose ir birželio 23 d. tarybos posėdyje buvo jaučiama, kad leidimas būtų duotas bet kuriai kitai aikštelei, tik ne Nemuno g. 16. Organizatores pasiekė informacija, kad gretimo namo gyventojai buvo agituojami pasirašyti už tai, jog nebūtų bagažinių turgelio. Jų teigimu, dvejose komitetuose pajuto kai kurių tarybos narių stiprų nepalaikymą ir puolimą.
Buvo siūlyta rengti bagažinių turgelį ūkininkų turguje (kur nėra kelio dangos ir dalyviai turėtų prekiauti dulkėse ar purve) arba prie Naujamiesčio mokyklos aikštelės, tačiau šios vietos neatitiko turgelio poreikių. Buvo ir pasiūlymas organizuoti „bagažiukus“ pačioje Jurbarko turgavietėje, bet, anot Eglės, turgaus aplinka tikrai nedvelkia jaukumu ir šilta atmosfera. Jeigu aikštelę prie Nemuno savivaldybė būtų nusprendusi nuomoti, tam reikėtų organizuoti konkursą. Anot Eglės, jos jo nebūtų laimėjusios, o dabar „atėmė idėją“. Meras Skirmantas Mockevičius sakė taip ir nesupratęs, kodėl kyla aistros ten, kur jų visiškai nereikia. Jis teigė, kad taryba nubalsavo prieš aikštelės prie Jurbarko turgaus nuomą, tačiau neatėmė galimybės prekiauti joje sendaikčiais. Meras taip pat teigė, kad simbolinis 3 eurų mokestis už automobilio vietą buvo diskutuotinas, ir esant poreikiui, jo galima ir visai atsisakyti. Tačiau organizatorės, susidūrusios su siūlymu išsipirkti leidimus su draudimu juos perparduoti ir atsakomybės stoka organizuojant renginį, pasirinko kitą sprendimą - organizuoti bagažinių turgelį kitame mieste. Daug diskusijų sukėlęs bagažinių turgelis startavo nuo liepos 11-osios, ir ne Jurbarke, o Raseinių turgavietėje, kur keliavo daugiau nei pusšimtis automobilių. Tai papildė Raseinių, o ne Jurbarko biudžetą.
Mokesčių aspektai bagažinių turgeliuose
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė priminė, ką turi žinoti bagažinių turgaus prekeiviai ir organizatoriai.
- Kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, nenaudojamus baldus, buitinę techniką ir pan.), galima parduoti neįregistravus individualios veiklos, kadangi tai nėra laikoma verslu. Tokiu atveju mokesčių nereikia mokėti.
- 15 proc. gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti tik tada, jei parduodant daiktus už didesnę sumą, nei jie buvo įsigyti, uždirbama „grynojo pelno“ (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo) daugiau kaip 2500 € per metus. Kadangi dažniausiai tokie daiktai parduodami pigiau nei buvo pirkti, minėta suma viršijama tik išskirtiniais atvejais.
- Reikalavimus, kokius turi atitikti ir kur gali vykdyti prekybą gyventojas, sprendžia savivaldybės.
- Gyventojas, vykdantis veiklą, t.y., nuomojantis vietą prekiautojams ir už tai gaunantis pajamų, ją turi įteisinti (juridinis asmuo ar individuali veikla) ir atitinkamai sumokėti mokesčius.
Bagažinių turgelio atgimimas Jurbarke (nauja iniciatyva)
Arūno Murausko vizija ir motyvacija
Po ilgesnės pertraukos, balandžio 26-ąją, į Jurbarką su trenksmu sugrįžo bagažinių turgelis. Šio atgimimo iniciatorius - jurbarkietis Arūnas Murauskas. Vyras neslepia, kad mintis prikelti bagažinių turgelį jam kilo natūraliai, iš didelės meilės senienoms ir daiktams, turintiems savo istoriją. Dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju ir nuolat sukdamas kilometrus Europos greitkeliais, Arūnas matė, kokį žavesį tokie susibūrimai suteikia senojo žemyno miesteliams. Ypač giliai į atmintį įsirėžė Prancūzija, kur blusturgiai virsta masinėmis bendruomenės šventėmis. Anot jo, kažkada Jurbarkas jau turėjo tokią tradiciją, ir būtų nuodėmė leisti jai galutinai užgesti.
Trump administration gives mixed messages as U.S. awaits response from Iran on deal to end war
Bendruomenės palaikymas ir sėkmė
Nors sekmadienio dangus nebuvo dosnus gražiu oru, žmonių šiluma pranoko visus lūkesčius. Arūnas su džiaugsmu vardija tuos, kurie ištiesė pagalbos ranką be jokio atlygio, pavyzdžiui, kavinė „Aušra“ savo poilsio dieną pavertė darbo diena, siūlydama šviežias bandeles ir karštą arbatą nemokamai. Rėmėjai patys skambino siūlydami dovanėles vaikams, o jaunos mamos klausė, kuo galėtų prisidėti prie renginio sėkmės. Pasak Arūno, „Kur tik kreipiausi, durys atsiverdavo. Niekas nepasakė „ne“. Tas bendruomeniškumas yra didžiausia dovana.“
Kad idėja vėl nesudužtų į biurokratines kliūtis, Arūnui talkino visuomenininkė ir savivaldybės tarybos narė Inga Molevaitė. Ji atviravo, kad šį kartą pasirinktas kitas kelias - viskas daryta paprasčiau, kaip nekomercinis, bendruomeninis renginys, siekiant išvengti ilgų, varginančių procedūrų. Nors tai buvo tik „pirmasis blynas“ po ilgos pertraukos, jis neprisvilo, o viliojantis kvapas pasklido toli už Jurbarko ribų. Į turgelį suvažiavo prekeiviai ir smalsuoliai iš Marijampolės, Raseinių, Šakių bei Tauragės.
Ateities perspektyvos ir pamokos
Jurbarko tarybos narės Ingos Molevaitės pasisakymas socialiniame tinkle „Facebook“ reziumavo visą istoriją ir sulaukė daugelio jurbarkiečių palaikymo. Kai kurie jų siūlė uždegti žvakutes toje aikštelėje, kurią Eglė ir Indrė prašė išnuomoti, bet buvo neišgirstos. Jos teigimu, Jurbarkas prarado dar vieną projektą, nes organizatorės atėjo su labai paprastu prašymu, tačiau diskusijų, emocijų ir intrigų buvo tiek, kad net mintis apie neeilinį posėdį nepakeitė merginų pozicijos: „Kol kas traukiamės, pavargom. Lauksim, kol pasikeis valdžia“. I. Molevaitė išreiškė liūdesį, matydama, kaip veiklūs, protingi ir perspektyvūs jauni žmonės traukiasi, negaudami nei supratimo, nei elementaraus palaikymo.
Arūnas Murauskas, paklaustas, ar šis šurmulys taps kiekvieno sekmadienio tradicija, išlieka atsargus, kadangi tolimųjų reisų vairuotojo darbas diktuoja savo sąlygas, tad planuoti toli į priekį - sunku. Tačiau jis neslepia, kad ši veikla jam suteikia didžiulę prasmę. „Tai buvo startas. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau. Bet ledai pajudėjo, o žmonių šypsenos patvirtino - Jurbarkui šio šurmulio labai reikėjo“, - optimistiškai pokalbį baigia A. Murauskas. Tai rodo, kad norint sėkmingai vystyti tokias iniciatyvas, būtinas tiek visuomenės, tiek ir valdžios bendradarbiavimas bei lankstumas.
tags: #bagaziniu #turgelis #jurbarke